XIX amžiaus Vilniaus gyventojai. Piaseckiai ir Zdanavičiai

Autorius: Data: 2021-06-19 , 08:06 Spausdinti

XIX amžiaus Vilniaus gyventojai.  Piaseckiai ir Zdanavičiai

Advokatas, filomatas Kazimieras Piaseckis (dailininkas Valentas Vankavičius, 1836 m.), nuotraukos šaltinis – vikipedija

Dr. Irma Randakevičienė, www.voruta.lt

Kada į Vilnių atsikėlė gyventi bajorai Piaseckiai sunku pasakyti, jų įrašų XVIII a. pabaigos ir XIX a. pradžios miesto bažnyčių metrikų knygose yra visiškai nedaug, vos vienas kitas. Iš šaltinių žinoma, jog Vilniuje 1798 metais lapkričio 1 d. gimė Kazimieras Piaseckis, būsimasis filomatas ir advokatas. Jo tėvai Ignotas Piaseckis ir Juzefa Ivickaitė (arba gali būti – Ivinskaitė) nurodyti jo santuokos metrike.  1806 m. Ignotas ir Juzefa Piaseckiai susilaukė dukters Paulinos, 1809 m. gegužės 16 d. Vilniaus šv. Jonų bažnyčioje pakrikštyta jų duktė Sofija Emilija, kaip nurodyta, 13 dienų amžiaus. Jauniausioji Piaseckių duktė buvo pavadinta Marijos vardu.

Nežinia, kuriais metais Ignotas ir Juzefa Piaseckiai su vaikais apsigyveno dabartinės Literatų gatvės Nr. 5 name, tačiau Filomatų veiklos metais jų Literatų gatvėje stovėjęs namas šaltiniuose jau minimas. Kazimieras Piaseckis į Filomatų draugiją įstojo 1819 metais. Jau gyvendamas Kaune ir mokytojaudamas poetas Adomas Mickevičius rašė savo bičiuliui Tomui Zanui:

“Buvo pas mane Kazimieras Ilgasis!  (Kazimieras Piaseckis – autorės pastaba) Šaunus žmogus, tvirtas filomatas, turi atvirą širdį, – o kaip man buvo saldu su juo šnekėtis! Tas vakaras buvo pirmasis veiksmas arba veikiau prologas į mano atvykimo pas jus sceną”. (Arnoldas Piročkinas. Devyneri Adomo Mickevičiaus metai, Vilnius: Vaga, 1995, p. 160).

Filomatai rinkdavosi ir posėdžiaudavo gretimame nuo Piaseckių Literatų gatvės name. Pas Piaseckius atvykęs iš Kauno apsistodavo Adomas Mickevičius. Būtent Piaseckių namo antrame aukšte, 1823 m. spalio 23 d. vėlyvą naktį Adomas Mickevičius buvo suimtas ir įkalintas Bazilijonų vienuolyne.  Kartu su juo buvo suimtas ir Kazimieras Piaseckis. Šaltiniuose rašoma, jog tardymų metu jis buvo laikomas Pranciškonų vienuolyne.

Dar filomatų veiklos metais Kazimieras Piaseckis yra rašęs, jog: „Despotiška valdžia pasižymi tuo, kad ne tik atskirų piliečių neprileidžia prie politinio valdymo, bet draudžia net galvoti apie visuomenę; bet koks valdžios, vyresnybės, administracijos ir krašto poreikių svarstymas yra kenksmingas valdančiam despotui.” Pasibaigus Filomatų (filaretų) bylos procesui Kazimierui Piaseckiui buvo leista pasilikti Vilniuje su žandarmerijos priežiūra, tačiau jam buvo uždrausta dirbti valstybės įstaigose. Kazimieras Piaseckis gyvendamas Vilniuje vertėsi advokato praktika, jis buvo baigęs ir Vilniaus gimnaziją, ir Vilniaus universitete teisę. Kaip advokatas jis nurodomas ir Vilniaus bažnytinių knygų metrikuose.

Tokioje aplinkoje augo trys Piaseckių dukterys. Vyriausioji Paulina 1828 m. rugpjūčio 23 d. ištekėjo už bajoro Kazimiero Osmolskio, kuris buvo Minsko gimnazijos mokytojas, profesorius. Tikėtina, pora po santuokos išvyko gyventi į Minską. Pats Kazimieras Piaseckis susituokė su bajoraite Sofija Januškevičiūte 1830 m. birželio 17 d. Vilniaus Bernardinų bažnyčioje. Jų santuokos metrike nurodyta, jog jaunasis yra sūnus bajorų Ignoto (Ignacijaus) Piaseckio ir Juzefos iš Ivickių (Ivinskių), jaunoji – duktė bajorų Mykolo ir Teklės Sakalauskaitės Januškevičių. Santuokos metrike taip pat nurodyta, jog jaunasis yra advokatas. 1832 m. porai gimė sūnus Adolfas Kazimieras, kurio krikštamote tapo Kazimiero sesuo Sofija Emilija Piaseckaitė. 1834 m. Kazimieras ir Sofija Piaseckiai Vilniaus šv. Jonų bažnyčioje pakrikštijo dukterį Pauliną Eleonorą Sofiją. Po metų Markučiuose jiems gimė sūnus Stanislovas Ignotas, 1837 m. – duktė Jadvyga Juzefa, 1839 – duktė Kazimiera Monika. Kaip matyti iš šv. Jonų bažnyčios krikštų metrikų, Piaseckių vaikų krikšto tėvais buvo prokurorų Malinauskų (Malinovskių) šeima, taip pat krikštynose yra dalyvavusi profesoriaus Osmolskio žmona Paulina, t.y. Kazimiero Piaseckio sesuo. Piaseckių duktė Teklė mirė dar jiems gyvenant Vilniuje, dar du Piaseckių sūnūs – Vadislovas Aleksandras ir Vaclovas gimė jau Širvintų dvare.

Kaip nurodoma šaltiniuose, Kazimieras Piaseckis apleistą Širvintų dvarą įsigijo 1839 metais, jį atrestauravo. Širvintose jis pastatė naują mūrinę bažnyčią, ligoninę, įsteigė mokyklą, savo valstiečiams pastatė gerus namus (Vytautas Skuodis. Vilniaus universiteto filomatai ir filaretai ir jų likimai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla: 2003).

Aleksandras Zdanavičius su dvyniais vaikais – Henriku ir Terese (nuotraukoje esančius asmenis identifikavusi prof. Tamara Bairašauskaitė), nuotraukos šaltinis – vikipedija

Širvintose gimusių Piaseckių vaikų krikšto tėvais buvo Kristoforas Houvaltas (kaip žinia, Houvaltai buvo įsikūrę Maišiagaloje), Pomarnackiai.

Kazimiero Piaseckio vidurinioji sesuo Sofija Emilija Vilniaus šv. Jonų bažnyčioje 1838 m. liepos 16 d. ištekėjo už bajoro, profesoriaus Aleksandro Zdanavičiaus. Santuokoje dalyvavo tiek Emilijos brolis Kazimieras, tiek ir jos svainis Kazimieras Osmolskis. Jaunasis, kuriam tuo metu buvo 31 metai, įvardintas kaip filosofijos mokslų kandidatas.

Aleksandras Zdanavičius gimė 1805 m. Ihumeno valsčiuje netoli Minsko. 1827 m. A. Zdanavičius įstojo į Vilniaus universitetą studijuoti filologijos Literatūros ir laisvųjų menų fakultete, universitetą baigė 1831 metais. Zdanavičius liko gyventi Vilniuje, dėstė mergaičių pensionuose, dirbo Vilniaus bajorų institute mokytoju. Jis minimas ir Jokūbo Geištoro prisiminimuose. Nuo 1834 m. penkiolika metų Zdanavičius buvo lotynų kalbos ir romėnų literatūros dėstytojas, vėliau – iki 1863 m. – istorijos mokytojas, dėstė istoriją ir Vilniaus kunigų seminarijoje. Laisvalaikiu Zdanavičius dalyvavo Vilniaus archeologijos komisijos darbe, priklausė žurnalo „Kurier Wileński“ redakcijai, bendradarbiavo su žinomu poetu Antoniu Edvardu Odinecu, taip pat Adomo Mickevičiaus bičiuliu, buvusiu filaretu. Aleksandras Zdanavičius yra parašęs ir išleidęs keletą istorijos vadovėlių, apybraižų.

