KPD (Rasuolės Kerbedienės) nuotraukose – Tarnavos ir Gačionių dvarai

Kultūros paveldo departamento specialistai Tarnavos dvare (Rokiškio rajone) neseniai surengė konsultaciją „Ką daryti įsigijus dvaro sodybą?“ Su šiuo klausimu susiduria ne vienas dvarų sodybų savininkas ar valdytojas, naujai įsigijęs dvarą. Renginys vyko Tranavos dvaro sodyboje, vėliau dalyviai keliavo į Gačionių (taip pat Rokiškio rajone) dvaro sodybą ir netoliese esančią Jūžintų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią. Paveldosaugininkai renginiui šiuos dvarus pasirinko neatsitiktinai – siekta, kad jų šeimininkai pasidalintų savo patirtimi su kitais.

Renginyje susirinkusieji susipažino su Veisenhofų ir baronų Rozenų palikimu, Tarnavos ir Gačionių dvarų istorijomis, atgimimu šiais laikais, aptartos kultūros paveldo objektų pritaikymo galimybės bei patirtys. Tarnavos dvaro sodybos savininkai pristatė savo dvaro sodybą, Rasa Narauskienė papasakojo Tarnavos dvaro istoriją, pasidalino dvaro atgaivinimo planais. Tarnavos dvaro istorija prasideda nuo Mykolo Veisenhofo (Michał Weyssenhoff), kuris 1792 metais užbaigė išskirtinės, įspūdingos vėlyvojo baroko stiliaus Jūžintų bažnyčios statybas (neatsitiktinai bažnyčia pašventinta šv. arkangelo Mykolo vardu). Pats Mykolas Veisenhofas – Uždauguvio kunigaikštystės raštininkas, karaliaus pakamaris, t. y. vienas aukščiausių Abiejų Tautų Respublikos pareigūnų. Dvarą į Tarnavą perkė Mykolo sūnus Pranciškus Veisenhofas Gulbė.

Gačionių dvaro sodybos savininkas pasidalijo įstabiai sutvarkyto dvaro sėkmės istorija. Neoklasicizmo stiliaus mediniai dvaro rūmai pastatyti XIX a. Gačionis jau nuo XIX a. pradžios valdė Rosenai – sena, iš Livonijos kilusi giminė, turėjusi pilių ir dabartinėje Latvijoje, ir Estijoje. Viena iš giminės atšakų  XVI a. pabaigoje integravosi Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir užėmė aukštesnes pareigas tuometinės valstybės struktūrose.

Jūžintiškė Vilmantė Mačežienė pristatė unikalią  Jūžintų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią, pastatytą Tarnavos dvaro savininko. Tai sudėtingos kompozicijos molinių plytų mūro pastatas. Vyrauja vėlyvojo baroko stilius, matyti renesanso bei bazilikinių elementų. Bažnyčioje yra penki altoriai, labai seni 12 registrų vargonai bei XIX a. Rokiškio krašto tautodailininko Jono Dagio darbai: Šv. Antano ir Švč. Mergelės Marijos skulptūros. Bažnyčia unikali dar ir tuo, kad tai yra viena iš nedaugelio vėlyvojo baroko pavyzdžių Lietuvoje ir vienintelė Baltijos šalyse, kurioje veikė vienuolynas. Atgailos kanauninkai buvo įsikūrę aštuoniose celėse už centrinio altoriaus.

Renginio dalyviams Kultūros paveldo departamento specialistai– Rasita Ankudavičienė, Indrė Baliulytė, Agnė Ropytė ir Dainius Viešūnas – išsamiai papasakojo apie finansavimo galimybes tvarkant dvarus, apie išlaidų kompensavimą ir kitus aktualius klausimus. Renginyje netrūko diskusijų, pasidalinta patirtimis, iššūkiais ir įžvalgomis. Renginys sustiprino dvarų šeimininkų ir paveldo specialistų bendradarbiavimą. Renginio dalyviai, palaikydami Tarnavos dvaro savininkų gražią idėją – įkurti dvaro biblioteką, padovanojo knygų.

„Tarnavos dvaro atgimimo istorija: pavyzdys, kaip galima pradėti dvaro sodybos tvarkymą. Tai gyvas pavyzdys, kaip net ir sunykusi dvaro sodyba gali būti po truputį prikeliama naujam gyvenimui. Šį dvarą įsigijusi šeima ėmėsi nuoseklių, tačiau realistiškų žingsnių, kuriuos gali pakartoti ir kiti dvarų savininkai, – sakė KPD Panevėžio–Utenos teritorinio skyriaus vedėja Rasuolė Kerbedienė. – Pirmiausia buvo išvalytas parkas – pašalinti savaiminiai augalai, kurie buvo užgožę kraštovaizdį. Vėliau šeima ėmėsi stabilizuoti avarinės būklės pastatą – buvo sustiprintos konstrukcijos ir uždengtas stogas. Tai padėjo sustabdyti tolimesnį pastato nykimą. Kitas žingsnis – dvaro rūmų vidaus išvalymas. Atlaisvinus erdves, buvo pasitelkti specialistai: „Fixus Mobilis“ komanda atliko išsamų rūmų būklės vertinimą ir parengė kalendorinį priežiūros planą. Šeima taip pat pateikė paraišką tyrimų finansavimui ir gavo lėšų reikalingiems tyrimams atlikti. Visa ši veikla rodo, kad net ir be didelių investicijų galima pradėti – žingsnis po žingsnio, kantriai ir atsakingai. Tarnavos dvaras – tai įkvepiantis pavyzdys, kad atkaklumas, atsakingas požiūris ir bendradarbiavimas su specialistais gali tapti pagrindu dvaro prikėlimui naujam gyvenimui“.

Kultūros paveldo departamento informacija