Pagrindinis puslapis Istorija Lietuvos Sąjūdis Bronislovas Genzelis. Sąjūdžio jubiliejus užgožtas

Bronislovas Genzelis. Sąjūdžio jubiliejus užgožtas

Artėja Sąjūdžio 25-metis, tačiau jo gimtadienis – birželio 3 diena – tarsi likusi nuošalyje. Dabar visą visuomenės dėmesį prikaustė Lietuvos pasirengimas pirmininkauti Europos Sąjungos Tarybai ir su tuo susiję renginiai.

Apie tai kalbamės su Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės nariu Bronislovu Genzeliu.

Nors birželio 3-ąją Sąjūdžio gimtadienis, apie jį žino ne visi, tuo tarpu netyla kalbos apie mūsų šalies pirmininkavimą ES Tarybai.

Sąjūdis juk buvo tautos susitelkimo šventė ir mes turime tuo didžiuotis.

Lietuvos bankas Sąjūdžio 25-mečiui išleidžia dvi monetas 50 Lt ir 25 Lt nominalo, o Lietuvos pirmininkavimui ES Taryboje 50 Lt ir 1 Lt nominalo. Juk būtų gražu, jei apyvartoje pasirodytų 1 Lt moneta, skirta Sąjūdžiui?

Man iš galvos niekaip neišeina dabartinio banko vadovo pareiškimai nors ir kitais klausimais, kad etika ir moralė yra ne šio pasaulio dimensijos. O Sąjūdis juk yra moralės išdava.

Ar reikėtų šiandien antro Sąjūdžio?

Istorija du kartus nesikartoja – dar graikai tą pastebėjo. Net esant geriausiems norams du kartus į tą pačią upę nebrendama.

Kaip jautėsi 1988-aisiais Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Iniciatyvinės grupės nariai, tarp jų ir jūs, kokiomis mintimis gyvenote?

Tiek man, tiek kitiems tai nebuvo jokia staigmena, vienas dalykas, Sąjūdis negalėjo atsirasti be reformų imperijoje. Tiek aš, tiek mano aplinkos žmonės žinojo, kad nereikia išsišokti, bet galutinis tikslas buvo tas, jog imperija turi subyrėti.

Tuo metu reikėjo labai daug drąsos, juk visą laiką jautėte įtampą?

Įtampa buvo visą laiką. Aš buvau komisijoje KGB veiklai tirti, man visi dokumentai, kurie išlikę Lietuvoje, buvo prieinami. Ir aš žinau, kaip saugumas reagavo – jis buvo išsigandęs.

Kokius tikslus mūsų valstybė turi įgyvendinti, kad tauta neabejotų jos tikrąja laisve?

Viena iš didžiausių valstybės problemų yra socialinės atskirties didėjimas. Valstybė niekada nebus stabili ir žmonės nesijaus savos šalies piliečiais, jeigu taip ir toliau bus.

Ar prieš pirmininkavimą ES Tarybai mums būtina remontuoti gatves? Ar gražintis reikia tik prieš užsienio svečius, ar prieš savus piliečius?

Esu tvirtai įsitikinęs, kad neverta gražintis, būkime tokie, kokie esame iš tikrųjų. Tai yra žemo mąstymo padarinys, tik metame lėšas, aišku, kas turi išliekamąją galią, kita kalba. O mes dabar norime pasirodyti, kokie esame turtingi. Tai jei mes tokie turtingi, tai tada kam prašyti Europos paramos? Aš labai neigiamai žiūriu į tai.

Net yra tokia nuomonė, kad Sąjūdžio 20-metis jau buvo, tai 25-metis tarsi nesvarbus. Kaip jūs vertinate tokį požiūrį?

Tai, kas šalyje vyksta pastaraisiais metais, su Sąjūdžio idėjomis nieko bendro neturi. Todėl nenorima priminti, dėl ko buvo Sąjūdis.

Bet ar tai nėra tas kertinis akmuo, į kurį mūsų tauta gali atsiremti, juo labiau kad šiandieną jau einame kitu keliu?

Be abejo, žmogus juk negali būti niekas. Dabar yra pradedamos įrodinėti kitos tiesos. Vienas asmuo yra pasakęs viešai, kad „jeigu mane pavadinate lietuviu, tai mane įžeidžiate, aš esu europietis“.

Nejau ateityje tapsime globalistais?

Globalistų visą laiką buvo. Pažiūrėkime į krikščionybę, ji, įsitvirtinusi Europoje, naikino tas tautines tradicijas, tačiau viskas praeina. Aišku, tuo laikotarpiu dalis tautų išnyko, dalis išliko. Mane tai labai stebina, kai mes save vadiname maža tauta, tai atsiprašau, Slovėnija mažesnė tauta, tačiau nė iš vieno slovėno negirdėjau, kad jis taip kalbėtų.

Kalbino Regina Mažeikytė

propatria.lt

Šarūno Mažeikos nuotr.

www.punskas.lt

Naujienos iš interneto