Ursula von der Leyen: „Putinui nepavyks, o Europa laimės. Sankcijos Rusijai išliks“

Ursula von der Leyen: „Putinui nepavyks, o Europa laimės. Sankcijos Rusijai išliks“
Kasmetinėje padėties Sąjungoje apžvalgoje europarlamentarai diskutavo su EK pirmininke Ursula von der Leyen apie ES kylančius iššūkius ir priemones jiems suvaldyti.

 

Diskusijas dėl padėties Sąjungoje pradėjusi Europos Parlamento pirmininkė Roberta Metsola kalbėjo, jog „didelė garbė, kad prie mūsų prisijungė Olena Zelenska. Susirinkome neteisėtos ir nepateisinamos invazijos į Ukrainą, didelės infliacijos, augančių energijos, elektros, maisto ir pragyvenimo kainų bei stichinių nelaimių akivaizdoje. Šiandien siunčiame žinią, kad – Europa turi atsaką.“

Per savo metinį pranešimą Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ypatingai daug dėmesio skyrė padėčiai Ukrainoje ir pareiškė, kad „Putinui nepavyks, o Europa laimės. Sankcijos Rusijai išliks“. Ji pranešė, kad Ukrainai bus skirta 100 milijonų eurų parama mokykloms atstatyti, šalis taps ES nemokamo tarptinklinio mobilaus ryšio ir vidaus rinkos dalimi. Kalbėdama apie didžiules energijos kainas, EK pirmininkė pažadėjo pateikti siūlymus ES valstybėms dėl elektros vartojimo sumažinimo, elektros rinkos reformos ir dėl įmonių, kurios gamina elektrą žemais kaštais, pelnų apribojimo. Tikimasi, kad tai leistų surinkti 140 milijardų eurų, kurie būtų skirti vartotojams.

Komentuodama Konferencijos dėl Europos ateities išvadas, U. von der Leyen pažadėjo suteikti piliečių platformoms nuolatinį veiklos statusą ir paragino sušaukti Europos Konventą. Savo metinėje kalboje ji taip pat aptarė kovą su užsienio valstybių kišimusi į demokratinius procesus ir demokratijos apsaugos priemones, glaudesnį bendradarbiavimą su Čile, Meksika, Naująja Zelandija, Australija ir Indija, Europos suverenumo fondo ir Vandenilio banko steigimą, Europos pagrindinių žaliavų gamybos taisykles bei pagalbos smulkiam ir vidutiniam verslui paketą.

Atsakydamas į U. von der Leyen siūlymus, Europos liaudies partijos pirmininkas Manfred Weber (Vokietija) paragino susitelkti „solidarumo žiemai“. „Galime įveikti Putiną ir sumažinti elektros sąskaitas,“ – pridūrė jis. M. Weber apgailestavo dėl Europos Parlamento riboto vaidmens įtakoti naujausius energetikos pasiūlymus ir dėl ES Tarybos dvejonių veikti ryžtingai. Jis iškėlė idėją  laikinai neteikti naujų teisėkūros pasiūlymų, tokiu būdu siekiant sumažinti administracinę naštą žemdirbiams ir smulkiajam verslui. M. Weber taip pat akcentavo, kad „trūksta pastangų koordinuoti ES gynybą“ ir paragino „Europos Komisiją iki gruodžio pateikti Europos gynybos veiksmų planą“.

Socialistų ir demokratų frakcijos pirmininkė Iratxe García (Ispanija) pabrėžė, kad ES turi tvirtai remti Ukrainos laisvę, tačiau ragino švenčiant pergales ieškoti būdų, kaip padėti su socialinėmis ir ekonominėmis karo pasekmėmis susiduriantiems gyventojams. „Kitu atveju neišvengsime populizmo augimo,“ – perspėjo ji. I. Garcia pasveikino naujausius energetikos pasiūlymus, ypač dėl energetikos įmonių viršpelnių apribojimo. „Nepriimtina, kad kai kurie tampa milijonieriais kenčiančių šeimų sąskaita,“ – pridūrė ji.

Stéphane Séjourné (Atnaujinkime Europą, Prancūzija) priminė, kad Ukrainos kova „yra kova už Europos vertybes, teisės viršenybę, mūsų visų kova ir pasipriešinimas jėgos diktatui“. Jis atkreipė dėmesį, kad ES turi priemones greitai ir veiksmingai suvaldyti karo pasekmes europiečiams. S. Séjourné parėmė pasiūlymus dėl energijos kainų sumažinimo ir ragino mažinti „visas priklausomybes nuo maisto, žaliavų, sveikatos krizių ir gynybos infrastruktūros“. Jo įsitikinimu visos politikos turi būti suderintos su strateginės autonomijos tikslu.

„Turime toliau remti Ukrainą ir didinti šias pastangas,“ – pažymėjo Žaliųjų frakcijos pirmininkė Ska Keller (Vokietija) ir pridūrė, kad kartu būtina didinti solidarumą ES viduje ir užtikrinti, kad dabartinių iššūkių kaštai gultų ant stipresniųjų pečių. „Vienintelė išeitis – naudoti mažiau energijos ir orientuotis į atsinaujinančius šaltinius,“  pabrėžė ji. S. Keller taip pat ragino Komisiją neskirti Lenkijai ir Vengrijai ES paramos, nebent „jos grįžtų į teisės viršenybės kelią“.

Marco Zanni (Identiteto ir demokratijos frakcija, Italija) akcentavo, kad pasiūlytos priemonės nėra pakankamos, o „dėl dujų kainų apribojimo, kuris vienintelis gali padėti gyventojams ir verslui, vis dar diskutuojama.“ Jis paragino Komisiją pripažinti, kad pasaulis pasikeitė, o kai kuri politika neveikia, nes ji neužkerta kelio klimato kaitai ir nepadėjo pramoninei pertvarkai.

Europos konservatorių ir reformuotojų frakcijos pirmininkas Raffaele Fitto (Italija) paragino stiprinti Šiaurės Atlanto aljansą ir išlaikyti sankcijas, kurios padeda pasiekti rezultatų. Jis taip pat paragino užtikrinti ES vienybę, kuri būtina energetikos, paramos šeimoms ir verslui iššūkiams įveikti. R. Fitto ragino „nustatyti dujų kainos lubas ir atskirti elektros ir dujų kainas“.

Manon Aubry (Kairieji, Prancūzija) atkreipė dėmesį, kad europiečiai nebeišgali apmokėti sąskaitų. Ji teigė, kad stagnuoja atlyginimai, auga kainos ir infliacija, tačiau auga ir dividendai. M. Aubry pasveikino siūlymą apriboti energijos įmonių viršpelnius ir priminė, kad jos frakcija jau seniai teikė šių siūlymą.

Visą diskusiją galite peržiūrėti čia.

Kreipdamasi į Europos Parlamento narius Ursula von der Leyen sakė:

„<…> Šis karas – ne vien Rusijos prieš Ukrainą pradėtas karas. Tai karas prieš mūsų energetiką, karas prieš mūsų ekonomiką, karas prieš mūsų vertybes ir karas prieš mūsų ateitį. Tai autokratija prieš demokratiją. Ir aš čia stoviu įsitikinusi, kad drąsa ir solidarumas parklupdys Putiną, ir Europa paims viršų. <…>“

 

„<…> Europos solidarumas su Ukraina liks nepajudinamas. Nuo pat pirmos dienos Europa palaikė Ukrainą. Tiekė ginklus. Skyrė lėšų. Priėmė pabėgėlius. Ir ėmėsi griežčiausių pasaulyje sankcijų. Rusijos finansų sektorius vos vegetuoja. Tris ketvirtadalius Rusijos bankų sektoriaus atkirtome nuo tarptautinių rinkų. Šalį paliko beveik tūkstantis tarptautinių bendrovių. Palyginti su praėjusiais metais, trimis ketvirtadaliais sumažėjo automobilių gamyba. „Aerofloto“ lėktuvai liaujasi skraidyti, nes nebėra atsarginių dalių. Norėdami pataisyti savo karinę įrangą, Rusijos kariškiai lupa lustus iš indaplovių ir šaldytuvų, nes pristigo puslaidininkių. Rusijos pramonė byra. Tai Kremlius siunčia Rusijos ekonomiką į užmarštį. Tai mirtimi ir griuvėsiais nužymėto Putino kelio kaina. Ir noriu pasakyti labai aiškiai: sankcijos liks. Dabar metas rodyti ryžtą, ne nuolaidžiauti. Tą patį sakau apie mūsų finansinę paramą Ukrainai. Iki šiol Europos komanda suteikė daugiau kaip 19 mlrd. EUR finansinės pagalbos. Čia neįskaitoma mūsų karinė parama. Ir mes tai darysime ilgai. Ukrainai atkurti reikės didžiulių išteklių. Antai, Rusijos smūgiai apgriovė ar sunaikino daugiau kaip 70 mokyklų. Pusė milijono ukrainiečių vaikų mokslo metus pradėjo Europos Sąjungoje. Tačiau daugelis kitų pačioje Ukrainoje tiesiog neturi klasių, į kurias galėtų eiti. Todėl šiandien skelbiu, kad bendradarbiaudami su pirmąja ponia remsime nuniokotų Ukrainos mokyklų atkūrimą. Tam skirsime 100 mln. EUR. Nes Ukrainos ateitis prasideda jos mokyklose. <…>“

 

„<…> Kovo mėnesį sėkmingai prijungėme Ukrainą prie mūsų elektros tinklo. Iš pradžių tai planuota padaryti 2024 m. Tačiau padarėme per dvi savaites. Ir šiandien Ukraina mums eksportuoja elektrą. Noriu gerokai išplėsti šią abipusiškai naudingą prekybą. Jau sustabdėme importo muitus į ES eksportuojamoms Ukrainos prekėms. Įsileisime Ukrainą į mūsų europinę nemokamo tarptinklinio ryšio zoną. Mūsų solidarumo koridoriai yra nepaprasta sėkmė. Ir visu tuo pasinaudodama, Komisija dirbs su Ukraina, kad ši sklandžiai įžengtų į bendrąją rinką. O vidaus rinka – į Ukrainą. Mūsų bendroji rinka yra viena didžiausia Europos sėkmių. Dabar metas pasiekti, kad ji taptų sėkme ir Ukrainai. Ir todėl šiandien vykstu į Kyjivą išsamiai to aptarti su Prezidentu Zelenskiu. <…>“

 

„<…>Viena iš šio karo pamokų yra ta, kad  turėjome klausytis tų, kurie pažįsta Putiną. Anos Politkovskajos ir visų Rusijos žurnalistų, kurie atskleidė nusikaltimus ir už tai sumokėjo gyvybe. Mūsų draugų Ukrainoje, Moldovoje, Sakartvele ir Baltarusijos opozicijos. Mums reikėjo klausytis balsų pačioje Sąjungoje: Lenkijoje, Baltijos valstybėse ir visoje Vidurio ir Rytų Europoje. Metų metus jie mums kartojo, kad Putinas nesustos. Ir atitinkamai veikė.“

 

„Mūsų draugai Baltijos valstybėse sunkiai dirbo, kad išsivaduotų iš priklausomybės nuo Rusijos. Jie investavo į atsinaujinančiųjų išteklių energiją, į SGD terminalus ir jungtis. Tai brangu. Tačiau priklausomybė nuo Rusijos iškastinio kuro kainuoja daug daugiau. Iš šios priklausomybės turime išsivaduoti visoje Europoje. <…>“

 

Visą Europos Komisijos Pirmininkės Ursulos von der Leyen kalbą galite skaityti ČIA.

Kalbos vaizdo įrašas skelbiamas ČIA.

Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje inf.

Atsakyti

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas.