Dubline lietuvių kalba leistas  laikraštis „Lietuvis”. Autoriaus nuotr.

Alfonsas Kairys, LŽS narys, www.voruta.lt

Kelias dienas viešėjau Dubline ir per tą laiką spėjau susipažinti su Dubline lietuvių kalba leistu  laikraščiu ,,Lietuvis“ (formatas 295×370 mm, 16 spalvotų puslapių).

Priminsiu, kad apie lietuvišką spaudą Rytų kraštuose rašiau Lietuvos žurnalistų sąjungos almanache ,,Žurnalistika“: skaitytojai sužinojo apie  Ukrainos, Karaliaučiaus, Rusijos  lietuvių  spaudą.

Laikraštis ,,Lietuvis“ yra skirtas ne vien Airijoje gyvenantiems lietuviams, bet ir lietuviams Lietuvoje, tiems, kurių vaikai, tėvai, broliai, seserys, draugai, giminaičiai ar tiesiog pažįstami išvyko ieškoti laimės į šią šalį ir kuriuos skiria tūkstančiai kilometrų.

Prieš vartant  ,,Lietuvį“, keli žodžiai apie Smaragdo šalyje (aut. pastaba – dar ir taip vadinama Airija) gyvenančius lietuvius. Jie pradėjo vykti čia  apie 1999–2001 metus, o Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, daugiausiai jų pasirodė po 2004 m. gegužės 1 d.; 2005 m. įkuriama Airijos Lietuvių Bendruomenė ALB (Lithuanian Association in Ireland, pirm. Arūnas Teišerskis), 2014 metų rudenį įkuriama Airijos lietuvių labdaros organizacija „Airijos lietuviams rūpi“, kurios pagrindinis tikslas – rūpinimasis  vaikais, sergančiais  vėžiu, bei  Airijos lietuvių vienijimosi klausimai. Visų laukiami lietuviško folkloro grupės „Lietuviškas dobilas“ koncertai: juos pamatysi ne tik Lietuvos Respublikos ambasadoje Dubline, bet ir festivaliuose, mugėse, kituose renginiuose. Kiekvieną sekmadienį (nuo 2005 metų) norintys išgirsti šventą žodį  lietuviškai, susirenka į vieną Dublino bažnyčių (Šv. Mišias aukoja kunigas Egidijus Arnašius).

Airijoje gimusi ir auganti jaunoji karta – noriai mokosi savo tėvų ir senelių gimtosios kalbos, lanko savaitgalines lituanistines mokyklas. Pirmoji Airijoje lituanistinė mokykla Dubline gyvenančių lietuvių iniciatyva bei aktyviai padedant ir palaikant tuometinei Lietuvos ambasadorei Airijoje JE Izoldai Bričkovskienei, duris atvėrė 2004 m. rugsėjo mėnesį. Tai buvo Dublino lituanistinė mokykla „4 vėjai“, po metų į klases vaikus pakvietė Kavano (Cavan) mieste įkurta lituanistinė mokykla „Gintarėliai“, 2007 m. Monachano (Monaghan) miesto lituanistinė mokykla „Lietuvos vaikai“. Šiuo metu Airijoje yra arti dešimties lituanistinių mokyklų (aut. pastaba – iš dalies pasinaudota Eglės Pastarnokienės str. ,,Lietuviai Airijoje“.  Autorius dėkoja Jai).

Taigi, kas rašoma „Lietuvyje“? Paprastai jo rubrikos yra: ,,Lietuvos naujienos“, ,,Gyvenimas Airijoje“, ,,Pasaulio naujienos“, ,,Bendruomenės gyvenimas“, ,,Skelbimai“, ,,Reklama“, ,,Noriu susipažinti“,  kartais ,,Kryžiažodžiai“, ,,Sveikinimai“ ir kt.

Pateikiama daug naudingos medžiagos (2004 Nr. 3 (33) apie vykimą į kitas šalis turint asmens tapatybės kortelę: sakoma, kad galima nuvykti į 21 Europos šalį, o į Airiją, Graikiją, Portugaliją, Švediją  norint vykti reikalingas pasas, nes šios šalys nėra patvirtinusios Asmens tapatybės kortelės tinkamos kelionėms (ATK). (Aut. pastaba – dabar į šias šalis – galioja ir ATK). Skyrelyje ,,Skelbimai“ pateikiama medžiaga tik ką atvykusiems iš Lietuvos ar dar nesusiradusiems darbo ir teigiama, kad laukiami statybininkai, elektrikai, tinkuotojai, prekybininkai,  masažistai, auklės, patariama, kaip pigiau išsinuomoti būstą ar automobilį, kur nusipirkti automobilį su vairu kairėje pusėje (čia automobilių vairas dešinėje ir važiuojama kaire kelio puse).

Ir kaipgi be pažinčių?  Tam skiriama net po kelis puslapius. Susipažinti nori ir jauni, ir pagyvenę, nes kaipgi be šilumos!

Perspėjama saugotis narkotikų ir teigiama, kad jų daugiausiai vartojama  naktiniuose klubuose ir viešosiose vietose. Pagavus vartojančius, gresia bauda arba nuo  5 iki 10 metų atostogų ,,poilsio namuose”, suprask, kalėjime. Pasidžiaugiama, kad lietuviai dar neįklimpę į šį ,,liūną“.

Nemažai dėmesio skirta teisės klausimams. Straipsnių ciklas taip ir pavadintas: ,,Jūsų darbo teisės  Airijoje“, ,,Kaip pasielgti, jei jus atleidžia iš darbo“ ir kt….

