Albertas Ruginis. Alkos rinktinės žūties 70-metis

Autorius: Data: 2018-08-23, 12:42 Spausdinti

Albertas Ruginis. Alkos rinktinės žūties 70-metis

Kryželis, rastas palaikų ekshumacijos metu. Asmeninio autoriaus archyvo nuotraukos.

Albertas RUGINIS, Mažeikiai, www.voruta.lt

Žemaičių partizanų apygardos Alkos rinktinė veikė Mažeikių apskrities ribose. Rinktinė, vadovaujama Stasio Badaukio (žuvo 1952 m.), pradėjo kurtis 1945 metais. Nuo tų metų spalio 18 d. rinktinei vadovavo Žemaičių apygardos vadas Juozas Vygandas – Ivanauskas, Lietuvos kariuomenės karininkas, 1940 m. pasitraukęs į Vokietiją. Vokietmečiu buvo Vilniaus policijos skyriaus viršininku. LLA Žemaičių legiono narys.

Partizanas Liudas Raudonis prisimena, jog kartu su Ivanausku buvusi jo žmona ir trys štabo nariai. Jie laikėsi Laumių kaimo sodybose ir Užbradumės eiguvoje. Vėliau persikėlė į Rumšaičių kaimą Ylakių vlsč.
Ivanauskas leido laikraštėlį be pavadinimo. Rašomąja mašinėle jį spausdino Jonas Paulauskas.
Alkos rinktinė buvo patekusi į Vilniuje MGB sukurtos organizacijos, vadovaujamos Markulio, įtakon. 1947 m. balandžio mėn. Markulis iškvietė Ivanauską su žmona iš bunkerio Šarnelės kaime į Vilnių ir ten jo vardu leido fiktyvius įsakymus apygardai ir Alkos rinktinei. Vėliau MGB paleido gandą, jog traukinyje Ivanauską atpažinusi kažkokia komunistė ir kad bandant partizaną suimti, jisai nusižudęs.

Iš tikro Juozą Vygandą – Ivanauską saugumas suėmė, jis buvo nuteistas 25 metus lagerio. Kalėjo Mordovijos lageriuose. Grįžęs gyveno Latvijoje. Spėjama, jog palaidotas Griežės kapinėse, Latvijoje.
Nuo 1947 metų liepos 5 dienos Alkos rinktinės vadu paskirtas Ylakių kuopos vadas jaunesnysis leitenantas Kazys Venckus – Adomaitis, gimęs 1914 m. Gailaičių kaime, Ylakių vlsč.
Mažeikių gimnazijoje Kazys Venckus baigė 6 klases, vėliau mokėsi karo mokykloje. Buvo Ylakių šaulių būrio vadas. Ylakių valsčiaus viršaitis. Ūkininkavo tėvų ūkyje. Vedė, vaikų neturėjo. 1941 m. buvo Ylakių sukilėlių vadas. LLA Žemaičių apygardos organizacinio skyriaus viršininkas . Partizanavo nuo 1945 m.
K. Venckaus vadovaujama rinktinė buvo kontroliuojama fiktyvaus Markulio vadovaujamo centro. Jo atstovai buvo atvykę susitikti su K. Venckumi į Raudonąją pelkę prie Račalių kaimo.

Mažeikių MGB – prieš Alkos rinktinę

1946 m. gruodžio mėn. Mažeikių saugumas užvedė bylą Alkos rinktinei kodu ,,Restauratoriai“. Savo darbą pradėjo agentai ,,Saulutė“, ,,Raketa“, ,,Ada“ ir kiti.
Jau 1946 metais Mažeikių saugume sudaryta grupė ( Augucevičius, Dargis, Janušas, Rimkevičius, Matulionis, Vaitkus). Vedami Mezjanovo, apsimetę partizanais, kovo 20-25 d. bastėsi po Sedos apylinkes, ieškodami Alkos štabo. Apsistojo Prano Rimkaus sodyboje. Ten jie susitiko su ginkluotu partizanu Stoniu, grandies vadu Vainausku, štabo ryšininku Visockiu ir Vygando adjutantu Steponu Jonušu. Vygando tuo metu nebuvo. Mezjanovas , slapta nuvykęs į Sedą, pranešė MGB viršininkui Verikui. Šis kartu su pulkininku Fiodorovu nusprendė pasiųsti kariuomenę. Partizanai buvo suimti ir žiauriai tardomi leitenanto Voinovo.

Feliksas Gerulskis-Bijūnėlis

Steponas Jonušas bandė bėgti ir buvo nušautas. Buvo suimti dar 28 žmonės, turėję ryšį su partizanais. Vėliau ši byla buvo dar išplėsta, pagal ją Šiauliuose buvo teisiami 48 žmonės. Rinktinės vadas Vygandas suėmimo išvengė.

Siaubo agentų smogikų būrys

1947 m. kovo mėnesį Mažeikių MVD suformavo partizanais perrengtų agentų smogikų grupę kovai su Alkos rinktinės partizanais. 1948 m. sauso mėn. grupę savo žinion perėmė Mažeikių MGB. Pasivadino jie atskiru – Siaubo būriu. Įsikūrė Kurmaičių kaime, Paulauskienės ir Beinorienės sodybose. Jie užmegzdavo ryšį su tikrais partizanais ir, pasitaikius progai, juos sunaikindavo arba suimdavo.

Smogikai ieško ryšio su Alkos štabu

Saugumui nepavykus likviduoti Alkos rinktinės štabo per operaciją eigulio Rimkaus sodyboje, ,,Siaubo“ smogikai bandė su štabu užmegzti ryšį per Mažeikiuose veikusią Sakalų pogrindinę organizaciją ir taip pat per Mažeikių A. Skurvydo – A.Butos partizanų kuopą. Laiškus nuo Siaubo grupės K. Venckui – Adomaičiui į Luobos kaimą vežė Juozas Butavičius ir Jonas Žulpa. Per ryšininkę Valę Striaupytę susitarta susitikti su ryšininku Feliksu Šverba, gyvenusiu Šerkšnėnų kaime. Visi ryšininkai manė, jog Siaubo grupė yra tikri partizanai.
1948 m. gegužės 10 d. agentas Rakauskas atėjo pas Tirkšlių kuops ryšininką Feliksą Šverbą. Ten susitiko Tirkšlių kuopos vadą Bijūnėlį. Bijūnėlis agentui pasakė, jog turi ryšį su Alkos štabu ir kad suderins susitikimo laiką.
Mažeikių MGB susitikimui su Alkos štabo partizanais suformavo smogikų grupę:
grupės vadas Ąžuolas – Siaubas
grupės vado pavaduotojas Dobilas-Kardas
grupės eilinis Ivanov-Vėtra
grupės eilinis Algirdas-Žinovas
grupės eilinis Renė-Saulė
grupės adjutantas Ąžuolas-Žvejys.
Visi buvo aprengti lietuviškomis uniformomis.

Alkos štabo žūtis

1948 m. rugpjūčio 5 d. agento Rakausko vedama smogikų grupė nuėjo į Šerkšnėnų kaimą pas Feliksą Šverbą. Čia jau laukė partizanai Bijūnėlis ir Pilėnas. Jie smogikų grupę nuvedė į Dagių apylinkę pas ryšininkę Oną. Pasakė slapyvardį, ir Ona, neilgai trukusi, atvedė Alkos štabo viršininką Adomaitį bei jo pavaduotoją Spalį. Adomaičiui paliko gerą įspūdį uniformuoti ir gerai ginkluoti Siaubo ,,partizanai“.

