V. Rubavičius. Šventosios Abėcėlės išniekinimo apeigos
Autorius: Voruta Data: 2014-04-17 , 16:58 Spausdinti

Kas tik šiuo metu viešojoje erdvėje nesityčioja iš paniekinamai šventąja vadinamos lietuvių Abėcėlės, kurią net sovietmečiu buvome linkę rašyti didžiąja raide… Politikai rimtais veidais pasišaipydami aiškina, kokie geopolitiniai laimėjimai mūsų laukia, kai tik prisiimsime dalį lenkiškosios, kai kuriems politologams lietuvių pagarba savajai valstybinei rašysenai atrodo esanti didžiausia, tad ir kuo greičiau naikintina atgyvena, kuria sumaniai naudojasi antivalstybinės prokremliškosios jėgos.
Net didelė dalis kultūrininkų ir rašytojų, kurie lyg ir turėtų jausti įgimtą priedermę savajam raštui, jungiasi prie tų „pažangiųjų“, kurių žodžio laukia, o sulaukusi nedelsdama paskleidžia visa „šiuolaikinė“ žiniasklaida. Lietuvos Konstitucijoje įtvirtintas valstybinės kalbos statusas sąmoningai verčiamas atgyvena, geidaujant strategine vadinamos Lietuvos ir Lenkijos partnerystės. Tiesa, linkstama užmiršti, kad tie santykiai priklauso tik nuo Lenkijos politinio elito geros valios. Tos valios kaip tik ir buvo stokojama pastaraisiais metais, kai Lenkija ėmėsi stiprinti savo vaidmenį Europos Sąjungoje.
Galėtume klausti savęs, kodėl tokia didelė valstybė taip negailestingai ne tik tarpukariu, bet ir atgautos Nepriklausomybės metais visokiais būdais spaudžia mažąją kaimynę dėl kažkokių, mums visai nesvarbiomis atrodančių raidelių? Neklausiame, nes stokojame politinės valstybingumui tvirtinti būtinos nuovokos ir geopolitinės vaizduotės. Niekaip nespaustų, jei tik tos raidelės nebūtų susijusios su tam tikro geopolitinio vektoriaus, kurį palaiko lenkų kultūrinė atmintis ir politinio elito mentalitetas, įtvirtinimu Vilniaus krašte. Strateginės partnerystės gundymai užtamsina kitokį – Vilniaus krašto išlietuvinimo – vyksmą, kurį skatina ir kuriam padeda Lenkijos politinis elitas, niekaip negalintis pamiršti didžiosios „skriaudos“ – „litvomanų“ atsiskyrimo nuo lenkų politinės tautos ir jų tapsmo savarankišku istorijos subjektu.
Vilniaus krašte gyvenanti lenkakalbė bendruomenė verčiama Lenkijos valstybės atstovais Lietuvoje. Visais įmanomais būdais ir spaudimais stiprinamas ne tik jos etnokultūrinis tapatumas, bet ir lojalumas Lenkijos valstybei ir politinei tautai. Šventosios Abėcėlės išniekinimo apeigomis mes patys padedame išlietuvinti Vilniją. Nekreipiame dėmesio, kad pastaruoju metu nepaprastai sustiprėjo ne tik Rusijos, bet ir Lenkijos informaciniai prieš Lietuvą nukreipti veiksmai. Jau ne tik Lenkijos žiniasklaida, bet ir aukščiausi jos pareigūnai nesibodi pašiepti Lietuvą ar iš jos pasityčioti net lankydamiesi mūsų šalyje. Negali jų dėl to smerkti, kai savas politinis elitas nebesuvokia nei valstybingumo tvirtinimo tikslų, nei geopolitinių realijų, o yra pasiruošęs dėl asmeninės gerovės aptarnauti stipriuosius. Juolab kad tuos sovietmečiu išsiugdytus komjaunuoliškus tarybinio žmogaus – ateisto internacionalisto bruožus palaiko ir didžioji žiniasklaida. Lenkų žiniasklaida ir politinis elitas yra ganėtinai vieningi dėl savo geopolitinių interesų kaimyninėse šalyse.
Mūsų politinio elito ir valdžios kultūrinį abėcėlinį akiratį nepaprastai išraiškingai pademonstravo Lietuvos Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. Šio mėnesio 6–8 dienomis Lietuvoje vykusiame ES šalių parlamentų pirmininkų susitikime ji nepajėgė deramai perskaityti tų pirmininkų pavardžių, tad jos gebėjimai tapo didžiausia internetinių patyčių sensacija. Juokiasi, kas tik netingi. Ne tik iš Seimo pirmininkės, bet jos asmenyje ir iš „strateginiu“ save laikančio partnerio. O juk L. Graužinienė taip pat prieš šventąją Abėcėlę, taip pat už Lietuvos modernėjimą.
Galima nujausti, kaip bus keičiamos Vilniaus krašto lenkų pavardės. Kadangi visa valdžia yra Lenkų rinkimų akcijos rankose, tai ir to krašto gyventojai turės savo lojalumą įrodyti keisdami pavardes taip, kad jose rastųsi lenkiškasis aspektas. Bus ištraukti ir senieji okupacinio meto dokumentai, tad Lietuva jau savaime pripažins okupacijos teisėtumą. O juk lenkams okupavus Vilnių ir Vilniaus kraštą vyko plataus masto lenkinimas, kuris ir buvo įteisintas dokumentuose. Kaip anais laikais, taip ir šiuo metu bus lenkinami ne tik lietuviai, bet ir baltarusiai – darželiuose, mokyklose, ieškant darbo. Tačiau su pavardėmis bus imtasi ir gatvių, taip pat geografinių pavadinimų, kraštą „išjungiant“ iš lietuvybės aplinkos. Įsižiūrėkime, kaip kryptingai ir išmoningai, suvokiant ilgalaikius tikslus, Vilniaus krašte stiprinamas lenkiškasis tapatumas, lenkiškoji švietimo sistema, taip pat kultūrinė atmintis, ir palyginkime tą vyksmą su lietuvybės ir valstybingumo jausenos gujimu iš lietuviškosios švietimo sistemos. Rituališkai tyčiojantis iš šventosios Abėcėlės, suvereno teisių, gimtosios žemės išsaugojimo, Tėvynės meilės.
Nuotraukoje: Vytautas Rubavičius | Alkas.lt nuotr.
Šaltinis: http://alkas.lt/2014/04/12/v-rubavicius-sventosios-abeceles-isniekinimo-apeigos/
Nuomonės, diskusijos, komentarai
Komentarai
Naujienos
-
Česlovas Iškauskas. Amerika, Rusija, Lietuva
-
Kviečiame į Pasieniečio įvadinio mokymo kursus
-
Aelita Ambrulevičiūtė. „Tarp naktipuodžio ir modernios kanalizacijos: Vilniaus sanitarinė infrastruktūra XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje“
-
Birutė Žemaitienė. Apie Lenkijos okupuotą Vilniaus kraštą (J. Maceikos knygą sutinkant)
-
„Terra Jatwezenorum“ XII tomą pasitinkant (1-oji dalis)
Lietuva
-
Kviečiame į Pasieniečio įvadinio mokymo kursus
-
Nauja izoliacijos tvarka po didelės rizikos kontakto galimai imunitetą COVID-19 turintiems žmonėms
-
Vilniaus 698-asis gimtadienis, kurį sostinė kviečia švęsti namuose
-
Seimo Pirmininkė reiškia užuojautą dėl Rimanto Pleikio netekties (papildyta)
-
SAM: Covid 19 paveiktų šalių sąraše – beveik 200 valstybių, atvykus iš jų – privaloma 14 dienų izoliacija ir privalomas koronaviruso testas
Istorija
-
Aelita Ambrulevičiūtė. „Tarp naktipuodžio ir modernios kanalizacijos: Vilniaus sanitarinė infrastruktūra XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje“
-
Birutė Žemaitienė. Apie Lenkijos okupuotą Vilniaus kraštą (J. Maceikos knygą sutinkant)
-
Lietuvos visuomenės veikėjos, pedagogės, publicistės, Lietuvos Respublikos III Seimo narės Stefanijos Ladigienės 120-osios gimimo metinės
-
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas V. Landsbergis: „Lietuvai teko sava istorinė misija – sulaužyti apgaulės ir smurto doktriną“
-
Istorija, kaip ir mados, sukasi ratu
Kultūra
-
Agresyvi sovietų politika privertė pasitraukti į vakarus dešimtis tūkstančių Lietuvos gyventojų. Išeivių palikimas Zanavykų muziejuje
-
Užgavėnės, saugiai uždarytos už stiklinių pastato durų
-
Algirdas Ažubalis. E. Biliūtės-Aleknavičienės monografijos studija ,,Angelų šventovė”
-
Išsiilgusiems kelionių ir parodų – virtualūs turai po žymiausias pasaulio vietas
-
Švietimo įstaigos galės priimti vaikus, kurie neturi tinkamų sąlygų mokytis namuose
Nuomonės, diskusijos, komentarai
-
Česlovas Iškauskas. Amerika, Rusija, Lietuva
-
Birutė Žemaitienė. Apie Lenkijos okupuotą Vilniaus kraštą (J. Maceikos knygą sutinkant)
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
Renginiai
-
Aelita Ambrulevičiūtė. „Tarp naktipuodžio ir modernios kanalizacijos: Vilniaus sanitarinė infrastruktūra XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje“
-
Lygiai prieš šimtą metų buvo įkurtas pirmasis Lietuvos valstybės archyvas. Archyvų metų atidarymas
-
Kviečiame dalyvauti virtualiame žaidime „Trys karaliai atkeliavo-visas svietas uždainavo“
-
Susipažinkite su tarmėmis iš arčiau moksliniame seminare „Lietuvių kalbos tarmynas: idėja, turinys ir realizacijos galimybės“
-
Dr. Dalios Kiseliūnaitės el. knygos „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras“ pristatymas
Susiję straipsniai
-
Česlovas Iškauskas. Amerika, Rusija, Lietuva
~ Iškauskas Česlovas, Naujienos, Nuomonės, diskusijos, komentarai
2021-01-26, 16:55
-
Birutė Žemaitienė. Apie Lenkijos okupuotą Vilniaus kraštą (J. Maceikos knygą sutinkant)
~ Istorija, Naujienos, Nuomonės, diskusijos, komentarai, Rytų Lietuva, Vilniaus krašto okupacija
2021-01-26, 09:04
-
Česlovas Iškauskas. Kas griauna Laisvės pamatus?
~ Iškauskas Česlovas, Lietuva, Nuomonės, diskusijos, komentarai
2021-01-19, 09:52
-
Stasys Ignatavičius. Prof. Liudo Vailionio 135-osioms gimimo metinėms
~ Lietuva, Mažoji Lietuva, Naujienos, Nuomonės, diskusijos, komentarai
2021-01-13, 21:16
-
Česlovas Iškauskas. Sausio 13-oji: savas šovė į savą…
~ Iškauskas Česlovas, Lietuva, Nuomonės, diskusijos, komentarai, Sausio 13-oji
2021-01-13, 17:22