Česlovas Iškauskas. Ukrainai vietoj ginklų peršama kapituliacija

Česlovas Iškauskas. Ukrainai vietoj ginklų peršama kapituliacija

Česlovas Iškauskas. aidas.lt nuotr.

Volodimyras Zelenskis, atrodo, seniai įkyrėjo Vakarams, nuolat prašydamas efektyvių tolimesnio nuotolio veikimo ginklų. Šie delsia, išsisukinėja, maitina Kijevą pažadais, rengia įvairius paliaubų planus, o, kaip toje Krylovo pasakėčioje, vežimas nejuda iš vietos. V. Putinui to tik ir tereikia: apžvalgininkai tvirtina, kad, padedamas kai kurių Vakarų šalių ir ištikimų satelitų, agresorius visą laiką žengia priekyje.

Nepaisant to, pranešta, kad Italijos ministras pirmininkas Mario Draghi kartu su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu ir Prancūzijos prezidentu Emmaneliu Macronu ketvirtadienį vyksta į Kijevą. Nuo karo pradžios čia jau apsilankė daugelio šalių prezidentai ir premjerai, taip demonstruodami savo solidarumą su Rusijos užpulta šalimi. Daugelis jų savo akimis pamatė, kaip vyksta ir ką atneša brolžudiškas Rusijos karas. Kai kam dėl tragiškų vaizdų suvirpa širdis, ištrykšta jaudulio ašara, kyla atsako jausmas, o kai kam galbūt tokie vizitai telieka faktu atsižymėti, kad štai ir jie neabejingi karo niokojamai Ukrainai…

Iš tiesų, kaip Kijeve jausis kiti kanclerio bendrai – E. Macronas, neseniai raginęs Vakarus „nežeminti“ Rusijos, nesprausti jos į kampą, būti objektyviems, suprasti jos poreikius, padėti sustabdyti kraujo praliejimą, ar M. Draghi, pasiūlęs Ukrainai kapituliacijos planą.

Sunku spręsti, apie ką ši vakarietiška trijulė kalbėsis su Ukrainos vadovu ir karo vadais. Žiniasklaida nesiryžo to prognozuoti. Italijos laikraštis „La Stampa“ likus vos kelioms dienoms iki vizito pranašavo, kad išvyka tik planuojama. O tie pokalbiai nebus malonūs. Išvakarėse V. Zelenskis pareiškė, kad jam reikia „tikrumo“ iš O. Scholzo, jog Vokietija remia Ukrainą. „Jis ir jo vyriausybė turi nuspręsti: negali būti kompromiso tarp Ukrainos ir santykių su Rusija“, – sakė jis. Balandžio vidury Kijevas atsisakė priimti Vokietijos prezidentą Franką Walterį Steinmeierį.

Kaip gi kitaip! Juk artėjant šiam vizitui Berlynas žengė jam įprastą žingsnį: jis užblokavo Ispanijos planus perduoti Ukrainai 40 tankų „Leopard 2A4“, paskelbė „Der Spiegel“. Koks motyvas? Vokietijos federalinė valdžia perspėjo ispanus, kad toks jų veiksmas būtų vertinamas kaip nukrypimas nuo visų Vakarų sąjungininkų bendrai priimto neoficialaus sprendimo neginkluoti Kijevo sunkiaisiais tankais. Ispanijai priklausantys tankai „Leopard“ turėjo būti renovuojami NATO bazėje Latvijoje, kur misiją atlieka beveik 500 Ispanijos karių, ten planuota ir apmokyti Ukrainos karius jais naudotis. Kaip patikslina verslo ir finansų portalas „Business Insider“, Madridas netgi atsiprašė Berlyno už sukeltą ažiotažą ir „dėl kancleriui daromo spaudimo“.

O. Scholzas turi ypač nejaukiai jaustis ir dėl savo pažadų. Birželio 1 d. jis pareiškė, kad Berlynas perduos Ukrainai priešlėktuvinės gynybos sistemą IRIS-T SL su trimis paleidimo įrenginiais, bet iki šiol šis pažadas oficialiu leidimu dar nepatvirtintas, o ir tokiu atveju įvykdyti jį bus galima ne anksčiau… lapkričio. Kaip rašo Rusijos opozicinė svetainė Graniru.org, panašiai atsitinka ir su pažadėtomis savaeigėmis haubicomis. Ukrainos pasiuntinys Vokietijoje Andrejus Melnikas tikina, kad tiek jos, tiek zenitinės sistemos „Gepard“ iš bundesvero sandėlių Ukrainon galėtų iškeliauti ne anksčiau rugpjūčio. Tiesa, Vokietija pareiškusi, jog Ukrainai skirs 2 mlrd. eurų, tačiau iš jų Kijevui dar neiškeliavo nė centas…

Iš tiesų, kaip Kijeve jausis kiti kanclerio bendrai – E. Macronas, neseniai raginęs Vakarus „nežeminti“ Rusijos, nesprausti jos į kampą, būti objektyviems, suprasti jos poreikius, padėti sustabdyti kraujo praliejimą, ar M. Draghi, pasiūlęs Ukrainai kapituliacijos planą. JAV gyvenantis Rusijos analitikas Andrejus Pionkovskis interviu Ukrainos žurnalistui Dmitrijui Gordonui teigė, kad šis planas – visos trijulės autorystė, tik pastarieji du veikėjai šiek tiek vengia parodyti savo asmeninį indėlį.

