Kalbotyra

Kokia tarme kalbėjo Vytautas Didysis?
Įrašas

Kokia tarme kalbėjo Vytautas Didysis?

Prof. habil. dr. Jonas Palionis. Nuotr. iš autoriaus asmeninio archyvo   Prof. habil. dr. Jonas PALIONIS, Vilnius Tai turbūt visiems lietuviams įdomus klausimas. Tačiau atsakyti į jį kol kas sunku, nes reikia tiksliau žinoti jo gimtąją vietą, kuri ligi šiol dar apgaubta spėlionių miglos. Giedrius Subačius, vienas iš mūsų įžymesnių kalbininkų, regis, 2015 m. per...

Dr. Virginija Elena Bortkevičienė, Dr. Med. Juozas Prasauskas. Kazimieras Būga kaip kalbininkas
Įrašas

Dr. Virginija Elena Bortkevičienė, Dr. Med. Juozas Prasauskas. Kazimieras Būga kaip kalbininkas

Dr. Virginija Elena BORTKEVIČIENĖ, Dr. Med. Juozas PRASAUSKAS, www.voruta.lt K.Būga – mokslininkas, profesorius, kalbininkas, baltistas, kalbotyros, leksikologijos ir leksikografijos darbų autorius, stipriausias lietuvių etimologas. Kalbininkas gimė 1879 m. Pažiegės kaime, Zarasų apskrityje. Jo tėvas – Kazimieras Būga buvo apsišvietęs valstietis. Mokėjo skaityti lietuviškai, lenkiškai ir rusiškai. Motina – Grasilija Mekuškaitė, buvo kilusi iš Jūžintų apylinkės....

Žymus – užmirštas lietuvių kalbininkas, kunigas Kazimieras Jaunius
Įrašas

Žymus – užmirštas lietuvių kalbininkas, kunigas Kazimieras Jaunius

Dr.Virginija Elena BORTKEVIČIENĖ, dr. med. Juozas PRASAUSKAS, www.voruta.lt 2019 m. kovą sukako 111 metų nuo žymiojo  lietuvių kalbininko, lyginamosios kalbotyros garbės daktaro, profesoriaus, kunigo Kazimiero Jauniaus mirties. Kazimieras Jaunius gimė 1848 m. Lembo kaime, dabartinės Šilalės rajone. Jo tėvai – Veronika Grigaliūtė ir Juozapas Jaunius. Teigiama, kad Kazimiero Jauniaus tėvas buvo labai sumanus ir gabus...

Įrašas

Baltistika Lietuvoje ir užsienyje

Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Baltistikos mokslas atsirado už Lietuvos ribų. Tai buvo susiję su lyginamosios indoeuropiečių kalbotyros iškilimu devyniolikto amžiaus pirmojoje pusėje. Tos kalbotyros specialistai išaiškino, kad lietuvių kalba išlaikė daugiau senovės už kitas gyvąsias indoeuropiečių kalbas, kad ji tebeturi sveikiausią senąją fleksiją, kurią kitos gyvosios kalbos pakeitė, liko tik jos likučiai...