Tyrimas parodė – paveikumas dezinformacijai nepriklauso nuo tautybės

Tyrimas parodė – paveikumas dezinformacijai nepriklauso nuo tautybės

Atsparumą propagandai lemia buvimas tam tikroje informacinėje erdvėje, o ne priklausymas tautinei bendruomenei – tokią išvadą įvardijo žiniasklaidos ir tautinių bendrijų atstovai, susirinkę į diskusiją, skirtą tautinių santykių (de)eskalavimui medijose.

Diskusijos iniciatorė, Tautinių mažumų departamento direktorė Vida Montvydaitė, kreipdamasi į diskusijos dalyvius pabrėžė, kad dezinformacijai skleisti ir tautinei nesantaikai formuoti priešiškos valstybės dažnai naudoja tautinių santykių eskalavimą žiniasklaidoje.

„Kovai su dezinformacija, ypač karo Ukrainoje kontekste, turime ieškoti naujų priemonių ir sprendimų. Būtinas koordinuotas veikimas. Galime pasimokyti iš kitų valstybių, pavyzdžiui, Švedijos patirties, kurioje itin daug dėmesio skiriama koordinuotam visuomenės psichologinio atsparumo ugdymui. Tikiu, kad tokios diskusijos ir reguliarūs susitikimai, gali tapti tokio centro užuomazga Lietuvoje“.

Pagrindinis nuomonės formuotojas – informacinė erdvė, kurioje esame

Dr. Gintaras Šumskas, Vilniaus politikos analizės instituto tyrėjas, pristatinėdamas tyrimą apie Lietuvos visuomenės paveikumą propagandai, pabrėžė, kad paveikumui sovietinės nostalgijos, ES ir NATO kritikuojantiems naratyvams daugiausiai įtakos turi ne priklausymas tam tikrai kalbinei grupei, bet buvimas tam tikroje informacinėje erdvėje (rusiškų TV kanalų žiūrėjimas, naudojimasis arba nesinaudojimas internetu). „Žmonės, žiūrintys rusiškus kanalus gerokai dažniau buvo linkę pritarti Lietuvą menkinantiems naratyvams“ – apibendrino dr. G. Šumskas.

Būtina stebėti besiformuojančius naratyvus

Julija Tyshchenko, Ukrainos nepriklausomo politinių tyrimų centro ekspertė, apžvelgdama informacinėje erdvėje esančias rizikas, susijusias su karu, atkreipė dėmesį į socialinių klausimų eskalaciją. Mokslininkė vardijo konkrečius pavyzdžius – nuo karo pabėgusių ukrainiečių „privilegijų“ lyginimą su piliečiais, ukrainiečių „piktnaudžiavimo juos priėmusių žmonių gerumu“ istorijų platinimą.

Ji atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje karo kontekste nestebimos kažkokios ryškesnės tautinės nesantaikos su rusų tautine mažuma apraiškos, tačiau būtina stebėti viešą erdvę ir siekti užkardyti galimą tautinių konfliktų kurstymą. Jos manymu, kovojant su dezinfomacija tautinių mažumų atžvilgiu reikia formuoti naratyvus apie bendradarbiavimą, dialogą, integraciją, vengti viešoje erdvėje „kolektyvinės kaltės“ koncepcijos, pabrėžti tautinių mažumų atstovų vaidmenį reformose, svarbiuose valstybei procesuose, teikti daugiau informacijos tautinių mažumų kalbomis.

Net „nekalti“ žodžiai gali kurti neigiamą naratyvą

Dr. Jolanta Zabarskaitė, Kazimiero Simonavičiaus universiteto profesorė, pranešime „Kaip „nekalti“ žodžiai pila vandenį ant propagandos malūno?“ daug dėmesio skyrė žodžio galiai medijose: „Net „nekalti“ žodžiai tam tikrame kontekste gali kurti neigiamą naratyvą. Turime jau susiformavusių neigiamų naratyvų, kuriančių tam tikrą paveikią legendą, kuri gali kurstyti tautinę nesantaiką, nepasitikėjimą Lietuvoje gyvenančiomis tam tikromis tautinėmis mažumomis, o ilgainiui tai gali tapti rimtų socialinių konfliktų priežastimi. Todėl būtina galvoti apie naratyvo korekcijas apibrėžiant sąvokas žiniasklaidoje“ – pabrėžė dr. J. Zabarskaitė.

Diskusijoje sutarta bendradarbiaujant žurnalistams, komunikacijos, tautinių mažumų klausimų, kalbos, politikos mokslų ekspertams rengti gaires žiniasklaidai dėl tam tikrų naratyvų formavimo, naudojimo, siekiant stiprinti pilietinę visuomenę.

www.tmde.lt inf.

Naujienos iš interneto