Horacijus Drapakas, www.voruta.lt Vegetarai juk niekad nesensta, O nuvysta, tarytum žolė, Net jeigu įterpia į savo maistą Svaigų vynelį, vardu Božolė. Cepelinai nė kiek jiems nerūpi, Nė vėdarai, padabinti spirgais. O prieš kumpį patempdami lūpą, Nykiai tampa žalienų vergais. Atbulais dantimis tečiaumoja Žalią žolę, raudonus lapus. Tegyvuoja būtis jų liesoji, Tai sotesnis mūs stalas...
