EPA-Eltos nuotr. Ričardas ČEKUTIS, www.respublika.lt Lenkijos ministras pirmininkas Mateušas Moravieckis (Mateusz Morawiecki), atsakydamas į Rusijos prezidento Vladimiro Putino „istorinius“ išpuolius, JAV tinklalapyje „Politico“ kaltina Tarybų Sąjungą karine agresija, bendradarbiavimu su nacistine Vokietija bei vengimu padėti Varšuvos sukilimui ir nenoru išlaisvinti Aušvico koncentracijos stovyklą. Pastarojo įvykio 75-metį pasaulis kaip tik mini šiomis dienomis. Skelbiame premjero komentarą:...
Irena TUMAVIČIŪTĖ, Vilnius Tokiu pavadinimu Vokietijos portalas tagesspiegel.de paskelbė Berlyno Humboltų universiteto polonistikos profesoriaus emerito Heinricho Olschowskio straipsnį. Dar prieš keletą metų niekšiškiausio Sovietų Sąjungos ir hitlerinės Vokietijos sandorio dieną didžiuosiuose Vokietijos laikraščiuose objektyvus šio politinio įvykio ir abiejų diktatūrų nusikaltimų vertinimas buvo neįmanomas, nes kelioms kartoms buvo įdiegta, jog nacionalsocializmo nusikaltimai buvo daug baisesni...
Arnoldas ALEKSANDRAVIČIUS Lenkijos tarpukario politika Lietuvos atžvilgiu palengvino Berlynui ir Maskvai Europos pasidalijimo užduotį. Lygiai prieš 20 metų iki sovietams su hitlerininkais sudarant Molotovo-Ribbentropo paktą, sunaikinusį Baltijos šalių ir Lenkijos valstybingumą, Lenkija, pasinaudojusi tuo, kad Lietuva kovėsi su rusų bolševikais, atsiplėšė istorinį baltišką Suvalkų kraštą. Rugpjūčio 23 d. Lietuvoje minima Juodojo kaspino diena, primenanti šaliai ...
Prof. Alvydas BUTKUS, Kaunas Gal ir atsibodusi ši tema, tačiau ryškėja vienas įdomus aspektas – Lietuvoje yra du atkaklūs spjaudytojai į savo šalies istoriją, kurie šiaip jau turbūt nesusėstų prie bendro stalo. Vienas iš jų – VU istorikas ir Lietuvos TV šoumenas, kiekviena patogia proga kartojantis Varšuvos kolegų nuomonę, kad 1920 m. spalio mėn. jokios...
Bronius NAINYS Molotov-Ribbentrop pakto vardu žinomas, 1939 m. rugpjūčio 23 d. jų pasirašytas ir šiandien Juodojo kaspino dieną minimas dokumentas iš tikrųjų yra Stalino Sovietų Sąjungos – Hitlerio nacių Vokietijos sutartis dėl Baltijos jūros rytinio pakraščio pasidalinimo. Taigi, nors ir neužrašytas, bet savaime suprastas šio pakraščio okupavimas ir nepriklausomų valstybių – Estijos, Latvijos, Lietuvos –...
Šarūnas ČERNIAUSKAS Lietuva 1939 m. kartu su Hitlerio ir Stalino režimais dalyvavo Lenkijos valstybės padalijime ir jeigu nori okupacijos žalos atlyginimo iš Rusijos – turėtų grąžinti lenkams Vilnių, tvirtina rusų laikraštis „Moskovskije novosti“. Parlamentaras, istorikas Arvydas Anušauskas teigia, kad tai absurdiškas, bet ne netikėtas išpuolis. Savo pareiškimais apie agresiją prieš Lenkiją ir Vilniaus krašto grąžinimą...
Česlovas IŠKAUSKAS Pagrindiniai valstybės ar tautos istorijos posūkiai primenami ne tam, kad godotume godas dėl praeities, griežtume dantimis ant buvusių ir menamų priešų, o kad patys mokytumės iš tos istorijos nedaryti lemtingų klaidų ir neleisti savo likimu manipuliuoti kitiems. Kitaip sakant – mokytis išlikti. Sienų neliečiamumas ir teritorijų nedalomumas nuo žilos senovės buvo neįgyvendinama kiekvienos...
Tomas BARANAUSKAS, Vilnius Rugpjūčio 23-oji – Juodojo kaspino diena – nėra paprasta atminties diena. Iki šiol dar daug kam ji skausminga. Jau vien dėl to, kad prastai dera su supaprastinta Antrojo pasaulinio karo istorijos versija. Ypač sunkiai ji suderinama su šiuolaikinės Rusijos tapatybei svarbiu Didžiojo Tėvynės karo mitu. Tai mito apie Gėrio kovą su Blogiu...
Šarūnas ŠIMKEVIČIUS, Alytus Buvęs prokuratūros darbuotojas jau daugiau kaip 40 metų domisi bibliofilija. Kaip teisininkas domisi teisės istorijos veikalais. Kitos jo bibliofilinio rinkinio temos – politika ir karo meno leidiniai bei visuotinė istorija. Tada, kai pradėjo kolekcionuoti, už tokius spaudinius nebūtų per daug pagirtas. Labiausiai vertina tarpukario ir kitus senuosius leidinius, vengia šiuolaikinių naujai perleistų knygų....
Aras LUKŠAS 1944 metų liepos vidurys – svarbus mūsų krašte vykusių sovietų ir vokiečių karo veiksmų epizodas. Liepos 13-ąją Gedimino bokšte vėl buvo iškelta raudona sovietų vėliava, o vokiečių radijo komunikatas paskelbė, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė palikta priešui. Kone savaitę trukusi Vilniaus šturmo operacija šiandien prisimenama ir vertinama labai prieštaringai, o kartais – tiesiog...
Irena TUMAVIČIŪTĖ, Vilnius Vengrų istoriko Krisztiano Ungvary straipsnių serijos apie SSRS ir Trečiojo Reicho karo išvakares ir jo pradžią apžvalga. Stalinas nebuvo numatęs, kad vokiečiams žaibo karo pradžia bus tokia sėkminga. Vokietijos stiprėjimas daugelį metų jį nelabai jaudino. Rimta grėsme jis laikė tik galimą bendrą Vokietijos ir Japonijos karą prieš Sovietų Sąjungą. To buvo galima...