Juozas Pugačiauskas

Sofija Daubaraitė, Lietuvos žurnalistų draugijos Vilniaus skyrius pirmininkė, www.voruta.lt

Šių metų kovo 30  dieną Lietuvos žurnalistų draugija neteko artimo nuoširdaus bičiulio, LŽD Vilniaus skyriaus tarybos nario Juozo Pugačiausko.

J. Pugačiauskas gimė 1948 m. birželio 28 d. Prienų rajone, Jiezno apylinkėje. Jiezne baigė vidurinę mokyklą. Nuo mokyklinių metų mėgo istoriją, literatūrą. Pradėjo dirbti Prienų rajono laikraščio „Naujas gyvenimas“ redakcijoje. 1967 m. įstojo į Vilniaus valstybinį universitetą, istorijos-filologijos fakultetą. Baigęs mokslus, gavo žurnalisto diplomą. Netrukus pradėjo dirbti Valstybiniame radijo ir televizijos komitete. Čia dirbo trisdešimt metų. Ilgą laiką dirbo Vaikų ir jaunimo redakcijoje, vėliau ir kituose padaliniuose. Juozas buvo visuomeniškas žmogus ir tvirtas valstybės nepriklausomybės šalininkas. Artėjant Sausio 13-osios negandai, jis kartu su sūnumi Vykintu ir kitais televizijos darbuotojais ruošėsi televizijos apgulčiai. Po Sausio 13-osios, būdamas vienas iš scenarijaus autorių, sukūrė dokumentinį filmą apie televizijos darbą „Okupuoti, bet nenutildyti“. Jis rengė įvairios tematikos laidas, už jas yra apdovanotas diplomais, padėkomis, garbės raštais. Taip pat yra TV filmų „Jūrų karininkai“ ir „Elena keliauja į Lietuvą“ scenarijų autorius.

J. Pugačiauskas niekada nebuvo praradęs savo gimtosios vietos meilės, rūpesčio. Jiezne lankydavosi ne kaip svečias, o kaip darbininkas, norėdamas įprasminti gimtųjų Prienų apylinkes, žmones, organizavo kultūrinius renginius pristatydamas knygas, dailės parodas. 2009 m. sudarė ir išleido Prano Juozapavičiaus knygą „Dzindzakės žemei prabilus“ apie Vėžionių kaimą, esantį prie Dzindzakės upelio, jo apylinkių istoriją, žmonių papročius. Surinko ir susistemino medžiagą apie iškilias asmenybes, gimusias Jiezno valsčiuje ir savo darbus skyrusius šiai žemei – kunigą Praną Bieliauską, išeivijos lietuvio kalbininko profesoriaus Antano Klimo veiklą. Parašė daug kitų straipsnių, ne vieną knygą, redagavo leidinius.

J. Pugačiauskas mėgo keliauti. Kartu su žmona yra aplankęs ne vieną pasaulio šalį, bet, kaip pats yra sakęs, širdžiai ramiausiai Lietuvoje. Manyčiau, todėl jis ir mums, žurnalistams, rengdavo keliones. Buvo lankomi piliakalniai, lygia greta surengiant talką: šalinami šabakštynai, atliekami kiti darbai. Jis buvo aktyvus Prienų rajono Jiezno bendruomenės narys. Bet laiko skyrė ir kitoms organizacijoms: ne vienerius metus buvo Žurnalistų draugijos atsakingasis sekretorius, centro valdybos narys, Lietuvos darbo federacijos tarybos narys. Baigęs darbą Lietuvos televizijoje, bendradarbiavo su „Versmės“ leidykla.

Nuo 2001 m. „Versmės“ leidykloje rengė „Lietuvos valsčių“ serijos monografiją „Jieznas. Stakliškės“, buvo knygos sudarytojas ir vyriausiasis redaktorius; parašė nemažai straipsnių būsimai monografijai. Juozas surinko daug išnykusių Jiezno krašto žodžių, posakių, kurie atskiru straipsniu pateks į knygą. Monografiją parengė spaudai, bet išleisti nebespėjo. Juozas Pugačiauskas gražiai dainuodavo liaudies dainas, buvo puikus poezijos skaitovas.

Redaktorius Juozas Pugačiauskas buvo doras, nuoširdus ir šiltas žmogus, mylėjęs savo šeimą, tėviškę, jos žmones. Savo rūpestį Jiezno kraštui, Lietuvai, išreiškė savo darbu. Toks jis išlieka mūsų atmintyje.