Česlovas Iškauskas. Asmeninė nuotr.

Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.silales-artojas.lt, www.iskauskas.lt

Praėjusią savaitę Donaldas Trumpas pajuokavo, kad norėtų būti kitu Popiežiumi, ir savo socialinio tinklo „Truth Social“ paskyroje paskelbė juokingą fotomontažą, kuriame jis vaizduojamas apsirengęs Šv. Tėvu. JAV vadovas, nors jis ne katalikas ir nevaikšto į bažnyčią, norėtų, kad trečiadienį prasidėsiančioje  konklavoje būtų išrinktas jisai…

Juokai juokais, bet 78-rių metų verslo magnatui toli iki pontifiko, nes šventumo jame – nė už centą. Tačiau štai jo trumpas (kaip tai tinka lietuviškai jo pavardės aliteracijai!), vos 15 minučių užsitęsęs pokalbis vienoje iš Vatikano menių, daug vertingesnis negu dviejų valandų Volodymyro Zelenskio linčas Ovaliniame kabinete vasario pabaigoje. Ekspertai mano, kad JAV vadovui didelę įtaką daro jo komanda, kuriai jis pats nori pasirodyti esąs lyg Popiežius. Gi be jos D. Trumpas – švelnus it avinėlis…

Kyjivas džiaugiasi, kad su JAV pasiekta keletas naudingų susitarimų. Jie sustiprino ukrainiečių viltis galų gale pasiekti paliaubas. Apie ilgalaikę taiką kol kas nekalbama, o ir paliaubos Maskvos gali būti greitai sužlugdytos, kaip atsitiko per Šv. Velykas. Dabar artėja kitas patikrinimas: Putinas pasiūlė ugnį nutraukti trims dienoms, kad jo karo technika saugiau galėtų nužlegėti Raudonąja aikšte, o V. Zelenskis atsakė, jog pritaria amerikiečiams paskelbti bent mėnesio ar trijų ilgalaikes paliaubas, kurių metu vyktų derybos tarp Maskvos ir Kyjivo, jog Ukraina negali suteikti jokių saugumo garantijų pasaulio lyderiams, planuojantiems dalyvauti parade Maskvoje.

Putinas nepritaria tokioms paliauboms, o jo neadekvatūs pavaldiniai, pakraupę nuo V. Zelenskio užuominos, grasina, kad „Kyjivui rytas po gegužės 9-osios gali ir neišaušti“… Ar tai tik baugi retorika, pamatysime po keleto dienų.

Vis dėl to vadinamų derybų svarstyklės pakrypo Ukrainos naudai. Kodėl? Pirma, sudarytas retųjų metalų gavybos susitarimas, kuris, kaip rašė „The Washington Post“, reiškia ir V. Zelenskio bei D. Trumpo pozicijų suartėjimą. Gi Kremliaus šeimininkas patiria savo aplinkos spaudimą, kad būtina siekti kompromisų, nes JAV senatoriaus respublikono Lindsey Grahamo (jis taip pat Kremliaus įrašytas į ekstremistų ir teroristų sąrašą) iniciatyva Vašingtonas rengia naujas griežtas, nukreiptas prieš Rusijos energetikos įmones sankcijas, ką buvo žadėjęs D. Trumpas.

Beje, Putiną spaudžia ir blogėjanti ekonominė Rusijos padėtis. Naftos kainos krito, pajamos iš jos eksporto sumažėjo 20 proc., BVP augimas per pirmą ketvirtį sulėtėjo 1,7 proc., infliacija tebesiekia daugiau kaip 10 proc.

Maskvą labai nervina Kyjivo ir Vašingtono suartėjimas. Nors susitarime daugiau simbolizmo ir politinės valios apraiškų, bet įtampą Kremliuje rodo jo propagandistų atsinaujinęs Amerikos puolimas. Valdoma Rusijos žiniasklaida tapo tarsi santykių su JAV lakmuso popierėlis. Pastebėkime: jei šią savaitę naudingųjų iškasenų susitarimą ratifikuos Aukščiausioji Rada, jam pritars ir Kongresas, Putino retorika vėl primins Šaltojo ir Karštojo karo laikus. Jau dabar jis suokia, esą Ukraina pateko Amerikos vergijon…

Kita vertus, minėtas susitarimas dar nereiškia, kad Amerikos investuotojai tuojau pat užplūs Ukrainą ir pradės traukiniais bei laivais gabenti retuosius metalus. Ukrainos tokių resursų išteklių vertė sudaro apie 10 – 12 trilijonų dolerių. Projektas apskaičiuotas maždaug 10-iai metų. Be to apie 40 proc. tokių metalų gavybos vietų dabar kontroliuoja Rusija. Didelė dalis Ukrainos žemės gelmių dar neišžvalgyta.

Šiaip ar taip, kaip rašo leidinys „Politico“, svarbi ne tiek dalykinė šio memorandumo pusė (techniniai dokumentai dar bus parengti), kiek parama Ukrainai jos sunkioje kovoje su agresoriumi. Jei dar pridurtume palyginus nedidelę 50 mln. dolerių paramą ginkluotei įsigyti, Valstybės departamento patvirtintą F-16 naikintuvų mokymų, priežiūros ir įrangos pardavimą Ukrainai (jis sudarys apie 310,5 mln. dolerių), D. Trumpo administracijos numatomą 2026 m. biudžetą iki 1 trln. dol., kuris leistų JAV nemažinti savo karių skaičiaus Europoje, – visa tai sudaro sąlygas daryti spaudimą Maskvai, kad ši būtų priversta stabdyti savo agresiją.

Štai kodėl pasikeitusi D. Trumpo laikysena per 100 jo buvimo šiame poste dienų rodo, kad jis gali būti linkęs ir į gerus darbus. Kas ten žino, gal jis ir vertas aukščiausio ne tik verslininko, bet ir dvasinio lyderio vardo. Juk nori išgelbėti šitiek gyvybių…