Aleksandrui ir Sofijai Emilijai Zdanavičiams jau 1839 metais gimė pirmasis sūnelis Ignacijus, kuris, deja, mirė kūdikiu, ir buvo palaidotas Bernardinų kapinėse. 1841 m. sausio 1 d. Aleksandras ir Emilija Sofija Zdanavičiai susilaukė antrojo sūnaus, kurį taip pat pavadino Ignacijumi Kazimieru Antanu. Berniuko krikštatėviais tapo atvykęs iš Širvintų dvaro dėdė Kazimieras Piaseckis ir profesoriaus dailininko Kanuto Rusecko žmona Antanina. Krikštynose taip pat dalyvavo kariškis Augustinas Piaseckis ir Julija Zdanavičiūtė. 1843 m. sausio 1 d. Bokšto gatvėje stovėjusiame Valicko name, kur tuo metu gyveno Zdanavičiai, jiems gimė dvyniai – Henrikas ir Teresė. Dukters Teresės krikštatėviu  taip pat tapo dėdė Kazimieras Piaseckis su Aniela Oziemblovska, o sūnų Henriką pakrikštijo medicinos mokslų daktaras Julijonas Mončinskis (lenk. Mączynski) su ponia Julija Ovsianova. 1850 m. rugsėjo 20 d. Bokšto gatvėje, Valicko name Zdanavičiams gimė jauniausioji duktė Mikalina (Michalina).

Kažkuriuo metu Zdanavičiai nusipirko ar pasistatė namą Polocko gatvėje ir persikėlė gyventi į jį. Atrodo nieko turėjo netrukti. Emilijos Sofijos brolis Kazimieras jau puoselėjo Širvintų dvarą, rengė jame kamerinės muzikos vakarus.

Pirmoji neganda, aplankiusi Zdanavičius, buvo jų gimnazisto, 15-mečio sūnaus Henriko mirtis 1858 m. birželio 21 d. nuo džiovos. Vaikinas buvo palaidotas Bernardinų kapinėse. Netrukus, po metų, t.y. 1859 m. rugsėjo 4 d. Anapilin iškeliavo ir jo sesuo dvynė Teresė nuo galvos vandenligės (vandenės), taip nurodyta jos mirties metrike. Ji buvo palaidota šalia brolio. Taigi Zdanavičiai neteko abiejų dvynių.

Jų vyresnėlis sūnus Ignacijus Zdanavičius aukso medaliu baigė Vilniaus gimnaziją. Po jos įstojo studijuoti į Sankt Peterburgo universitetą matematiką. Studijų metais Igniacijus Zdanavičius įsijungė į aktyvią anticarinę veiklą, t.y. kartu su teisę Sankt Peterburge studijavusiu Konstantinu Kalinausku buvo vienas aktyviausių studentų organizacijos „Ogol“ narių. Baigęs Sankt Peterburgo universitetą Ignacijus Zdanavičius toliau tęsė studijas Berlyno universitete. Tėvas Aleksandras didžiavosi sūnumi, po dvynių mirties, Ignacijus ir jo pasiekimai jam buvo kaip paguoda.

Ignacijaus Zdanavičiaus portretas. Nuotraukos šaltinis – Jokūbo Geištoro. Pamiętniki z lat 1857-1865. T.2, Vilnius, 1921.

Grįžęs į Lietuvą Ignacijus Zdanavičius aktyviai įsijungė į 1863 m. sukilimą, buvo artimas Konstantino Kalinausko bendražygis. Vilniaus sukilėlių organizacijoje jis ėjo miesto iždininko pareigas. Pralaimint sukilimui, kartu su tėvu Aleksandru Ignacijus Zdanavičius buvo suimtas, įkalintas ir tardomas.

Knygoje ”1863-1864 m. sukilėlių kelias į mirtį“, (sudarytoja prof. Tamara Bairašauskaitė) rašoma, jog P.Sobolevskio politinių tardymo komisija, kuri tuo metu posėdžiavo buvusio Dominikonų vienuolyno patalpose, Ignacijų apklausė tą pačią dieną, kurią suėmė.  Jo tėvą, Vilniaus bajorų instituto vyriausiąjį mokytoją, visuotinės istorijos dėstytoją A.Zdanavičių apklausė spalio 1 d.  “Senyvas, nelaimingas tėvas, atrodo, buvo uždarytas kartu su sūnumi vienoje kameroje, tikintis, kad įkalbės Ignacijų duoti išsamius parodymus. Jis stengėsi įtikinti tardytojus, kad pavyzdingas, tik mokslu besidomintis jaunuolis iš geros šeimos niekaip nebūtų galėjęs sukilti prieš valdžią.”

