Dr. Tomas Petreikis. Skvarbus žvilgsnis į senąją lietuvių periodiką

Autorius: Data: 2019-02-01 , 15:48 Spausdinti

Dr. Tomas Petreikis. Skvarbus žvilgsnis į senąją lietuvių periodiką

Dr. Tomas Petreikis. Vygaudo Juozaičio nuotr.

Dr. Tomas PETREIKIS,  Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultetas, www.voruta.lt

Periodinės spaudos bibliografijos rodyklę pasitinkant

Periodinė spauda vienas iš pagrindinių istorijos šaltinių. Spauda Lietuvos istorijos tyrimuose naudojama dažnai ir pakankamai intensyviai, ypač tai pasakytina apie kraštotyrą. Visuotinai suprasta spaudos istorinė vertė mus kreipia jos paieškos link. Informaciniai leidiniai išlaisvina istoriką nuo ilgai trunkančių paieškų, nes spauda skirtingai nuo knygų turi gana skirtingą komplektaciją šalies ir užsienio bibliotekose. Manau, kad daugelis istorikų puikiai atsimena laikus, kai norimo leidinio didžiosiose bibliotekose taip ir nepavyksta surasti, nors žinių apie leidinį esama. Ieškantiems pagalbos ranką ištiesė bibliografai. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, kartu su bendradarbiais vykdanti retrospektyviuosius „Lietuvos bibliografijos“ rengimo darbus, jau kuris laikas rengė fundamentinę periodinių leidinių lietuvių kalba bibliografijos rodyklę. Leidinį „Lietuvos bibliografija. Serija B, Periodiniai leidiniai lietuvių kalba, 1823–1940“ sudarys dvi dalys. Pirmoji apima poligrafiniu būdu spausdintus leidinius, antroje bus suregistruoti rankraštiniai ir operatyviosiomis dauginimo priemonėmis spausdinti leidiniai. 2018 m. gruodžio pradžioje pasirodė pirmoji bibliografijos rodyklės dalis „Poligrafiniu būdu spausdinti leidiniai“. Leidinį sudaro dvi knygos (kn. 1, A–M; kn. 2, N–Ž), kurių bendra apimtis 1644 puslapiai.

Rodyklė apima laikotarpį nuo pirmųjų periodinių leidinių lietuvių kalba pasirodymo (1823 m.) iki Lietuvos sovietinės okupacijos ir aneksijos (1940 m. birželio 15 d.). Geografiškai leidinys apima visą pasaulį: nuo Charbino (dabartinėje Kinijoje) iki Urugvajaus. Šis laikotarpis žymi spaudos profesionalizacijos ir pasaulinės sklaidos erą. Ten kur buvo lietuvių jie leido savo laikraščių, ir tai stengėsi daryti kuo geriau. Iš gimstančios lietuvių inteligentijos išaugę specialistai kūrė nacionalinę žurnalistiką, kartu kilo ir spaudos pramonės techninis lygis, aktyvėjo politinis, kultūrinis ir visuomeninis gyvenimas. Periodika ir jos skaitymas buvo laikomi modernaus žmogaus požymiu, savotiškai reprezentavo socialinį kultūros kapitalą. Spauda atspindi kolektyvinį įvairių socialinių, etninių, konfesinių, tautinių ir kt. grupių požiūrį į valstybėje vykstančius procesus. Kita vertus, tai ir galingas įrankis paskatinti tautą ar jos grupę aktyviems politinės kovos veiksmas.

Periodinės spaudos bibliografijos poreikis brendo nuo XIX a. pabaigos, savaimingai sutapdamas su tuo metu sparčiai didėjusiomis periodinės spaudos leidybos apimtimis. Nepriklausomos Lietuvos metais periodiniai leidiniai buvo pradėti registruoti Vaclovo Biržiškos rengiamuose retrospektyviuosiuose „Lietuvių bibliografijos“ (4 d., 1924–1939) tomuose, einamosios bibliografijos leidiniuose „Knygos“ (1922–1924) ir „Bibliografijos žinios“ (1928–1943). Sovietmečiu retrospektyviosios bibliografijos darbai persikėlė į 1946–1992 m. veikusius Lietuvos TSR knygų rūmus. Šioje įstaigoje įkurtas Periodinių leidinių retrospektyviosios bibliografijos skyrius rengė periodinių leidinių kontrolinį sąrašą.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, pirmoji dar Knygų rūmuose pradėta ilgamečio bibliografinio darbo kregždė užgimė jau Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje 1994 m. išleidus kontrolinį sąrašą „Lietuviški periodiniai leidiniai, 1823–1940“. Išryškėjo lietuvių periodikos apimtis ir jos išlikimo mastas. Šis leidinys šiuo metu yra toks retas ir suskaitytas, kad nedaugelis juo gali ir pasinaudoti. Fundamentinė dviejų dalių „Lietuvos bibliografija. Serija B. Periodiniai leidiniai lietuvių kalba, 1823–1940“ – kokybiškai naujas bibliografinės veiklos etapas, kurio metu bus sutelkta išsamii bibliografinė informacija apie Lietuvoje ir už jos ribų išleistus periodinius leidinius lietuvių kalba.

Neseniai pasirodžiusioje pirmojoje bibliografijos rodyklės dalyje „Poligrafiniu būdu spausdinti leidiniai“, iš viso kruopščiai aprašyti 1782 leidiniai. Tai pirmas moksline metodologija pagrįstas lietuviškos periodinės poligrafinės spaudos bibliografinis tyrimas. Išnagrinėtas objektas, parengtas ilgalaikio tyrimo planas, sukaupti ir išanalizuoti bibliografiniai, literatūriniai ir archyviniai šaltiniai, parengtos pagalbinės rodyklės, mokslinės publikacijos ir iliustracijos. Rodyklėje užregistruotas bibliografinis vienetas yra periodinis leidinys (laikraštis, žurnalas, biuletenis, tęstinis ar vienkartinis leidinys). Lietuviškų leidinių paieškos neapsiribojo Lietuvos atminties institucijomis, kreiptasi ir į užsienio bibliotekas, archyvus, muziejus bei privačius kolekcininkus. Nurodytas  leidinių komplektacijos išsamumas ir saugojimo vietos, tad nuo šiol istorikai galės patikimai orientuotis senosios spaudos paieškų horizontuose.

Verta atkreipti dėmesį, kad šios rodyklės rengėjai nepaprastai kruopščiai aprašė leidinius, fiksuodami daugelį jos charakteristikų, nurodė esminius archyvinius ir literatūrinius šaltinius apie leidinį. Antai tokio leidinio kaip „Lietuvos aidas“ (1917–1919, 1928–1940) bibliografinis aprašas užima net  26 knygos puslapius. Susidarė naujos sąlygos siekti sintetinių spaudos istorijos tyrimų. Naujų bibliografinių duomenų pagrindu šių eilučių autorius parengė studiją „Profesionalioji lietuvių periodika: leidybos ir spaudos 1823–1940 m. raidos istorija“. Studijoje atskleisti esminiai senosios lietuvių periodikos raidos dėsningumai. Mokslininko dėmesys buvo sutelktas į periodikos leidybos apimties, geografinę sklaidą, leidinių tipų atsiradimą ir jų raidą. Antroje bibliografijos rodyklės knygoje yra pateikiama ir to paties autoriaus nacionalinės retrospektyviosios bibliografijos darbų apžvalga, skaitytojus supažindinanti su nacionalinės bibliografijos redaktorių kolegijos atliktais ir planuojamais darbais.

Biografistikai ir lokaliniams tyrimams tarnauja parengtos pagalbinės asmenvardžių, chronologinė, kolektyvų, leidėjų, spaustuvių, publikavimo vietų ir nerastų leidinių rodyklės. Pagalbinės rodyklės leidžia kryptingai naršyti po bibliografijos rodyklę, suvokti jos duomenų struktūrą ir aprėptį, atkreipia dėmesį į bibliografų ieškomus leidinius. Siekiant skaitytojams sudaryti lietuvių periodikos dizaino raidos vaizdą, atsižvelgiant į geografinius nuotolius ir tipologines charakteristikas, parengtas iliustracijų intarpas.

Skaitytojai, leidinio viršelyje aptikę QR kodą, taip pat ras tiesioginę nuorodą į Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Nacionalinės bibliografijos duomenų banką (NBDB). Tai – ženklas, kad nacionalinės bibliografijos darbai nesustoja: periodinių leidinių bibliografiniai įrašai ir toliau bus kaupiami bei papildomi. Fundamentinių bibliografijos darbų kokybė didžia dalimi priklauso ir nuo istorikų, kraštotyrininkų ir muziejininkų bendruomenių indėlio ir geranoriškos pagalbos. Tikimasi, kad ši nacionalinės retrospektyviosios bibliografijos rodyklė išjudins spartesnį archyvinių, muziejinių ir bibliotekinių fondų tvarkymą ir sustiprins glaudesnį bendradarbiavimą su nacionalinę bibliografiją rengiančiu kolektyvu, šiuo metu dirbančiu prie antrosios periodinių leidinių bibliografijos rodyklės dalies.

Literatūra ,



Post Your Comments

Susiję straipsniai

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra