Vytautas (centre) vadovauja LDK kariuomenei Žalgirio mūšyje (J. Matejko paveikslas Žalgirio mūšis, aliejus, 1878, Varšuvos nacionalinis muziejus) Skaitytojų dėmesiui siūlome 2012 m. istorijos laikraštyje „Voruta“ 2012 m. skelbtą interviu su akademiku Zigmu Zinkevičiumi. „Vorutos“ pokalbis su akad. prof. habil. dr. Zigmu Zinkevičiumi, parengusiu spaudai knygą „Lietuviai: praeities didybė ir sunykimas“, kurioje pateikiami svarbiausi istorijos faktai bei...
www.voruta.lt Garsaus tarpukario Lietuvos visuomenininko, buvusio knygnešio ir Nepriklausomybės kovų dalyvio Petro Rusecko (1883–1945) parengta knyga „Lietuva Didžiajame kare“ pirmą kartą pasirodė 1939 m. Vilniuje. Anuomet Lietuvoje ir pasaulyje Didžiuoju karu vadintas 1914–1918 m. vykęs Pirmasis pasaulinis karas. Ko gero, tada tik nedaugelis jautė, kad netrukus pasaulį užgrius dar daugiau gyvybių nusinešęs Antrasis pasaulinis, todėl...
lrt.lt Netrukus Europa ir pasaulis minės Pirmojo pasaulinio karo, nusinešusio per 12 milijonų gyvybių ir perbraižiusio Europos žemėlapį, 100-ąsias metines. Europos visuomeniniai transliuotojai šią sukaktį mini specialiu projektu – į praėjusio amžiaus antrojo dešimtmečio Europą grąžinančiu garsiniu žemėlapiu. Savo įspaudą projekte turi ir Lietuva http://www.lrt.lt/projektai/100karui. „Išgirdusios apie kolegų iš visos Europos sumanymą kurti Pirmojo pasaulinio...
Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Minint 100 metų sukaktį nuo Pirmojo pasaulinio karo pradžios, Alytaus rajone Mergalaukyje sutvarkytos vokiečių karių kapinės, kuriose palaidota apie 400 vokiečių karių ir savanorių, žuvusių 1915-aisiais. Atokiau nuo kaimo nutolusios kapinaitės, kuriose palaidoti apie 400 vokiečių karių ir savanorių per porą savaičių pasikeitė neatpažįstamai – pastatyti ir sutvarkyti...
Vytautas PLEČKAITIS, Kovo 11-osios Akto signataras, Vilnius Sūduva ar Suvalkija, kitaip vadinama Užnemunė, yra Lietuvos dalis, esanti kairiajame Nemuno krante. Jos gyventojai vadinami suvalkiečiais, sūduviais, užnemuniečiais. Dauguma žinomų Lietuvos istorikų yra linkę šį regioną vadinti Sūduva, nes būtent sūduviai buvo dabar čia gyvenančio etnoso, susidariusio XV-XVII amžiais pradininkai. Žinomi kalbininkai K. Būga, J. Balčikonis, A....
Regina RAJECKIENĖ, Vytauto Didžiojo karo muziejaus Informacijos poskyrio vedėja 2013 m. birželio 10–11 d. Vilniuje, konferencijų centre „Karolina“, įvyko tarptautinė konferencija iš ciklo „Pirmasis pasaulinis karas. Bendra istorija. Bendra atmintis“ tema „Pirmojo pasaulinio karo prielaidos“. Konferenciją organizavo VšĮ Karo paveldo institutas (Vilnius). Moderatorius – Vytauto Didžiojo karo muziejaus direktoriaus pavaduotojas Arvydas Pociūnas. Konferencija buvo skirta...
Dr. Aldona VASILIAUSKIENĖ, Vilnius Jonas Steponavičius (1880 03 10–1906–1947 12 08) – dvasininkas, filosofijos mokslų daktaras, pedagogas, administratorius, politikas, aktyvus 1920–1926 m. Lietuvos Seimų narys, visuomenės veikėjas, Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmasis pirmininkas, aktyvus kovotojas dėl lietuvybės Vilnijos krašte, vienas iš Tėvynės apsaugos rinktinės organizatorių ir aktyvus veikėjas, apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinu...
2012 m. lapkričio 9 d., penktadienį, viešbutyje „Crowne Plaza Vilnius“ (M. K. Čiurlionio g. 84, Vilnius) rengiama tarptautinė konferencija „Pirmasis pasaulinis karas. Bendra istorija. Bendra atmintis“. Šią konferenciją organizuoja Karo paveldo institutas (Vilnius), Vytauto Didžiojo karo muziejus (Kaunas), Istorinės perspektyvos fondas (Maskva), Demokratijos ir bendradarbiavimo institutas (Paryžius). Remia Rusijos Federacijos ambasada Lietuvos Respublikoje. Jos tikslas – dialogo...
Elena ŽILINSKIENĖ, Trakų viešosios bibliotekos Tiltų filialo vedėja 60-ties sodybų Rūdiškių seniūnijos Lieponių kaimas šiais metais mini 625 metų jubiliejų. Lieponys yra šalia tyvuliuojančio Greiželio ežero, vandenis į Merkį sruvenančios Spenglos upės, juosiamas pušynų. Seniau vadinamas Leipūnais arba Liepūnais. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) laikais Lieponys amžininkų buvo vadinamas miesteliu. Jie buvo valsčiaus, seniūnijos, apylinkės centras...
Iš ciklo „Gyvoji istorija“ 98-uosius einanti Ožkinių kaimo gyventoja Anelė Maksimavičienė yra nepaprastai šviesaus ir logiško mąstymo moteris. Kitados ji pasižymėjo labai gražiu balsu ir buvo viena iš ryškiausių mūsų krašto liaudies dainininkių. Dabar ji vertingos informacijos apie Punsko krašto istoriją šaltinis. Nors jau ne visada gali atminti, kuriuo laiku buvo vienas ar kitas labai...
Gintautas EREMINAS Lietuvių bei kitų baltų genčių ir lenkų ryšiai mezgėsi dar ikivalstybiniu laikotarpiu. XIV a. Krokuvoje, Lenkijos karaliaus Jogailos dvare, apsigyveno Lietuvos didikų, iš Vilniaus atsivežtų dvariškių, dailininkų, medžiotojų. XV–XVIII amžiuje Krokuvoje Jogailos universitete mokėsi studentų iš LDK. XV–XVI amžiuje lietuviai ir lenkai ėmė kolonizuoti po karų ištuštėjusią jotvingių teritoriją (didelė jos dalis dabar priklauso...
Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius Viena iš svarbiausių Lietuvos istorijos datų yra 1918 m. vasario 16-oji. Tą dieną Vilniuje buvo pasirašytas Lietuvos valstybės atkūrimo aktas, skelbiantis, kad Lietuvos Taryba atskiria Lietuvą nuo visų valstybinių ryšių, kada nors buvusių su kitomis tautomis. Vienas iš 20-ies jį pasirašusių signatarų buvo Donatas Malinauskas, apie kurio gyvenimą ir aktyvią visuomeninę...
Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius Pastaruoju metu vis daugiau pasirodo prisiminimų, šeimos ar giminės istorijų aprašymo knygų. Tai labai vertingas Lietuvos valstybės ir tautos istorijos šaltinis, kuriame lyg lietaus lašelyje atsispindi krašto likimas. Jos beveik pakeičia istorijos vadovėlius ar monografijas, nes per atskiros šeimos (giminės) likimą sužinome tikrąją savo šalies XX a. istoriją. Tokia yra ir...