Neries upėje, patenkančioje į Neries regioninio parko teritoriją, pirmą kartą atliktas ūdrų (Lutra lutra) veiklos pėdsakų registravimas.
„Šių retųjų žvėrelių tyrimui buvo pasirinktos trys upės atkarpos (kiekviena – apie 9 km ilgio). Pasitelkus baidarę, buvo apžiūrimi pakrantėje bei virš vandens iškilę akmenys, smėlingi pakrantės ruožai, salos, nuvirtę medžiai. Ūdros veiklos pėdsakų rasta kiekvienoje pasirinktoje apskaitų atkarpoje. Beveik ant visų ūdroms patogių (srovės stiprumas ne per didelis, kad žvėreliai galėtų užlipti) akmenų, esančių vandenyje su neapsemtomis viršūnėmis, rasta šių žvėrelių ekskrementų. Atviresnėse, smėlėtose pakrantėse bei salose taip pat aptikta ūdros pėdsakų. Neries regioniniame parke ūdros gyvena pačioje Neryje bei jos intakuose – Dūkštoje, Saidėje, Bražuolėje. Atidžiau pasižvalgius, dumblingose šių vandens telkinių pakrantėse galima aptikti jos pėdsakų. Ar vandens telkinyje gyvena ūdra taip pat galima nustatyti ir nemačius, o pagal paliekamus pėdsakus ar ekskrementus, kurių kvapas labai skiriasi nuo kitų kiauninių žvėrelių nes primena žuvų taukus“, – pasakojo Neries regioninio parko vyriausias specialistas – ekologas Aivaras Jefanovas.
Ūdra (Lutra lutra) – kiauninių šeimos žvėrelis. Jos kūnas ilgas, palyginti laibas ir labai lankstus. Kadangi ūdros letenų pirštai sujungti plaukiojamąja plėve, ji gerai plaukia ir nardo. Ūdros kailis labai tankus, ypač pavilnė, kuri vandenyje ilgai neperšlampa. Tai naktinis gyvūnas, nors retsykiais pastebimos ir dieną, ypač ten, kur žvėreliai daugiausia minta dieną besiilsinčiomis žuvimis. Be žuvų, ūdros taip pat maitinasi varliagyviais, stambiais vabzdžiais, smulkiais vandens paukščiais. Ūdra mėgsta sraunius, tekančius per miškus upelius su aukštais, vandens paplautais, išvirtusiais medžiais apkritusiais krantais. Jos gyvena pavieniui. Turi savo individualią teritoriją, kurią ženklina ir gina. Tokia teritorija gali apimti 40 ir daugiau kilometrų vandens telkinio pakrantės juostos.
Nors ūdros aptinkamos visoje Lietuvoje, tačiau jų nėra daug. Siekiant užtikrinti šių žvėrelių apsaugą, ūdros įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą ir ES Buveinių direktyvos (92/43/EEB) II priedą.
Wikimedia Commons nuotr.
Nuotraukoje: Ūdra
