Iliustracija – pexels.com

Prieš kelerius metus elektriniai dviračiai daug kam atrodė kaip brangus žaislas ar sportinė įdomybė. Šiandien jie vis dažniau tampa rimta alternatyva automobiliui. Miestuose, kurie dūsta nuo spūsčių, triukšmo ir oro taršos –  elektriniai dviračiai siūlo patogų, greitą ir vis dar nepakankamai išnaudotą sprendimą.

Spūstys, tarša ir brangstantis parkavimas – automobilio era baigiasi?

Didžiųjų miestų centrai tampa vis mažiau draugiški automobiliams. Pasaulinės tendencijos akivaizdžios.

• Paryžius 2024 m. pradėjo etapą, kurio metu automobilių eismas kai kuriose zonose bus visiškai uždraustas.
• Oslas iš centrinės dalies pašalino šimtus automobilių stovėjimo vietų, jas pakeitęs žaliosiomis zonomis ir dviračių takais.
• Londonas diegia vis daugiau „Low Emission Zones“, kur tradiciniai automobiliai moka milžiniškus mokesčius.

Šiose iniciatyvose elektriniai dviračiai atlieka svarbų vaidmenį. Jie užima mažai vietos, leidžia greitai įveikti 5–15 km atstumus ir nedaro jokios žalos aplinkai.

Kodėl elektriniai dviračiai „pataiko į dešimtuką“?

Miesto greitis – jų greitis. Elektrinis dviratis vidutiniškai važiuoja apie 25 km/h, o didmiesčių piko metu vidutinis automobilio greitis tesiekia… 18–22 km/h. Žinoma, džiugina ir tai, jog nereikia prakaituoti. Skirtingai nei įprastas dviratis –  elektrinis leidžia važiuoti be didelio fizinio krūvio – net į kalną ar su krepšiu. Taip pat žmogus tampa nepriklausomas nuo tvarkaraščių. Skirtingai nei viešasis transportas –  elektrinis dviratis suteikia visišką mobilumo laisvę. Taip pat jie yra ekonomiški. Vieno įkrovimo kaina – vos kelios dešimtosios euro, o priežiūra minimali. Galiausiai, skatina aktyvesnį gyvenimo būdą. Net ir važiuodami elektriniu–  žmonės juda daugiau nei sėdėdami automobilyje.

Ar miestai tam pasiruošę?

Infrastruktūra – silpniausia grandis. Daugelis Lietuvos miestų dar tik pradeda kurti kokybišką dviračių tinklą. Ir nors Vilnius, Kaunas, Klaipėda turi pažangių atkarpų –  vientiso, patogaus elektriniams dviračiams tinklo dar nėra.

Didžioji problema – dviračių takų nesaugumas, jungčių trūkumas ir sezoniškumas, tačiau būtent elektriniai dviračiai leidžia važiuoti toliau, greičiau ir net kai šiek tiek prastesnės oro sąlygos, todėl jie gali tapti svarbia grandimi pokyčių grandinėje.

Pokytis jau vyksta

Pokytis jau vyksta ir tai patvirtina konkretūs skaičiai bei realūs vartotojų įpročių pokyčiai. 2023 m. Europoje elektrinių dviračių pardavimai išaugo daugiau nei 20%, o tuo tarpu automobilių pardavimai sumažėjo. Tai aiškus signalas, kur link krypsta miesto mobilumas.

Nyderlanduose daugiau nei pusė visų parduodamų dviračių yra elektriniai, o Vokietijoje šimtai įmonių jau siūlo elektrinių dviračių lizingo programas savo darbuotojams, kurie realiai jais važinėja į darbą kiekvieną dieną.

Lietuvoje šis pokytis dar tik įsibėgėja, bet jis jau matomas: elektriniai dviračiai populiarėja tarp kurjerių, pavienių darbuotojų ir net jaunų tėvų, kurie juos renkasi vežiodami vaikus į darželius. Visa tai rodo – visuomenė ir rinka po truputį pasiruošia didesniam perėjimui prie tvaresnio judumo.

O kaip su žiema?

Vienas iš argumentų, kodėl elektriniai dviračiai „negali pakeisti“ automobilių – Lietuvos žiema. Bet tai – tik pusė tiesos. Modernūs elektriniai dviračiai su žieminėmis padangomis, žibintais, apsaugomis nuo purvo ir ilgaamžėmis baterijomis leidžia važiuoti net per šaltą sezoną. Skandinavijos miestai įrodo – ne klimatas, o požiūris lemia, ar dviratis gali tapti kasdieniu transportu.

Ateitis – ne be automobilių, bet su mažiau jų

Elektriniai dviračiai neišstums automobilių visiškai, bet jie gali ir jau pradeda užimti reikšmingą jų dalį, ypač miestuose. Tai – idealus sprendimas 5–15 km spinduliui, kuris sudaro didelę dalį kasdienių kelionių.

Kai kuriose Europos šalyse svarstoma galimybė suteikti pirmumo teisę dviračiams miesto centruose, o automobilių eismą riboti tik paslaugoms ar gyventojams. Tai realu. Tai vyksta. Klausimas – kada mes seksime tuo keliu?