Algimantas Liekis. Alkas.lt nuotr. Prof.dr.Algimantas LIEKIS, www.voruta.lt (Minint „Tilžės Akto“ 100 – metį) Neseniai elektroninėje bibliotekoje paskelbtas prof.dr. Algimanto Liekio 6 tomų veikalas, skirtas pirmojo Lietuvos Prezidento A.Smetonos darbams, mintims priminti ir įvertinti šiandienos požiūriu (1 tomas – „Tautos prisikėlimas“, 2 – „Tautos vienybė“, 3 – „Nepriklausomybės pamatai“, 4 – „Tautinė Lietuva“, 5 –...
Kryžiuočiai
Videniškiai minėjo 645 metų jubiliejų
Monika RYBELIENĖ, Molėtai Sekmadienį, 2012 m. rugsėjo 16 d., videniškiečiai ir seniūnijos svečiai rinkosi į būrį, kad paminėtų Videniškių 645 metų jubiliejų. Gamta, kaip dovaną, gerą orą šventės svečiams dovanojo, o kiekvienas su gera nuotaika į šventę atėjęs nepasigailėjo. Čia visą dieną judėta iš vieno pastato į kitą, kad būtų galima apžiūrėti parodas, pasišnekučiuoti su...
Šiaulių (Saulės) mūšis: jo reikšmė, eiga ir istorinis kontekstas
Tomas BARANAUSKAS, Vilnius Tautų, valstybių ir ištisų regionų likimus neretai lemia ir naujomis kryptimis pasuka mūšiai. Lemtingų mūšių ypač gausu Lietuvos istorijoje. Tačiau tiktai dviejų iš jų – Šiaulių (Saulės) ir Žalgirio mūšių – datos Lietuvoje oficialiai įteisintos kaip atminties dienos. Gal tai ir nėra pats svarbiausias šių mūšių reikšmingumo rodiklis, bet aišku, kad abu...
Semeliškės Lietuvos ir kitų kraštų žemėlapiuose
Vytautas ŽEIMANTAS, Vilnius Kryžiuočių žvalgų žemėlapiuose Semeliškės pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose minimos 1377 m., kai jas nusiaubė kryžiuočiai. Gyvenvietė sena, spėjama, kad ji buvo įkurta apie 1276–1283 m., kai didysis kunigaikštis Traidenis čia leido apsigyventi nuo kryžiuočių pabėgusiems prūsams ir vakariniams lietuviams. Semeliškės buvo tarp Kryžiuočių ordino ir stambiausių Lietuvos miestų – Trakų ir Vilniaus....
Kaip radosi Žemaitija arba naujai apie gamtos ir istorijos sąveiką
Algirdas PATACKAS, Kaunas Žemaitija – vienas iš slėpiningiausių Lietuvos kraštų. Nelygstamas yra Žemaitijos įnašas į Lietuvos istoriją, tačiau jos pačios istorijoje yra dar daug nežinomybės. Apie žemaičius, jų radimąsi rašyta yra daug, bet būta „perdaug rašto, permažai krašto“, t. y. perdaug dėmesio skirta istoriniams šaltiniams ir per mažai pačiai žemaičių oikumenai, būtovei, jos kraštovaizdžiui. Bandysime...