Laikinasis karo lauko auditoriatas nuteisė Ignacijų Zdanavičių mirties bausme, sušaudant. tačiau 1863 m. gruodžio 30 d. Michailas Muravjovas pakeitė karo lauko teismo nuosprendį. Jis liepė pakarti Ignacijų Zdanavičių, kaip didžiausią sąmokslininką. Ignacijų Zdanavičių pakorė 1863 m. gruodžio 21 d. Vilniuje, Lukiškių turgaus aikštėje, pusę vienuoliktos ryto. Reikia tik numanyti, ką tuomet išgyveno jo tėvai, netekę ketvirto vaiko.

Minėtoje prof. T.Bairašauskaitės knygoje aprašytas laiškas, kurį siuntė Zdanavičiai Kazimierui Piaseckiui į Širvintų dvarą netrukus po jų sūnaus egzekucijos. Ignacijui Zdanavičiui, kai jį pakorė, buvo 22 metai.

1865 m. balandžio 2 d. Širvintų dvare numirė senoji Juzefa Ivickaitė (Ivinskaitė) Piaseckienė, tuo metu jau našlė. Jos mirties metrike nurodyti dar visi gyvi vaikai, t.y. sūnus Kazimieras ir dukterys Paulina, Sofija Emilija bei Marija. Kadangi sūnus Kazimieras buvo gimęs 1798 metais, senoji Juzefa galėjo būti gimusi apie 1778 metus. Ji buvo palaidota šeimos kapavietėje Širvintose.

Emilijai ir Aleksandrui Zdanavičiams liko vienintelė duktė Mikalina. Ji 1868 m. gegužės 17 d. Bernardinų bažnyčioje ištekėjo už bajoro Edmundo Sventožeckio. Prabėgus vos dviem dienoms po vestuvių, t.y. 1868 m. gegužės 19 d. nuo insulto savo namuose mirė jos tėvas, profesorius Aleksandras Zdanavičius. Jis buvo palaidotas Bernardinų kapinėse šalia vaikų.

Jauniesiems Sventožeckiams 1869 metais gimė dukrelė Sofija, kuri tepagyvenusi vienerius metus numirė nuo galvos vandenės kaip ir jos teta Teresė Zdanavičiūtė. Mikalina Sventožecka mirė 1872 m. kovo 12 d., būdama 21 metų amžiaus, palaidota bendrame Zdanavičių kape Bernardinų kapinėse.

Teisininkas, filomatas, Širvintų dvaro savininkas Kazimieras Piaseckis mirė savo dvare 1882 m. liepos 26 d. jau būdamas našliu, t.y. 1876 m. kovo 22 d. palaidojęs 64 metų amžiaus žmoną Sofiją Januškevičiūtę. Jo mirties metrike nurodyta, jog po savęs paliko sūnų Vaclovą ir dvi dukteris – Pauliną ir Kazimierą. Tai reiškia, jog kiti jo vaikai buvo mirę kūdikystėje ar vaikystėje.

1887 m. balandžio 12 d. įvyko nelaimingas atsitikimas, kurį teko išgyventi be artimųjų likusiai našlei Sofijai Emilijai Zdanavičienei. Vilniuje apdegė Osmolskio Kazimiero ir jos sesers Paulinos Piaseckaitės sūnus bajoras Jonas Osmolskis ėjęs dvaro patarėjo pareigas. Jis buvo palaidotas Bernardinų kapinėse.

Zdanavičių antkapis Vilniaus Bernardinų kapinėse

Sofija Emilija Piaseckaitė Zdanavičienė nugyveno 83 metus, ji palaidojo abu tėvus, visus penkis savo vaikus, anūkę Sofiją Sventožecką, savo vyrą, brolį Kazimierą, nemažai jo vaikų, brolio žmoną, sesers Paulinos sūnų, ištvėrė 22 metų sūnaus Ignacijaus egzekuciją jį pakariant Lukiškių aikštėje. Ji mirė 1893 m. vasario 11 d. Mindeso name, Polocko gatvėje nuo infarkto, palaidota šalia artimųjų Bernardinų kapinėse.

Aleksandro ir Sofijos Emilijos Zdanavičių sūnaus ir Kazimiero Piaseckio krikštasūnio Ignacijaus Zdanavičiaus palaikai 1863 metais slapta buvo užkasti Vilniaus Gedimino kalno tvirtovėje. 2017 m. jie aptikti vykdant Gedimino kalno tvirtinimo darbus. 2019 m. lapkričio 22 d. palaikai iškilmingai palaidoti Vilniaus Rasų kapinių koplyčios kolumbariume.

Naudotos literatūros sąrašas:

 

Sudarytoja Tamara Bairašauskaitė. 1863 -1864 m. sukilėlių kelias į mirtį ir atgimimą. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2019. ISBN 978-609-478-031-8;

Arnoldas Piročkinas. Devyneri Adomo Mickevičiaus metai, Vilnius: Vaga, 1995, p. 160;

Vytautas Skuodis. Vilniaus universiteto filomatai ir filaretai ir jų likimai. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla: 2003;

Irma Randakevičienė. Bartuševičių studijos Maskvos universitete ir lenkų – lietuvių bei gudų studentų organizacija „Ogół”, 2020. Skelbta svetainėje „Voruta.lt“, 2020-05-27;

Piaseckaitės Sofijos Emilijos krikšto metrikas –  (Lietuvos valstybės istorijos arhyvas – toliau LVIA) f. 604, ap. 10, b. 223;  Piaseckaitės Paulinos ir Kazimiero Osmolskio santuokos metrikas – LVIA f. 604, ap. 10, b. 257; Piaseckio Kazimiero ir Sofijos Januškevičiūtės santuokos metrikas – LVIA f. 604, ap. 10, b. 257;  Piaseckio Kazimiero vaikų – Adolfo Kazimiero, Paulinos Eleonoros Sofijos, Stanislovo Ignoto, Jadvygos Juzefos, Kazimiero Monikos krikšto metrikai – LVIA f. 604, ap. 10, b.19; LVIA f. 604, ap. 10, b. 271; LVIA f. 604, ap. 10, b. 276; Piaseckio Kazimiero vaikų – Vladislovo Aleksandro  ir Vaclovo krikšto metrikai – LVIA f. 604, ap. 1493, ap. 1, b. 4; LVIA f. 1493, ap. 1, b. 5; Piaseckaitės Teklos, Kazimiero dukters, mirties metrikas – LVIA f. 604, ap. 10 , b. 272; Zdanavičiaus Aleksandro ir Piaseckaitės Sofijos Emilijos santuokos metrikas – LVIA f. 604, ap. 10, b. 274;  Zdanavičių Aleksandro ir Sofijos Emilijos sūnaus Ignacijaus krikšto ir jo mirties metrikai – LVIA f. 604, ap. 10, b. 276; LVIA f. 604, ap. 10, b. 272; Zdanavičių Aleksandro ir Sofijos Emilijos sūnaus Ignacijaus Kazimiero Antano krikšto metrikas – LVIA f. 604, ap. 10, b. 284; Zdanavičių Aleksandro ir Sofijos Emilijos dvynių Teresės ir Henriko krikšto metrikai – LVIA f. 604, ap. 10, b. 284; Zdanavičių Aleksandro ir Sofijos Emilijos duktės Mikalinos krikšto metrikas – LVIA f. 604, ap. 10, b. 301;  Zdanavičiaus Henriko mirties metrikas – LVIA f. 604, ap. 20, b. 83; Zdanavičiūtės Teresės mirties metrikas – LVIA f. 604, ap. 20, b. 85ª; Zdanavičiūtės Mikalinos ir Edmundo Sventožeckio santuokos metrikas – LVIA f. 604, ap. 20, b. 115;  Sventožeckos Sofijos mirties metrikas – LVIA f. 604, ap. 20, b. 117; Piaceskienės Juzefos mirties metrikas – LVIA f. 1493, ap. 1, b. 24; Zdanavičiaus Aleksandro mirties metrikas – LVIA f. 604, ap. 20, b 115; Sofijos Januškevičiūtės Piaseckienės, Kazimiero žmonos, mirties metrikas – LVIA f. 1493, ap. 1, b. 25; Kazimiero Piaseckio mirties metrikas – LVIA f. 1493, ap. 1, b. 25; Zdanavičienės Sofijos Emilijos mirties metrikas – f. 604, ap. 20, b. 245; Osmolskio Jono mirties metrikas – LVIA f. 604, ap. 20, b. 216.

 

Istorija Lietuva Randakevičienė Irma Vilnius , , , , , , , ,



Komentarai

traffix.lt

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra