Pagrindinis puslapis Sena Voruta Vadovas po Mažąją Lietuvą

Vadovas po Mažąją Lietuvą

Klaipėdietės istorikės humanitarinių mokslų daktarės docentės juodkrantiškės Nijolės Strakauskaitės knyga „Klaipėda, Kuršių nerija, Karaliaučius“* pasirodė 2005 m. Tai patikimas vadovas po nedidelę dviejų dabartinių valstybių dalį: pamarį, Kuršių neriją ir Klaipėdą Lietuvoje, nerijos bei pajūrio kurortus ir Karaliaučių Rusijos Kaliningrado srityje.

Autorė dirba Klaipėdos universitete Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institute vyr. mokslo darbuotoja. Jos mokslinio darbo sfera: Rytų Prūsijos ir Mažosios Lietuvos istorijos problemos. Išleistos dvi dr. N. Strakauskaitės knygos: šis vadovas ir „Kuršių nerija – senasis Europos pašto kelias“ (lietuvių kalba 2001 m. ir anglų kalba 2004 m.). Autorė taip pat yra parašiusi keliasdešimt straipsnių.

Šioje knygoje daug informacijos apie istorijos ir kultūros paminklus, istorinės medžiagos bei gamtos įdomybių. Iliustracijoms panaudota apie 500 archyvinių ir šiuolaikinių nuotraukų, žemėlapių. Klaipėdos ir Karaliaučiaus miestų planuose, Kuršių nerijos žemėlapyje pažymėtos aprašomų objektų vietos, yra šios Mažosios Lietuvos dalies žemėlapis. Knygą galima gauti lietuvių, anglų ir vokiečių kalbomis.

Baltų etninės žemės prie Kuršių marių, vadinamoji Mažoji Lietuva, dabar yra trijose valstybėse: Klaipėdos kraštas – Lietuvoje, Galdapės apylinkės (su pietine Rytprūsių dalimi) – Lenkijoje, o Karaliaučiaus kraštas – Rusijos anklavas.

Mažojoje Lietuvoje susikirto keleto tautų likimai, jų istorinėje atmintyje šis kraštas siejamas su valstybei lemtingais politiniais įvykiais ir daugelio ryškių asmenybių vardais (pasaulinę šlovę pelniusių filosofo I. Kanto, astronomo F. Beselio, profesorių L. Rėzos, F. Kuršaičio), kitų čia gyvenusių architektų, lietuviškos raštijos bei literatūros pradininkų biografinėmis peripetijomis.

Dramatiška krašto istorija mums paliko ne tik didžiulį kultūros paveldą, nes Mažoji Lietuva – ne vien tik įdomios istorijos – šiandien yra ir populiarių kurortų, uostų, poilsio bei turizmo, pramonės ir žvejybos kraštas.

Vadove aptarta, kaip keitėsi Karaliaučiaus urbanistinis vaizdas, kodėl atsirado įspūdingi fortifikaciniai įrenginiai, šį miestą apjuosę žiedu ir pavertę tvirtove. Įspūdingai atrodo išlikę šios gynybinės sistemos fragmentai – Brandenburgo vartai, Dohnos bokštas ir kt.

Aiškinama, kuo Klaipėda nepanaši į katalikiškos Lietuvos miestus; ją išskiria savitas suplanavimas, karkasinė architektūra, primenanti Šiaurės Europos miestus ir šimtmečius čia vyravusią vokiečių kultūrinę bei politinę įtaką.

Daug dėmesio skiriama šio krašto teisės, švietimo klausimams, žemės ūkiui, pramonei, čionykščių gyvenviečių gintaro ir žuvies žvejų gyvensenos ypatumams. Tarp jų ir „Lietuvos Venecijai“ – Minijos kaimui.

Bene labiausiai visus traukia gamta. Čia paminėti ne tik įdomiausi šiam kraštui lemtingi istoriniai faktai nuo viduramžių iki šių dienų, bet ir įstabaus grožio landšaftas: mistinis nerijos peizažas, skardingas Karaliaučiaus krašto pajūris, jūros bei marių platybės, Neringos deltos regioninis parkas – pirmykštis užliejamų pievų, kanalų ir pylimų kraštovaizdis, gausybės žuvų bei paukščių rojus.

Vadove pagerbti žmonės, prisidėję prie Kuršių nerijos kraštovaizdžio kūrimo, apželdinę kone visą dėl gaisrų ir neapdairių miško kirtimų, keliaujančio smėlio stichijos dykuma virtusį pusiasalį. Jų atliktų darbų dėka Kuršių nerija įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.

Dr. N. Strakauskaitė prisipažino ir sau atradusi daug įdomių dalykų, ypač Kaliningrado srityje. Ji sako: „Vadovo rengimas vis tik užtruko metus, ir ne kartą teko važinėti po keturis istorinius regionus – Karaliaučių, neriją, Klaipėdą ir Šilutę, Rusnę. Kai kurios vietovės per keletą pastarųjų metų visiškai pasikeitė, išnyko kai kurie statiniai, tad fotografijose užfiksuotų kai kurių objektų jau nelikę. Prireiks itin išsamių tyrimų tos „nematomos“ istorijos dalies, kuri dabar buvo surašyta į 100 rankraščio lapų. Nebuvo taip paprasta pateikti medžiagą prieinamai, populiariai ir nenusižengti istorijos mokslo kanonams. Aš manau, mokslas turi tarnauti praktikai“.

Tikimasi, jog šitas puikios poligrafinės išvaizdos, išsamus ir kapitalinis vadovas užpildys spragą leidinių turistams apie pamario kraštą, išleistiems lietuvių kalba.

*Klaipėda, Kuršių nerija, Karaliaučius : vadovas / Nijolė Strakauskaitė. – [Vilnius] : R. Paknio leidykla, [2005], 214, [1] p. Tiražas [2000] egz.

Nuotraukose:

1. Dr. doc. N. Strakauskaitė
2. Vadovo viršelis
3. Pamario žemėlapis

Voruta. – 2009, saus. 10, nr. 1 (667), p. 3.

Naujienos iš interneto