Tyrimai atskleidė dvi esmines jaunų Lietuvos gyventojų sveikatos problemas: sunerimti turėtų kas antras

Tyrimai atskleidė dvi esmines jaunų Lietuvos gyventojų sveikatos problemas: sunerimti turėtų kas antras

Prevenciškai atliekami išsamūs kraujo tyrimai atskleidė, kad net 48 proc. šalies gyventojų blogojo cholesterolio kiekis organizme pavojingai viršija normas, dar 26 proc. situacija yra bloga. Taip pat pastebėta, kad 38 proc. išsityrusiųjų vitamino D trūkumas kraujyje kelia realią grėsmę, jo pilnai nepakanka ir dar 36 proc., – rašoma pranešime spaudai.

Maža to, statistika rodo, kad bent 11 proc. besitiriančiųjų susiduria su kepenų sveikatos problemomis. Medikai perspėja, kad dėl tokios situacijos vertėtų susirūpinti.

„Padidėjęs cholesterolis – labai rimtas signalas apie išaugusią grėsmę susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Būtent dėl blogojo cholesterolio pertekliaus gali išsivystyti aterosklerozė bei koronarinė širdies liga. Nesprendžiant problemos, visa tai gali baigtis tragiškai – infarktu, insultu, mirtimi“, – teigia prevencinės sveikatos platformos „VOW Health“ medicinos vadovas Vytautas Dockus.

Tokius skaičius atskleidė daugiau nei 1000 „VOW Health“ šiemet atliktų prevencinės sveikatos išsamių kraujo tyrimų. Ypatingą nerimą kelia tai, kad prasta sveikatos būklė vyrauja gana jauno amžiaus šalies gyventojų tarpe: vertinti prevenciniai tyrimai atlikti 24 – 37 m. amžiaus žmonėms.

„Ši amžiaus kategorija – svarbus prevencinės sveikatos laikotarpis, kai reguliariai tikrinantis bei stebint organizmo būklę, rimtesnių ligų galima išvengti užkertant joms kelią sveika gyvensena, pakeistais įpročiais ar ankstyvoje stadijoje užčiuoptų konkrečių problemų sprendimu.

Tyrimai išryškino esmines Lietuvos gyventojų problemas, atsirandančias jau jauname amžiuje. Nesprendžiamos, metams bėgant jos neišvengiamai taptų rimtų ligų priežastimis. Visgi žinant situaciją, ją galima kontroliuoti“, – sako medicinos ekspertas.

Cholesterolio kontrolė – tinkama mityba ir fizinis aktyvumas

Siekiant sumažinti blogojo bei padidinti gerojo cholesterolių kiekį kraujyje, V. Dockaus teigimu, svarbiausia – subalansuota mityba ir reguliarus judėjimas. Taip pat – žalingų įpročių atsisakymas.

„Ne didžiąją, bet visgi reikšmingą dalį cholesterolio gauname su maistu. Siekiant sumažinti jo kiekį, vertėtų atidžiai rinktis produktus vengiant sočiųjų gyvulinės kilmės riebalų.

Pavyzdžiui, mėsą bei pieno produktus rinktis tik liesus, vartoti kuo daugiau daržovių ir vaisių, taip pat – žuvies. Vengti daug cukraus ar druskos turinčių produktų. Vartoti pakankamai skysčių bei produktų, turinčių skaidulų, nesočiųjų riebalų“, – teigia „VOW Health“ medicinos vadovas.

Pasak jo, kai pakeisti gyvenimo būdą nebepakanka, vartojami cholesterolio kiekį organizme kontroliuoti padedantys vaistai.

Vitamino D trūkumas – ilgalaikė problema

Kita tyrimų atskleista itin dažna problema – vitamino D trūkumas organizme. V. Dockus tai vadina tradiciniu iššūkiu Lietuvos gyventojams.

„Apie šio vitamino trūkumą kalbame ir girdime nuolat. Jo gamyba – tiesiogiai susijusi su buvimu saulėje, tad nutolusiems nuo pusiaujo kraštams čia pasisekė mažiau. Mūsų šalies gyventojams vitamino D išties labai trūksta. Visgi dažnam pacientui net ir pastovus buvimas saulėje nepadeda pasiekti reikiamą vit. D koncentraciją kraujyje, tad maisto papildų vartojimas, ypač – žiemą, turėtų tapti įprastu dalyku“, – sako medicinos vadovas.

Jo teigimu, pakankamas vitamino D kiekis – itin svarbus mūsų sveikatai. Jis visų pirma yra atsakingas už kalcio ir fosforo įsisavinimą, tačiau ne tik sustiprina mūsų kaulus bei dantis. Jis taip pat lemia sklandų širdies, nervų bei imuninės sistemos darbą.

„Vitamino D trūkumas ilgainiui gali pasireikšti įvairiais širdies ir kraujagyslių, infekciniais susirgimais, trapiais ir netvirtais kaulais. Su vitamino D trūkumu siejami ir depresiniai bei vėžiniai susirgimai“, – sako V. Dockus.

Reguliarūs tyrimai – būdas užbėgti už akių ligoms

Pasak „VOW Health“ medicinos vadovo, kaip ir visose gyvenimo srityse, taip ir sveikatos klausimais bėdų išvengti labiausiai padeda prevencija – nuolatinis, reguliarus savo sveikatos būklės stebėjimas bei problemų sprendimas ankstyvoje stadijoje.

„Visuomenė sparčiai keičiasi, matome teigiamų pokyčių ir šioje srityje. Visgi dauguma mūsų šiandien vis dar esame linkę laukti simptomų – sveikata susirūpinti tuomet, kai ką nors jau skauda.

Palyginimui, automobilio būklę tikriname gerokai dažniau, nei savo organizmo situaciją. Tuo tarpu moksliškai daugybę kartų įrodyta, kad daugelio ligų galime išvengti ir senyvą amžių pasitikti sveiki bei žvalūs, jei sveikatą reguliariai tikrintis pradėsime bei korekcinių veiksmų imsimės tada, kai dar nieko neskauda – sulaukę 20-ies ar 30-ies“, – sako V. Dockus.