Juozas Jakumas-Spalis

Į klausimą, kodėl jų tiek daug ? – buvo atsakyta, esą vyrai manę, jog Adomaitis gal norėsiąs vykti pas juos, todėl pasiėmę apsaugą.
Nurimę keturi Alkos štabo nariai su šešiais smogikais patraukė į Dagių mišką. Per naktį, iki pusės devynių ryto, aptarinėję ateities planus, susitarę po savaitės vėl susitikti, paryčiu partizanai sumigo. Tada smogikai iš automatų sušaudė miegančią Alkos rinktinės štabo vadovybę:
Žemaičių partizanų apygardos Alkos rinktinės vadą Kazį Venckų – Adomaitį.
Alkos rinktinės vado pavaduotoją, Sedos kuopos vadą Juozą Jakumą – Spalį.
Tirkšlių kuopos vadą Feliksą Gerulskį – Bijūnėlį – Leniną.
Žemalės būrio vadą Kazį Strazdauską – Pilėną.
Tuoj pat apie žudynes į Sedos MGB pranešė smogikas Ivanov -Vėtra. Iš Sedos į Dagių mišką buvo pasiųstas rusų kariuomenės dalinys, vadovaujamas kapitono Igorino. Buvo suvaidintas mūšis: kaleno kulkosvaidžiai, tratėjo automatai, sproginėjo granatos. Apie pietus pakilo baltos ir raudonos raketos – mūšis baigtas.
Smogikai iš apylinkės žmonių atėmė rūbus. Jais persirengę, vaizduodami gyvi ištrūkę iš kautynių lauko, išsivaikščiojo.
Taip buvo sunaikintas Alkos rinktinės vadas ir jo štabas. Pagal MGB sumanymą naujuoju Alkos rinktinės vadu apsiskelbė Siaubo grupės vadas smogikas Ąžuolas – Siaubas. Jis bandė savo kontrolėn perimti likusius partizanų būrius ir pavienius partizanus. Toks fiktyvus štabas veikė iki 1949 metų vidurio. Jis bandė kontroliuoti partizaninį judėjimą. Taip buvo sunaikintos pagrindinės partizanų gretos.
Alkos štabo sunaikinimu baigėsi organizuotas pasipriešinimas Mažeikių rajone. Liko tik pavieniai partizanai arba mažos jų grupelės.

Apie žuvusiuosius Dagių miške

Kazys Strazdaukas – Pilėnas gimė 1922 m. Ketūnų kaime, 14 vaikų šeimoje. Šeima 1948 metais ištremta.
Feliksas Gerulskis – Bijūnėlis gimė 1925 metais Žemalės kaime, 1946 metais įstojo į Čaplinsko partizanų būrį.
Dalyvavo Žemalės miestelio užpuolime 1946 m. vasario 26 d.
Juozas Jakumas – Nemunas, Spalis gimė 1911 m. Šarnelės kaime, Alsėdžių vlsč. Tėvai turėjo 40 ha ūkį. Šeimoje be Juozo augo dar trys broliai ir dvi seserys. Juozas Lietuvos kariuomenėje užsitarnavo puskarininkio laipsnį. Po tėvo mirties 1937 m. paveldėjo tėvo ūkį.
1945 m. liepos 24 d. šeima ištremta į Komiją. Juozas su broliu Antanu trėmimo išvengė, abudu išėjo į mišką kovoti. Subūrė partizanų būrį. 1948 m. tapo Sedos kuopos vadu, veikė Sedos – Barstyčių apylinkėse. Jo būrys 1947 06 05 iš Barstyčių kooperatyvo rekvizavo maisto prekių. Jas pristatė būriui duoną kepusiai Šarnelės kaimo gyventojai Vasiliauskienei. Jos sūnus Izidorius Vasiliauskas, gim. 1928 m., Jakumo būrio ryšininkas Žuvelė buvo MGB suimtas ir, neišlaikęs kankinimų, parodė bunkerį Paparčių miške. 1947 07 27 kariuomenė apsupo bunkerį.
Išsprogdinus bunkerį, rastas nusišovęs Jakumo pavaduotojas Petras Anužis – Laimutis, gim. 1907 12 21 Mačiukų kaime, Plungės r. (Šeima ištremta 1948 m.). Bunkeryje rastas vokiškas šautuvas, pistoletas ,,Parabelum“, šoviniai, sprogmenys ir Bikfordo virvė.

Kazys Strazdauskas- Pilėnas

Jakumo būrio kovotojas nuo 1946 m. Antanas Tinteris – Merunas, gim. 1927 m. Žemaičių Kalvarijoje, buvęs 1940 m. komjaunuolis.
1948 m. jis legalizavosi ir išdavė 12 būrio rėmėjų ir ryšininkų, parodė du bunkerius Plinkšių miške, du bunkerius Ketūnų kaime : Andrikienės ir Momgaudžio ūkiuose. Saugumui įteikė sąrašą partizanų, dalyvavusių partizanų pasitarime 1948 m. balandžio 20 d. Plinkšių miške.
Taip pat saugumui pavyko užverbuoti suimtą Jakumo būrio ryšininką Gegreniškį Pocių, slapyv. Alutis.
Jam buvo sudarytos sąlygos 1947 m. sausio 23 d. pabėgti iš Mažeikių kalėjimo ir grįžti į būrį.

