Vilniaus baroko ansamblių tyrimas: kur keli nesutaria, laimi statybos

Vilniaus baroko ansamblių tyrimas: kur keli nesutaria, laimi statybos

Valstybinė kultūros paveldo komisija 2022 m. spalio 3 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatė Statybų Vilniaus baroko ansambliuose tyrimo išvadas ir pakvietė paveldo institucijas, politikus, profesinę bendruomenę, architektus ir plačiąją visuomenę viešai ir atvirai diskusijai.

Pristatyme dalyvavusieji turėjo galimybę klausti ir diskutuoti, klausimus taip pat galėjo pateikti prisijungusieji nuotoliniu būdu (tokių buvo apie 200 asmenų).

Su įvykusiu renginiu galima susipažinti Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos „YouTube“ paskyroje https://youtu.be/F_TGedboXfk .

Simonos Dojankevičiūtės nuotr.

Pristatydama Paveldo komisijos atliktą tyrimą pirmininkė doc. dr. Vaidutė Ščiglienė pažymėjo, jog, „keičiantis Paveldo komisijos kadencijoms, labai svarbu užtikrinti svarbių darbų tęstinumą. Šio tyrimo ištakos – 2016 metai. Paveldo komisija jau tada stebėjo nacionalinės reikšmės Vilniaus Misionierių vienuolyno statinių ansamblyje įgyvendinamų bei numatomų įgyvendinti statybų procesus, prasidėjusius po šio objekto dalies teritorijos privatizavimo 2007 metais.“ Komisija aktyviai įsitraukė į visuomenės dedamas pastangas išsaugoti ansamblį nepažeistą, puoselėti jo išskirtinę visuotinę vertę ir autentiškumą, kreipėsi į Generalinę prokuratūrą ir dalyvavo teisminiame procese, kuris pasibaigė taikos sutartimi.

Bibliotekoje pristatytas Paveldo komisijos atliktas Statybų Vilniaus baroko ansambliuose tyrimas truko nuo 2020 m. birželio 5 d. Jį inspiravo du įvykiai. Pirmasis susijęs su Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos prašymu Paveldo komisijai išreikšti nuomonę dėl Rasos Kalinauskaitės 2020 m. gegužės 19 d. peticijoje pateikto pasiūlymo įtvirtinti konkretų draudimą nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektų teritorijose statyti statinius, nesusijusius su paveldo objektų eksponavimu ar tvarkymu. Atsakydama į Seimo Peticijų komisijos prašymą, Paveldo komisija pasiūlymą vertino teigiamai ir pateikė konkrečius siūlymus dėl Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo 60 straipsnio pakeitimo. Šiuo metu įstatymo projekto svarstymas sustojęs Seime, tačiau š. m. rudens sesijoje minėto įstatymo projektas numatytas svarstyti. Antra, su pirmąja susijusi priežastis – dviejuose Vilniaus baroko ansambliuose vykdomos statybos, sukėlusios (ir tebekeliančios) didelį rezonansą visuomenėje ir paveldosaugos institucijose. Vykdant įstatymu numatytas Paveldo komisijos funkcijas (svarstyti visuomenės keliamus klausimus dėl kultūros paveldo apsaugos) buvo nuspręsta ištirti minėtus atvejus atidžiau. Renginio metu Paveldo komisijos pirmininkė akcentavo ir trečią svarbų principą, kodėl imtasi atlikti daug laiko, atidos ir specializuotų kompetencijų pareikalavusį tyrimą – savo veikloje komisija siekia identifikuoti sistemines paveldosaugos problemas. Tyrimo išvados atspindi būtent sisteminius reiškinius, kuriuos identifikavus svarbu inspiruoti pokyčius ten, kur jie būtini.

Išnagrinėjus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo komplekso ir Misionierių vienuolyno statinių ansamblio teritorijose įvykusių ir tebevykstančių statybų įteisinimo procesus išryškėjo 5 probleminės sritys, kurias renginyje trumpai pristatė Paveldo komisijos darbo grupės nariai dr. Viltė Janušauskaitė, dr. Dalia Vasiliūnienė ir Augis Gučas. Tyrime nagrinėtas objektų privatizavimo procesas (svarbiausia išvada – viešojo aukciono metu paveldosauginiai saugikliai buvo nustatyti, tačiau po privatizacijos paveldosaugos reikalavimų nesilaikyta). Įvertinti atlikti paveldo objektų tyrimai ir ekspertizės (svarbiausios išvados – teisinėje sistemoje nėra reglamentuota, kokių rūšių tyrimus būtina atlikti prieš planuojant ūkines veiklas; rengiant apskaitos dokumentus ar prieš projektavimo darbus nebuvo atlikti nešališki tyrimai, kuriuose būtų atskleista šių objektų verčių visuma ir reikšmė urbanistinėje aplinkoje; paveldo tyrimai vykdyti padrikai, taikantis prie statybų proceso; atliktų tyrimų rezultatai nesusisteminti ir neprieinami visuomenei; paveldosaugos specialioji ekspertizė yra tapusi formalumu, o ekspertizės forma ir turinys nėra orientuoti į esmę). Paveldo komisijos atliktame tyrime taip pat nagrinėti Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybų sprendimai ir apsaugos reglamentai (svarbiausios išvados – abiem atvejais buvo priimti sprendimai padalinti kultūros paveldo komplekso teritoriją į du paveldosaugos požiūriu nevienodos vertės sklypus, taip atveriant galimybes intensyviai statybai žemesnio reikšmingumo lygmens objekto teritorijoje; po teritorijų padalijimų skirtingo reikšmingumo lygmens paveldo objektų klausimai buvo svarstomi skirtingose vertinimo tarybose ir jų sprendimai nekoreliavo tarpusavyje; išryškėjo sisteminiai neatitikimai tarp deklaracijų dokumentuose ir rezultatų – paveldui „tinkamos“ formuluotės naudojimas apibūdinti jų esmės neatitinkantiems veiksmams, taip dokumentais sukuriant apgaulingą reikalavimų laikymosi regimybę). Įvertintas teritorijų planavimo procesas (svarbiausios išvados – teritorijų planavimo dokumentai buvo vykdomi ir koreguojami bendrovių užsakymu ir atsižvelgiant į jų interesus; planuojant teritorijas ir tvirtinant detaliuosius / specialiuosius teritorijų planus nepakankamai atsižvelgta į paveldosaugos reikalavimus). Vilniaus Misionierių vienuolyno statinių ansamblio atveju analizuotas architektūrinių konkursų bei naujų statybų įgyvendinimas (svarbiausia išvada – skelbiant architektūrinius konkursus, paveldosaugos reikalavimams trūksta konkretumo ir aiškumo, o vėliau, projektavimo metu iškilus akivaizdiems prieštaravimams, atsirandančios statybų verslo ir paveldosaugos atstovų derybos, siekiant rasti kompromisą, vyksta tokia linkme, kad neretai paveldo vertė aukojama didesnei projektuojamų statybų fizinei apimčiai).

Po darbo grupės pasisakymo įvyko susirinkusiųjų diskusija. Jos metu buvo užduota nemažai klausimų, ne vienas diskusijos dalyvis teikė pasiūlymus dėl galimų papildymų. Taip pat buvo dėkojama už svarbų, reikšmingą ir objektyviai atliktą tyrimą. Paveldo komisija pasiūlymus išgirdo,  tačiau teigė, kad šiame etape išsikelti tikslai buvo pasiekti, tyrimas užbaigtas, o dauguma pasiūlymų galėtų tapti kitų tyrimų siekiu. Diskusijos dalyviai be kita ko atkreipė dėmesį į politikų kišimąsi Misionierių vienuolyno statinių ansamblio statybų atveju, taip pat kėlė klausimą apie kaltųjų atsakomybę. Komisijos nariai atsakydami teigė, kad tyrimo tikslas nebuvo nuteisti kaltuosius – tai nėra komisijos kompetencija, tyrimo tikslas buvo rekonstruoti ilgą, nuo 2005 metų vykusį procesą, užčiuopti tuos taškus, kurie sąlygojo paveldo praradimus, juos įvardinti ir paviešinti. Svarbu, kad ši problema būtų suvokta visuomenėje, kad visi (ne tik sėdinys sąlėje) suvoktų, jog įvyko didžiulė klaida. Procesai truko ilgai ir juose dalyvavę žmonės kartais net neįsivaizdavo, koks bus sprendimų rezultatas.  Kultūros viceministras Rimantas Mikaitis, dėkodamas už tyrimo išvadų pristatymą, akcentavo jau atlikto darbo tęstinumą: „Norėtųsi, kad atlikus tokį darbą būtų labiau ir konkrečiau suformuluoti siūlymai, kaip tobulinti teisinį paveldo apsaugos reglamentavimą, pradedant Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo tobulinimu ir kitais teisės aktais, kuriuos galėtume jau dabar patobulinti, nelaukiant įstatymo pakeitimų.“ Paveldo komisijos pirmininkė doc. dr. V. Ščiglienė užtikrino, kad po pristatymo, artimiausiame posėdyje Paveldo komisijos nariai svarstys siūlymų teikimo klausimus.

Paveldo komisijos atlikto Statybų Vilniaus baroko ansambliuose tyrimo išvados bus viešinamos institucijos interneto svetainėje https://vkpk.lt/teisine-informacija/tyrimai-ir-analizes/  

Valstybinė kultūros paveldo komisija yra Seimo, LR Prezidento ir LR Vyriausybės ekspertė ir patarėja valstybinės kultūros paveldo apsaugos politikos, jos įgyvendinimo, vertinimo ir tobulinimo klausimais.

Atsakyti

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas.