Autorius be kita sako, jog tiesa, kad vysk. Merkelis Giedraitis, gyvenęs tarp XVI ir XVII šimtmečių – istorinė figūra, tačiau jo veiksmai kalba mūsų laikams, kurie yra dabar paženklinti dvasininkų seksualinių nusikaltimų skandalo.

Tarp šiandienos Bažnyčios patiriamų kentėjimų, Merkelio Giedraičio pavyzdys kviečia didesniam įsipareigojimui ir vilčiai. Jis patiktų Pranciškui.

Giedraitis į Žemaičių sostą išrinktas kaip kandidatas prieš nepotizmą. Po pora metų trukusio bažnytinio kivirčo ir politinio spaudimo, Giedraitis nugalėjo kandidatu keltą Lenkijos primo sūnėną, be kita ko, dėka to, kad Giedraitis mokėjo ir lietuviškai ir žemaitiškai. Tai buvo svarbus naujas ženklas, kuriuo sekė kiti.

Merkelis Giedraitis pasipriešino protestantizmui ir ėmė vykdyti Tridento Bažnyčios susirinkimo nutarimus. Žemaičių vyskupijos padėtis anuomet buvo katastrofiška, reikėjo ryžtingų veiksmų, pav. kovai su dvasininkų piktnaudžiavimais. Beje, anuomet tai buvo netinkamo ekonominių reikalų tvarkymo reiškinys, bet vis vien kenksmingas. Turtai ir galia visuomet buvo didieji visų amžių stabai. Tai priminė popiežius Pranciškus visai neseniai kalbėdamas apie „didžiuosius stabus – sėkmę, galią ir pinigus: Tai niekada žmogaus neapleidžianti pagunda. Aukso veršis tai simbolis visų tų troškimų, kurie sukuria laisvės iliuziją, bet iš tiesų pavergia. Stabai visada atima laisvę. Jie žavi ir žmogus susigundo“.

Buvo tvirtinama, kad visoje Žemaitijoje iki Merkelio Giedraičio vyskupavimo tebuvo saujelė kunigų, nedaugiau septynių. Dabar istorikai tvirtina, kad jų buvo kur kas daugiau: mažiausiai 20, aptarnaujančių 40 parapijų. Šie skaičiai tai Merkelio Giedraičio nuopelnas: jis steigė parapijas ir mokyklas, jo dėka suklestėjo Vilniaus ir Kražių akademijos, Kretingos vienuolynas, į Lietuvą atvyko jėzuitai, tvirtina blogo autorius italas.

Vyskupas Merkelis Giedraitis, nepailstantis vietinių dvasininkų ugdytojas, darbavosi skleisdamas katalikišką tikėjimą ypač vargstantiesiems jų kalba – žemaitiškai ir lietuviškai, padedant Mikalojui Daukšai išleido ispano jėzuito Ledesmos katekizmą ir lenko Wujeko homilijas lietuviškai. Šie ir kiti jo išleisti veikalai, vienos pirmųjų lietuviškų knygų spausdintų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, yra lietuvių pasididžiavimas, greta kitų, jau spėjusių išgarsėti  lietuviškos tapatybės simbolių. Autorius paminėjo  kelis – tai Kryžių kalnas, Vilniaus katedra ir Aušros Vartai su stebuklingu Gailestingumo Motinos Marijos paveikslu, priešais kurį prieš dvidešimt penkerius metus Rožinio maldą kalbėjo šv. Popiežius Jonas Paulius II.

https://www.vaticannews.va/lt/baznycia/news/2018-09/apastaliskoji-kelione-lietuva-merkelis-giedraitis.html