Žurnalas „Rambynas“ – šeštą kartą

Autorius: Data: 2013-10-14, 11:14 Spausdinti

Žurnalas „Rambynas“ – šeštą kartą

Algirdas Mikas ŽEMAITAITIS, Vilnius

Jau šeštą kartą Mažosios Lietuvos mylėtojus pradžiugino gausiai iliustruotas ir puikios poligrafinės išvaizdos metinis žurnalas „Rambynas“ (2013 m. rugsėjis, nr. 1 (6), 84 p., 1000 egz.), kurį išleido Pagėgių krašto draugija „Sandūra“, o spaudai parengė VšĮ „Vorutos“ fondas. Redakcinę kolegiją sudaro: Diana Milašauskienė – vyriausioji redaktorė, Eugenijus Skipitis – leidinio sudarytojas, Giedrė Skipitienė – atsakingoji sekretorė, Drąsutis Brazauskas, Ieva Jankutė, Marytė Gečienė, Birutė Žemgulienė ir Juozas Vercinkevičius. Leidėjo partneris: Rambyno regioninio parko direkcija.

Žurnalas pradedamas poeto Jono Juškaičio eilėraščiu „Mažoji Lietuva“, parašytu 1959 m., o išspausdintu tik per Atgimimą 1989 02 14.

Straipsnyje „Istorinė Lietuvos pergalė“ (p. 2) glaustai pateikiama informacija apie 1923 metų Klaipėdos sukilimą, kurio dėka Klaipėdos kraštas buvo priskirtas Lietuvos Respublikai.

Rambyno regioninio parko direkcijos vyriausioji kultūrologė Giedrė Skipitienė straipsnyje „2013-ieji – Klaipėdos krašto metai“ (p. 3–7) išvardija svarbiausius šių metų jubiliejus, kadangi LR Seimas 2013-uosius paskelbė Klaipėdos krašto atgavimo metais: Sausio 15-oji – Klaipėdos krašto diena, Šventės ant Rambyno kalno, Tilžės aktui – 95, Almanachui „Kovos keliais“ – 75, „Nors pelenu, tačiau esi namuos“ [apie M. Jankų – A. Ž.], Martynui Jankui – 155-eri, „Amžinoji Rambyno kalno knyga“ ir Vydūnui – 145.

Apie kaimo turizmo perspektyvas („Kaimo turizmo sodybos Rambyno regioniniame parke“ (p. 8–9) su Rambyno regioninio parko direktore Diana Milašauskiene kalbėjosi JuozasVercinkevičius, Lietuvos nacionalinio istorijos laikraščio „Voruta“ vyr. redaktorius ir leidėjas.

Išsamiai apie archeologinius Rambyno kalno ir jo apylinkių tyrimus nuo II pasaulinio karo iki šių dienų „Neatsiskleidęs Rambynas“ (p. 10–17) rašo archeologas, VU doc. dr. Valdemaras Šimėnas.

Apie skalvių žygį ir kryžiuočių kerštą“ (p. 18–19) su paaiškinimu pateikiamios dvi ištraukos iš Mikalojaus Jerošiniečio eiliuotos „Prūsijos kronikos“: „Kaip buvo sugriauta Labguva“ ir „Kaip buvo nusiaubta Skalvos žemė“ XIII a. vokiečių bei lietuvių kalbomis. Vertė Justina Daunorienė, konsultavo VDU doc. dr. VytenisAlmonaitis.

Diana Milašauskienė pagal lenkų istoriko Ježio Ochmanskio kn. „Senoji Lietuva“ (1996 m.) parengė straipsnį „Vakarinių baltų gyvenvietės Lietuvoje“ (p. 20–21) apie XIII–XIV a. ištremtų, paimtų į nelaisvę prie Ragainės, skalvių gyvenvietes Rodūnės ir Paštuvos apylinkėse.

Archeologas Olegas Fediajevas pristato 2005 ir 2008 m. mokslinę ataskaitą „Archeologiniai atradimai prie Šereiklaukio piliakalnio“ (p. 22–28).

Žymiausias Mažosios Lietuvos architektūros tyrėjas dr. Martynas Purvinas straipsnyje „Nuo Viešvilės iki Bitėnų“ (p. 29–31) išsamiai rašo apie Viešvilės miestelį ir Bitėnų kaimą.

Apie Klaipėdos krašto gyventojų revanšistines nuotaikas, nacių siautėjimą bei rengiamą sąmokslą atplėšti Klaipėdos kraštą ir jį padovanoti A. Hitleriui, jų teismą rašo Aras Lukšas straipsnyje „Audringas 1934-ųjų vasaris“ (p. 32–36). Lietuvos valdžia nepabūgo stoti akistaton su Trečiuoju reichu ir 1935 m. griežtai nuteisė 87 sąmokslininkus. Tiesa, spaudžiant Anglijai ir Berlynui, jie vėliau buvo paleisti. Tai – pirmasis nacių teismas Europoje.

Pagėgių krašto draugijos „Sandūra“ pirmininkas Viktoras Milašauskas pristato akmeninį stulpą, nutašytą iš vientiso rausvo granito („Akmeninis stulpas iš buvusių imperijų sienos“ (p. 37–38), esantį Usėnų kaimo vidurio sankryžoje. Sprendžiama, kad tai buvęs Rusijos ir Vokietijos imperijų sienos žymėjimo stulpas. Kas perstatė jį šioje kelių sankryžoje 10 km atstumu nuo buvusios sienos ir ką jis turėjo įamžinti, išsiaiškinti nepavyko. Minėta siena buvo pravesta dar 1422 m.

Juozas Šikšnelis, Klaipėdos apskrities viešosios I. Simonaitytės bibliotekos direktorius, Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkas, savo straipsnyje „Klaipėdos krašto literatūrinės tradicijos“ (p. 39–43) pristato čia gimusius ar gyvenusius prozininkus ir poetus, rašiusius vokiškai ar lietuviškai. Tai Simonas Dachas, Williamas fon Simpsonas, Rudolfas Naujokas, Ewaldas Swarsas, Gerhardas Lycas (Lietz), Ansas Bruožis, Jonas Pipiras, Pulgis Andriušis, Butkų Juzė, Vilius Gaigalaitis, Antanas Gustaitis, Pranas Mašiotas, Juozas Pronskus, Ignas Šeinius, Antanas Venclova, Vydūnas, Jonas Žilius-Jonyla ir kiti jau sovietmečio bei šių dienų kūrėjai.

KU doc. dr. Arūnė Liucija Arbušauskaitė moksliškai aiškina („Ką mums byloja senosios Klaipėdos krašto kapinaitės“ (p. 44–49) ir šio kultūros paveldo reikšmę ir svarbą krašto istorijai.

Šilutiškis „Šilainės sodo“ sudarytojas ir redaktorius Saulius Sodonis pristato savo periodinį leidinį „Svečiuose – dešimtmetį minintis „Šilainės sodas“ (p. 50) ir du straipsnius.

Tai „Rambynas ir jo nuosavybės klausimas“ (p. 51–54) bei „Ieškotojas. Kazį Budginą prisimenant“ (p. 55–60). Pastarajame autoriui pavyko atskleisti tik nedidelę šio kraštotyrininko Priekulėje, vėliau gyvenusio Klaipėdoje, plačių užmojų bei didelės širdies žmogaus asmenybę. Verta priminti, kad K. Budginas surado, o kartu su autorium, Š. Laužiku bei A. Varnu iš Talino parvežė Vydūno arfą, kuri dabar yra Vydūno muziejuje Kintuose.

Juozo Vercinkevičiaus pokalbis apie išsaugotą šimtametės mokyklos pastatą, kuris tapo patrauklia kaimo turizmo sodyba, su jos dabartiniais savininkais Aušrine ir Ramūnu Čepais pateiktas straipsnyje „Senasis Rambynas“: nuo mokyklos iki turizmo sodybos“ (p. 61–64).

Giedrė Skipitienė rašo apie lietuvininkų labai mėgtą XIX a. pr. Prūsijos karalienę Luizę, jos susitikimą su Napoleonu Tilžėje („Karalienės žingsnių aidas Piktupėnuose“ (p. 65–68).

Diana Milašauskienė parašė straipsnį apie skautų judėjimą Lietuvoje, o ypač įdomi jo dalis apie Pagėgių skautes – „Nebaigtas „Pagėgių Skaučių Vietininkijos Dienoraštis“ (p. 69–73). Tai vertingas Pagėgių K. Donelaičio gimnazijos mokytojos Pranciškos Grudzinskaitės 1939 m. baigtas, o pradėtas rašyti 1936 m. vietos skaučių dienoraštis, kurį išsaugojo Šventojoje gyvenanti jos dukra menininkė Audronė Bukauskienė (Urbonaitė) ir perdavė Rambyno regioniniam parkui. Dabar jis eksponuojamas Lankytojų centre. Ar atgims vėl Skautų judėjimas Pagėgiuose? Skautų šūkis „Budėk! – būk pasiruošęs. Jie tarnauja Dievui, Tėvynei, Artimui.“

Žurnalo sudarytojas Eugenijus Skipitis („Juodos mūsų nelaimių plunksnos“ (p. 74–75) sukūrė alegorišką esė apie Lietuvos nacionalinį paukštį – gandrą Goberį.

Tauragės savivaldybės kultūros paveldo tarnybos vadovas Edmundas Mažrimas („Tauragės ir Klaipėdos krašto pasienio gyventojų laisvadieniai“ (p. 76–82) įdomiai rašo apie laisvadienius bei pramogas (Sodiečių pramogos, Smuklės, Klaipėdos krašte, Orkestrai, Rambynas, Pagalba, Vaikų žaidimai ir skaičiuotės, Pramogų nauda).

Leidinio pabaigoje pateiktos straipsnių anotacijos vokiečių kalba „Zusammenfassung“ (p. 83–84).

Kad šis žurnalo numeris išvystų dienos šviesą, prisidėjo finansiniai rėmėjai: Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, AB „Vilkyškių pieninė“, Vietos veiklos grupė „Pagėgių kraštas“, UAB „Meliovesta“, UAB „Senasis Rambynas“, Pagėgių krašto draugijos „Sandūra“ bičiuliai, 2012 m. parėmę draugiją 2 proc. pajamų mokesčio, taip pat visi įsigiję ir užsiprenumeravę žurnalą „Rambynas“.

*****************************************************

Įsigykite žurnalą „Rambynas“!

Žurnalą „Rambynas“ galima įsigyti Rambyno regioninio parko Lankytojų centre Bitėnuose (Pagėgių sav.).

Nesant galimybių atvažiuoti, reiktų parašyti elektroninį laišką adresu diana@milasauskiene.com ir nurodyti, kiek žurnalų ir kokiu pašto adresu pageidaujama gauti. Žurnalas būtų atsiųstas paštu, tik reikia iš anksto susimokėti, t. y. padaryti bankinį pavedimą į Pagėgių krašto draugijos „Sandūra“ sąskaitą 15 Lt (žurnalo kaina + siuntimo paštu išlaidos), nurodant pavedimo paskirtį (už žurnalą „Rambynas“ Nr. 6) ir savaitės bėgyje žurnalai pasiektų adresatus.

Sąskaita pavedimui: LT327300010097269819 („Swedbank“), įmonės kodas 178054566.

Norintys patogiai gauti kitų metų numerį (Nr. 7) gali užsiprenumeruoti.

Voruta. – 2013, spal. 26, nr. 22 (786), p. 5.

Mažoji Lietuva , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , ,



Susiję straipsniai

Comments are closed.

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra