Česlovas Iškauskas. Asmeninė nuotr.

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt

Ne visos naujienos blogos. Nuvylė D. Trumpo ir Putino telefoninis pokalbis. Europos Sąjunga ir Didžioji Britanija, žvalgydamosi į JAV, nerodo reikiamo ryžtingumo, kad Maskva būtų priversta eiti paliaubų keliu ir derėtis dėl besąlygiškos taikos. Tuo metu, kai Vakarai „tempia gumą“, Ukrainoje žūsta dešimtimis…

Iš tiesų, ne visos naujienos blogos. Štai Lenkijoje ir Rumunijoje vyko prezidento, o Portugalijoje – parlamento rinkimai. Šalys nepasidavė nei kairiųjų, nei kraštutinių dešiniųjų raginimams, tarsi tas D. Trumpas, nusišalinti nuo taikos proceso Ukrainoje ir neremti Kyjivo, pasukti izoliacionizmo takeliu, ginti tariamai išskirtinai nacionalines vertybes.

Taigi, nei Lenkijoje, nei Rumunijoje rinkimų favoritai neužleido vietų radikalams, kurie bent karo Ukrainoje atžvilgiu galėjo pakeisti valstybių kryptį. Rinkimų favoritas, Varšuvos meras Rafalis Trzaskowski surinko 31,3 proc., nors tik per plauką aplenkė opozicinės konservatyviosios partijos remiamą Karolį Nawrocki (29,6 proc.), kuris kampanijos metu spėjo susitikti ir su D. Trumpu. Kitas kraštutinių pažiūrų politikas Sławomiras Mentzenas gavo beveik 15 proc. Gi dar radikalesnė anti-ES-NATO-Ukrainos, sąmokslo teorijų šalininko Grzegorzo Brauno retorika neturėjo populiarumo: jis gavo apie 6 proc. balsų.

Lenkijoje vyks antrasis rinkimų ratas, o štai Rumunija taip pat susidorojo su euroskeptiku ir Putino šalininku. 55-erių metų matematikas ir Bukarešto meras Nicușoras Danas surinko beveik 54 proc. balsų, o jo varžovas George’as Simionas – buvęs futbolo chuliganas, tapęs kraštutinių dešiniųjų „Rumunijos vienybės aljansas“ (AUR) partijos lyderiu – beveik 46 proc. Aštuonių procentų skirtumas gali klaidinti: N. Danas tarsi apvertė pirmojo turo rezultatą, kuriame G. Simionas pirmavo dviguba balsų persvara (40,5 proc. balsų prieš 21 proc.).

Pastarasis pasveikino nugalėtoją su pergale, nors per pačius rinkimus skelbė, kad būtent jis nugalėjo savo varžovus. Šiam 38 metų politikui netrūksta „šarmo“ ir pasibaigus rinkimų batalijoms. Antai, AUR lyderis staiga kreipėsi į Konstitucinį teismą, prašydamas paikinti rinkimų rezultatus. Motyvas toks: „į rinkimų eigą kišosi kitų šalių valstybiniai ir nevyriausybiniai subjektai“. Kas jie, politikas nenutylėjo: tai Prancūzija ir Moldova. Ne, ne Rusija, kuri dar gruodį bandė paveikti kandidatus. Interneto tinklo „Telegram“ įkūrėjas Pavelas Durovas pridūrė, kad pats „pasiryžęs atvykti ir duoti parodymus, jei tai padės Rumunijos demokratijai“. Priminsiu, kad pačiam tinklo savininkui iškelta byla Prancūzijoje, jam draudžiama išvykti iš šalies…

O vis dėl to – ne apie pralaimėjusį kalba. Kiek vyresnis, 55 metų Bukarešto meras matematikas Nicușoras Danielis Danas, ko gero, gerai apskaičiavo, ko antrajame ture reikia rinkėjams. Partijos „Išsaugoti Rumunijos vienybę“ (Save Romania Union, USR) lyderis gerai tvarkėsi būdamas sostinės meru, o jo politinės pozicijos smarkiai skiriasi nuo G. Simiono. N. Danas pritaria integracijai į ES ir NATO, smerkia Rusijos invaziją į Ukrainą. Tačiau rinkimų kampanijoje priešininkai bandė jam įdurti: dar prieš vietinius rinkimus 2024 m. gegužę pasirodė dokumentų, esą N. Danas bendradarbiavo su saugumo tarnyba „Securitate“, kuri buvo N. Ceausescu režimo atrama. Bet šios žvalgybos institucijos tyrinėtojai iš „The National Council for the Study of the Securitate Archives“ (CNSAS) išaiškino, kad daugelis šių dokumentų buvo padirbti…

Kokie bus tolesni naujojo prezidento veiksmai, nuspėti ir sunku, ir nesunku. Kaip ir kaimyninėse Rytų Europos šalyse, ypač Vengrijoje ir Slovakijoje, Rumunijoje auga vadinamas „negatyvusis nacionalizmas, ir vis daugiau veikėjų pasisako prieš paramą Ukrainai, taip pat ir prieš karių siuntimą į šią šalį.

Daugelis analitikų N. Dano pergalę vadina stebuklu. Dabartinėje geopolitinėje situacijoje tiek parlamento rinkimai Portugalijoje, kuriuose savo pozicijas išsaugojo dešinieji centristai (nors populistinė radikali organizacija „Chega“ 4 procentais padidino savo populiarumą), tiek pirmasis Lenkijos prezidento rinkimų turas (apie jį rašysime vėliau) liudija, kad blaivus mąstymas neapleidžia politinio Europos organizmo, ypač Rusijos karo Ukrainoje atžvilgiu. Tiesa, ir jis gana trapus.