Analitikas priminė, kad pagal tokį scenarijų Vakarų lyderiai 2008 m. Rusijai leido užgrobti Gruzijos teritorijas, o 2014 – 2015 m. aneksuoti Krymą ir padėjo separatistams užimti Donbasą. Visose šiose tariamai „taikiose akcijose“ dalyvavo Prancūzijos lyderiai, o skaldant Ukrainą – ir Angela Merkel. „Dabar jie nori tai pakartoti trečią kartą, garantuodami V. Putinui dar vieną didžiulį Ukrainos teritorijos kąsnį – atiduoti ne tik Donbasą ir Krymą, bet ir Chersono bei Zaporižės sritis“, – sakė A. Piontkovskis.

Jeigu tokią ginkluotę Kijevas gautų, tai būtų rimtas postūmis persilaužimui karo fronte. Visa kita – tik susirūpinimo padėtimi Ukrainoje imitacija. Vakarai renkasi ramų ir sotų gyvenimą, aukodami tai, kas yra šventa ukrainiečiams ir visam demokratiniam pasauliui – Laisvę.

Iš pirmo žvilgsnio, šio „Italijos plano“ punktai suformuluoti įdomiai ir patraukliai: paliaubos, ugnies nutraukimas, išsaugotos žmonių gyvybės. Štai antrasis punktas kalba apie dvišales Rusijos ir Ukrainos derybas dėl ginčijamų teritorijų. Vadinasi, užgrobta Ukrainos teritorija paskelbiama ginčytina, tad tomis sąlygomis galima tęsti derybas. O kai vyksta tokios jautrios derybos, argi gali eiti kalba apie sankcijas ir ginklų tiekimą? Tai reiškia, kad visi Kremliui opūs klausimai išsprendžiami kompleksiškai.

Rusijos politikos veikėjas, teisininkas ir žurnalistas Markas Feiginas, duodamas interviu televizijai „Ukraina 24“, sakė, kad Paryžius, Roma ir Berlynas jau susitarė dėl Ukrainos prezidento V. Zelenskio. Jie nori šantažo keliu pasiekti, kad Ukrainos vadovas sutiktų su taikos derybomis. Tai galima įvardyti kaip galios svertą ir spaudimo priemonę. „Vakarų Europos koalicija, kurią sudaro Paryžius, Roma ir Berlynas, pasiekusi tam tikrą susitarimą, kaip, pasitelkus šantažą, neduoti letalinių ginklų, sieks, kad V. Zelenskis sutiktų su taikos derybomis. Kitų argumentų neįžvelgiu, nes akivaizdžiai daromas spaudimas, naudojamas galios svertas“, – tikino M. Feiginas.

Gegužę Italijos žiniasklaida pranešė, kad šalis parengė „kompromisinį“ planą karui Ukrainoje užbaigti. Dokumentą parengė Italijos vyriausybė ir išsiuntė JT generaliniam sekretoriui bei Didžiojo septyneto šalims. Ukrainos valdžia taip pat pranešė, kad susipažins su pasiūlymu. Kaip rašė „La Repubblica“, planą sudaro keturi punktai. Pirmajame siūloma nutraukti ugnį ir demilitarizuoti fronto liniją stebint JT, tada turi prasidėti derybos dėl Ukrainos statuso. Italijos valdžia siūlo įtvirtinti neutralų šalies statusą, tačiau leisti jai įstoti į Europos Sąjungą, bet konstituciškai atsisakyti narystės NATO.

Bet V. Zelenskis tvirtas. Vos tik pasirodžius „Italijos planui“, jis pareiškė, kad Ukrainai nepriimtini kokie nors projektai dėl karo su Rusija nutraukimo. Ukrainos prezidentas atmetė bet kokius primestus „taikos planus“, kurie kuriami be Ukrainos dalyvavimo. V. Zelenskis pastebėjo, kad Ukrainą norima stumtelėti link nuolaidų, tam tikrų kompromisų, neatsiklausiant pačios Ukrainos, įteisinant užgrobų teritorijų okupaciją. Ukrainos prezidentas teigia, jog neturi jokių užkulisinių taikos planų, o derybos su Rusija yra nuliniame lygyje. Vienintelė derybų sąlyga – pergalė arba Rusijos kariuomenės atitraukimas į vasario 23-sios pozicijas.

Tad apie ką gi kalbėsis Vakarų trijulė Kijeve? Iš anksto aišku, kad bus nemalonus pokalbis. Vakarams delsiant daugiau vilčių Kijevas deda į Kontaktinės grupės dėl Ukrainos gynybos susitikimus, kurių vienas vyko trečiadienį, birželio 15 d., NATO būstinėje Briuselyje. Jame buvo tariamasi dėl esminių ginklų tiekimų. Kaip pranešė Ukrainos prezidento tarnybos patarėjas Michailas Podoliakas, Ukrainos armijai būtinai reikia tūkstančio 155 mm kalibro gaubicų, 300 salvinės ugnies reaktyvinių sistemų, 500 tankų, 2000 šarvuočių ir 1000 dronų.

Jeigu tokią ginkluotę Kijevas gautų, tai būtų rimtas postūmis persilaužimui karo fronte. Visa kita – tik susirūpinimo padėtimi Ukrainoje imitacija. Vakarai renkasi ramų ir sotų gyvenimą, aukodami tai, kas yra šventa ukrainiečiams ir visam demokratiniam pasauliui – Laisvę.

Atsakyti

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas.