Dr. Arūnas Bubnys, LGGRTC direktorius

Įvertintas Lietuvos istoriko mokslinis darbas

Lietuvos istorikas, humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius Arūnas Bubnys nominuotas 2026 m. Europos atminties ir sąžinės platformos (Platform of European Memory and Conscience, PEMC – toliau Platforma) prizui. Šiais metais nominuoti 4 savo kūrybiniais ir visuomeniniais darbais valstybių istorinę atmintį saugantys bei demokratines vertybes Europoje stiprinantys kandidatai.

Arūno Bubnio kandidatūra, kaip jį apibūdina Platformos parengta 2026 m. kandidatų apžvalga, vertina ne vieną atskirą istoriko veikalą, o daugiau kaip 40 metų trunkantį nuoseklų mokslinį, archyvinį ir valstybės tarnybos darbą, skirtą totalitarinių režimų nusikaltimų tyrimui, jų aukų atminimo išsaugojimui ir istorinės tiesos sklaidai Lietuvoje bei užsienyje:

„Jo tyrimai apima vienus sudėtingiausių XX amžiaus Lietuvos istorijos klausimų – Holokaustą, getų istoriją, 1941 m. Birželio sukilimą, antinacinį pasipriešinimą, Lietuvos kariuomenės ir policijos formuočių veiklą okupacijų metais, taip pat sovietinio ir nacistinio totalitarizmo nusikaltimus. Šio darbo reikšmė peržengia akademinės bendruomenės ribas – jis prisideda prie visuomenės gebėjimo atpažinti istorinės tiesos iškraipymus ir suprasti, kodėl atmintis yra demokratinės valstybės atsparumo dalis“, – rašoma Platformos nariams atsiųstame pristatyme.

Apžvalgoje minima, kad dr. Arūnas Bubnys yra daugelio monografijų, studijų ir straipsnių apie okupuotos Lietuvos istoriją, Holokaustą, Vilniaus, Kauno ir Šiaulių getus, antinacinį pasipriešinimą, Lenkijos pogrindį, 1941 m. Birželio sukilimą bei Lietuvos karines ir policijos formuotes Antrojo pasaulinio karo metais autorius. Dalis jo darbų paskelbta anglų ir kitomis kalbomis, taip prisidedant prie tarptautinio Lietuvos okupacijų istorijos pažinimo.

Arūnas Bubnys istorijos tyrimus pradėjo 1985 m. Lietuvos istorijos institute. 1994 m. Vilniaus universitete jis apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Lietuvių antinacinė rezistencija 1941–1944 m.“. 1993–1998 m. istorikas dirbo Lietuvos archyvų sistemoje ir vadovavo Lietuvos ypatingajam archyvui, saugančiam sovietinės okupacijos bei represinių struktūrų dokumentus. 2009–2021 m. dr. Arūnas Bubnys vadovavo istorinių tyrimų departamentui Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre, o nuo 2021 m. balandžio yra šios institucijos vadovas.

Prizas, kurio laureatais tapo pasipriešinimo ir istorinės tiesos simboliai

Europos atminties ir sąžinės platformos prizas įsteigtas siekiant pagerbti asmenis, kurie priešinasi totalitarizmui ir gina demokratijos, žmogaus teisių, pagrindinių laisvių bei teisinės valstybės principus.

Viešai prieinamais duomenimis, Platformos prizas pradėtas teikti 2014 m., o pirmuoju jo laureatu tapo Krymo totorių lyderis Mustafa Dzhemilev. Tarp vėlesnių laureatų – Aleksejus ir Olegas Navalnai (2015), Leopoldo Lópezas (2016), Ilmi Umerovas (2017), Olegas Sencovas (2018), Sviatlana Cichanouskaja (2020), Memorial International (2021), Vladimiras Kara-Murza (2024) ir Iryna Danylovich (2025).

Kaip matyti, Platformos prizas savo istorijoje ne kartą tapo Europos solidarumo ženklu žmonėms, kuriems už tiesą teko sumokėti asmens laisve. Dr. Arūno Bubnio kandidatūra iškelia kitą šios nuolatinės kovos už demokratinės Europos identitetą pusę – dešimtmečius trunkantį darbą tų, kurie renka, tiria ir saugo faktus apie totalitarinių režimų nusikaltimus, kad istorinė tiesa nebūtų prarasta ar iškraipyta. Vieniems totalitarizmo ir autoritarizmo priešininkams už tiesą tenka mokėti asmens laisve. Kiti dešimtmečius dirba tam, kad kovojusiųjų istorijos nebūtų ištrintos, iškraipytos ar pamirštos.

Nominanto institucija yra Europos atminties ir sąžinės platformos narė-steigėja

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras yra ne tik viena iš trijų šiuo metu Platformai priklausančių Lietuvos institucijų, bet ir institucija, kurios tuomečio vadovo parašu 2011 m. pasirašyti Platformos steigimo dokumentai. Šiandien Platformą, viešai prieinamais 2026 m. duomenimis, sudaro 80 institucijų iš 24 Europos ir Šiaurės Amerikos šalių.

Primintina, kad pastaraisiais metais keitėsi atminties prizo laimėtojo rinkimų taisyklės: nustatyta, kad kandidatų pristatymas ir balsavimas tarp Platformos narių vykdomas raštu bei slaptai. Tai leidžia pailginti procedūrą, kas reiškia, kad Platformos nariai turi daugiau galimybių įsigilinti ir įvertinti nominantus nei atviro balsavimo kasmetiniame posėdyje metu.

Viešai skelbiamuose Platformos dokumentuose nenustatyta taisyklė, pagal kurią institucija prarastų teisę balsuoti vien todėl, kad jos atstovas yra vienas iš prizo kandidatų. 2024 m. PEMC tarybos darbotvarkėje nedalyvavimas balsavime aiškiai numatytas narystės kandidatams ir pareiškėjams, tačiau prizo kandidatams tokia išimtis nenurodyta.

Apie Europos atminties ir sąžinės platformą

Europos atminties ir sąžinės platforma įkurta 2011 m. spalio 14 d. Prahoje, ją įsteigė 20 institucijų iš 12 Europos Sąjungos valstybių. Platforma vienija muziejus, tyrimų institutus, archyvus, memorialines institucijas, pilietines organizacijas ir fondus, dirbančius totalitarinių režimų nusikaltimų tyrimo, atminties, istorinio teisingumo ir demokratinio atsparumo stiprinimo srityse.