Įdomus skyrelis ,,Tusovkė“: ,,Vokietijoje vykusiame festivalyje ,,Prix Europa“ pristatyti jaunų lietuvių filmai  Oivaro Jonaičio  ,,Namų darbas“ ir Rūtos Puišytės prodiusuotas ,,Kolūkis“.   Norint nors kiek prajuokinti skaitytoją, įvedamas skyrelis įdomiu pavadinimu: ,,Lietuviški makaronai“, kitaip tariant – anekdotų mišinys.

,,Lietuvos naujienose“ patraukia dėmesį 2009 m. Nr.1 (180)  ir jo  8 psl. išspausdintas str. apie tai, kad Vilnius jau Europos Kultūros sostinė: ,,Naujųjų 2009 m. sutikimui Vilniuje surengtas fejerverkų, šviesos ir muzikos spektaklis, kuriam LR Kultūros ministerija skyrė 2 mln. litų.  Iššauta tūkstančiai fejerverkų, buvo nemažai girtų, o šventei pasibaigus, neįmanoma buvo parsigauti namo, nes visuomeninis transportas ir taksi nebedirbo (…) nuo sausio 1 dienos Vilnius tapo Europos kultūros sostine“.

Str. ,,Liaudis prieš valdžią“  (2009, Nr.3 (182) rašoma, kad sausio 16-osios  įvykiai  Vilniuje sudrebino visą šalį ir str. baigiamas tokiu sakiniu: ,,Kol kas sunku pasakyti, kaip klostysis įvykiai artimiausiu metu. Viena aišku, kad valdžia negali  ir toliau ignoruoti savo liaudies“  (aut. past. – primenu, kad  kalbama apie Sausio 16-osios mitingą – protesto akciją ir po jos sekusias riaušes Vilniuje).

,,Bendruomenės naujienose”  (2009, Nr. 10 (189) gražiai aprašytas lietuvių dalyvavimas  šv. Patriko parade kovo 17 d.

Šv. Patrikas (Patrikas Airis, air. Naohm Padraig) gimė 385 (arba 390) metais romėnų užimtoje Britanijos dalyje.

Sunku atskirti tikrus istorinius faktus nuo vėliau paplitusių legendų apie šį šventąjį. Patikimesnių faktų galima rasti tik jo paties paliktuose raštuose, visų pirma, „Išpažintyje“. Čia rašoma, kad jis anksčiau vadinosi Patricijumi (dažnas romėniškas vardas) ir buvo Kaponijaus, romėnų karininko, tarnavusio Britanijoje, sūnus. Beje, tėvas tarnavęs ir diakonu vietinėje katalikų bendruomenėje. Taigi tikėtina, jog Patricijus buvo auklėjamas katalikiškai ir didžiavosi savo tikėjimu bei išsilavinimu. Tačiau paauglystės sulaukusį Patricijų pagrobė vergų medžiotojai ir išgabeno į dabartinę Ulsterio provinciją, kur jaunuoliui teko ganyti gyvulius.

Manoma, kad Šv. Patrikas mirė 461 metais, buvo palaidotas Daunpatrike (Olsteryje). Kovo 17-oji, kuri laikoma jo mirties diena, tapo tradicine airių švente. Pirmosios žinios apie Šv. Patriko dienos šventimą siekia IX amžių. Galutinai ši šventė įtvirtinta 1962 m., kai popiežius Jonas XXIII paskelbė Patriką Airijos globėju. Iš pradžių šventė buvo krikščioniška, tačiau pamažu ją pamėgo ir pasauliečiai.

Apie Šv. Patriko kovą su pagonybe žinoma daugybė istorijų, su juo siejami įvairūs simboliai. Būtent Šv. Patriko dėka žalias trilapis dobilas tapo Airijos simboliu: rodydamas dobilo lapą, Šv. Patrikas airiams aiškino Švč. Trejybės slėpinį.

Kita legenda pasakoja, kad Šv. Patrikas, skambindamas varpu, iš Airijos salos išvijo roplius ir nuodingus gyvius. Todėl ikonografijoje vaizduojama, kaip Šv. Patrikas pastoralu (aut. past. – pastorãlas (lot. pastoralis – piemens, ganytojo), krikščionių Bažnyčiose − vyskupo ar abato metalinė, ilga, dažniausiai žmogaus ūgio puošni lazda viršuje persmeigia gyvatę).

Ten pat, ,,Pasaulio naujienose“,  rašoma apie didelį 7,6 balų žemės drebėjimą Indonezijoje ir jį patyrusias aukas… Str. ,,Airija protestuoja“ kviečiama boikotuoti Izraelį dėl situacijos Gazos ruože.

Aptarėme tik kai kuriuos dalykus, kai  buvo leidžiamas šio laikraščio popierinis variantas ir kai buvo teigiama, jog laikraštį galima įsigyti  daugiau nei 200 pardavimo vietų, o jo kaina nuo 0,50 Eur (2004 m.) šoktelėjo iki 2.00 Eur (2009 m.).

Norintys daugiau sužinoti apie Airijos lietuvių laikraščio ,,Lietuvis“ pradžių pradžias, gali užsukti į Nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką: ten saugomi 2004 m. kai kurie) – 2009 m. šio laikraščio numeriai.

Dabar ,,Lietuvį galima pasiskaityti socialiniuose  tinkluose:

Facebook: https://www.facebook.com/lietuvis.laikrastis/ @ lietuvis.laikrastis 11 650,  Twitter:https://twitter.com/Lietuvis_L 112;  Telegram – https://t.me/laikrastislietuvis 78

LinkedIn: https://www.linkedin.com/company/laikrastis-lietuvis/; ISSUU http://issuu.com/lietuvistest