Kautynių pėdsakų paieškos

Bėgo metai, bet iš žmonių atminties nedingo prisiminimai apie Alkos štabo sunaikinimą. 1999 m. gruodžio 21 d. muziejininkas Algimantas Muturas ir politinis kalinys Albertas Ruginis, pasitelkę buvusį Alkos rinktinės kovotoją Adomą Lukošių – Spartuką ir Alkos štabo ryšininką Bronių Visocką, nuvyko į Dagių kaimo apylinkes. Visockas parodė Užbradumės eiguvos eigulio Prano Rimkaus sodybą, kurioje buvęs Alkos štabo bunkeris.
Dagiškė Bigailaitė prisiminė, jog kelintą dieną po kautynių uogavo Dagių miške. Už pelkės ant kalniuko rado eglių šakomis apmestus žuvusius žmones. Iš po šakų kyšančią ranką Bigailaitė apdėjo samanomis. Dabar tos vietos nurodyti nebegalėjo nei ji, nei partizanas A. Lukošius, nes per pusšimtį metų viskas pasikeitė. Vakarop, praradę viltį ką nors rasti, paieškos dalyviai dar užsuko į Algimanto Bertašiaus sodybą. Jis nuvedė pas Dagių miške gyvenantį buvusį miško darbininką vienišių Antaną Kęsminą. Šis buvo išsaugojęs nuo medienos ruošėjų, kirtusių mišką pelkių apsuptyje, ant kalnelio augusią eglę su joje išskobtu kryžiumi. Šalia eglės matėsi įdubusi žemė. Partizanas A. Lukošius dar parodė kitą eglę, po kuria vasaros metu būdavusi Alkos štabo stovykla.
Kaimo žmonės kalbėjo, jog kartu su vyrais tada žuvusi ir moteris. Adomas Lukošius prisiminė, jog ten kartais lankydavosi ,Juodoji Onutė“. Kažkas matęs ir lavoną moteriškais rūbais….

Atminimo įamžinimas

1999 m. Algimantas Muturas susirado žuvusio partizano rinktinės vado pavaduotojo Juozo Jakumo sūnų, irgi Juozą Jakumą, gyvenusį Kuršėnuose. Su juo nuvyko į partizanų žūties vietą. Pakapstę įdubimą po egle, rado žmogaus kaulų. J. Jakumas kreipėsi į Mažeikių prokuratūrą dėl bylos iškėlimo.
1999 m. rugpjūčio 16 d. į palaikų užkasimo vietą nuvyko prokuratūros, teismo, policijos, LGGRTC ir visuomenės atstovai. 40-60 cm gylyje rasti 4 žmonių griaučiai. Palaikų ekspertizė Vilniuje patvirtino, jog tai štabo narių palaikai.
Liko mįslė, kur dingo ,,Juodoji Onutė“?
2000 m. sausio 13 d. , dalyvaujant Vyskupui, Seimo nariams, kariuomenei, atrastų partizanų palaikai buvo iškilmingai palaidoti Sedos senosiose kapinėse, šalia 1944 m. Sedos kautynėse žuvusiųjų kapo.
2006 m. spalio 21 d. Dagių miško pakraštyje , netoli partizanų žūties vietos, buvo atidengtas Atminimo ženklas Alkos štabo nariams.

2016 m. gegužės 13 d. Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijoje buvo atidengta Atminimo lenta žuvusiems už Lietuvos laisvę. Joje įrašytas ir Kazys Venckus -Adomaitis.

 

Rezistencija ,



Susiję straipsniai

Post Your Comments

Lankomumas


Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytoju skaitliukai

Archyvas

Rubrikos

Sekite mus per Facebook!

RSS srautas

Vorutos RSS srautas

Svetainės medis

Svetainės struktūra