Konferencijoje „Asmenvardžių rašyba asmens dokumentuose: ar formuosime lietuvių kalbą gerbiančią politiką? LR Seimo nuotr. Kalba gyvena įvairiose srityse – privačiame gyvenime, tautinėse bendrijose, aukštosiose mokyklose, švietimo, paslaugų, mokslo srityse… Ji gyvena įstatymų tekstuose, jus aptarnaujančių asmenų lūpose, vietovardžiuose, varduose ir pavardėse. O ten, kur bendrauja ir savo interesus derina daug žmonių ir jų grupių, prasideda...
daugiakalbystė
Išstumta kalba, sutrumpinta istorinė atmintis: Eišiškių krašto kelias. III dalis: dabartis ir atmintis
Rodūnės krašto mokytojai 1931 m. Plikiuose (Varanavo r. , Baltarusija). Iš V. L. Dailidkos asmeninio archyvo Dr. Nijolė Tuomienė, Lietuvių kalbos institutas, www.voruta.lt Ankstesnėse dalyse aptartas baltiškas krašto vardyno pamatas, lietuvių kalbos arealo irimas, tikėjimo kalbos vaidmuo ir teritorinių kalbos salų virtimas institucinėmis, o dviejų pedagogų – Algimanto Masaičio ir Vytauto Liudo Dailidkos – patirtis...
Išstumta kalba, sutrumpinta istorinė atmintis: Eišiškių krašto kelias. II dalis: kalbos salos ir jų žmonės
V. L. Dailidka ir Z. Zinkevičius 2011 m. Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijoje. Iš asmeninio V. L. Dailidkos archyvo Dr. Nijolė Tuomienė, Lietuvių kalbos institutas, www.voruta.lt Pirmojoje dalyje aptartas baltiškas krašto vardyno pamatas, iš vidaus trūkinėjęs lietuvių kalbos arealas ir tikėjimo kalbos virtimas tautinės tapatybės ženklu. Parodyta, kad bažnyčia ir mokykla krašte veikė kaip dvi nevienodos...
Išstumta kalba, sutrumpinta istorinė atmintis: Eišiškių krašto kelias. I dalis: žemė, riba ir tikėjimo kalba
Kalesninkų pradinės mokyklos mokiniai ir mokytojai 1946 m. V. L. Dailidkos asmeninis archyvas Dr. Nijolė Tuomienė, Lietuvių kalbos institutas, www.voruta.lt Santrauka Straipsnyje nagrinėjama Eišiškių apylinkių kalbinė raida, jos chronologija ir kaitos priežastys. Remiantis vietovardžių, istorinių žemėlapių, bažnyčių ir mokyklų dokumentais, sociolingvistine lauko tyrimų medžiaga bei giluminiais interviu parodoma, kad dabartiniame Šalčininkų rajone, Eišiškių apylinkėse...
Algimantas Masaitis: „Apie 70 proc. mūsų mokyklą baigusių vaikų sugebėdavo įgyti aukštąjį mokslą“
Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmininkas Algimantas Masaitis. A. Virvičienės nuotr. Aušra Virvičienė, Vilnius, www.voruta.lt 1864 m. buvo uždarytos visos nevalstybinės (taip pat ir katalikų parapinės) mokyklos. Mokymas lietuvių kalba visiškai uždraustas Vilniaus gubernijoje, o Kauno gubernijoje leista naudoti tik kaip pagalbinę kalbą pirmaisiais metais. Uždrausta visa spauda lietuvių kalba (lotyniškais rašmenimis), išskyrus kirilica parašytas...




