Lygiai prieš 20 metų, 1990 m. sausio 10 d., į Lietuvą atvyko paskutinis SSRS imperijos valdytojas – prezidentas ir gensekas Michailas Gorbačiovas. Jo tikslas buvo įtikinti Lietuvą, kad jai nereikia nepriklausomybės. „Lietuva neprašė nei mėsos, nei fondų, nei atlyginimų pakėlimo. Lietuva prašė laisvės“, – savo vedamajame rašė 1990 m. sausio 19 d. savaitraštis „Gimtasis kraštas“.
Trys M. Gorbačiovo dienos Lietuvoje. Daugybė Maskvos viršininkų. Keli šimtai užsienio žurnalistų, 22 užsienio televizijų kompanijos. Sausio 12-ąją Vilniaus Katedros aikštėje susirinkę žmonės iš visos Lietuvos skandavo „Laisvės, laisvės, laisvės“. Penkiolikai minučių mitingas nutilo – tiek laiko truko tyla su uždegtom žvakelėm.
Iš M. Gorbačiovo aiškinimų apie jo patobulintą tautų apsisprendimo teisę šaipėsi ir sutikti darbininkai, ir į Spaudos rūmus su Gorbiu susitikti atėję intelektualai. Visas tris dienas M. Gorbačiovą lydėjo jaunas žurnalistas Juras Jankevičius (dabar – Lietuvos televizijos laidos „Klausimėlis“ vedėjas). Lrytas.lt skaitytojams siūlome „Gimtajame krašte“ jo užfiksuotas Michailo ir Raisos Gorbačiovų vizito detales.
***
Prieš pat atvykstant M. Gorbačiovui į Lenino aikštę, „Jedinstvos“ lyderis V. Ivanovas nedavė ramybės daugybei ten susirinkusių užsienio korespondentų, siūlydamasis duoti interviu. V. Ivanovui pasisekė – pora interviu paėmė. Vėliau V. Ivanovui nepasisekė – M. Gorbačiovas dideliu ratu aplenkė jedinstvininkų iškeltą raudoną vėliavą.
Tuo metu, kai M. Gorbačiovas dėjo gėles prie Lenino paminklo, pro apsaugą prasiveržė keli šimtai žmonių. Vienas aukštas milicijos pareigūnas pareiškė, jog už tai savo pavaldinių nebars – gerai, kad žmonės pamatė M. Gorbačiovą.
Jau tapo įprastu maršrutas, kuriuo aukšti Maskvos svečiai važiuoja dėti gėlių prie Lenino paminklo. M. Gorbačiovo kortežas apvažiavo kvartalą ir atvyko iš kitos pusės – saugumo sumetimais.
Lenino aikštėje paklaustas, ar ateis į tautos sueigą, M. Gorbačiovas atsakė: „O čia kuo ne mitingas?“
Asmens sargybiniai per racijas M. Gorbačiovą vadina „Choziain“ (Šeimininkas). Vienas sargybinių, pakalbintas žurnalisto, pasisveikino lietuviškai. Toliau jis rusiškai neigė saugąs M. Gorbačiovą ir į kitus klausimus atsakė „Nežinau“.
Šiauliuose, šalia kelio, kuriuo važiavo M. Gorbačiovas, buvo iškeltas plakatas „Gorbačiovą – į LKP!“
Pasak žmogaus, kuriam M. Gorbačiovas paspaudė ranką, prezidento ranka pasirodė nedidelė, švelni, paspaudimas nestiprus, beveik moteriškas. Dėmė ant M. Gorbačiovo kaktos – rudai violetinė. Netikėtai mažas M. Gorbačiovo ūgis – Algirdui Brazauskui iki peties.
Į susitikimą su Respublikos mokslo ir kultūros veikėjais, vykusį Spaudos rūmuose, M. Gorbačiovo automobilį atlydėjo dar 4 ZIL, 6 pilni asmens sargybinių autobusai ir ne mažiau dvidešimties „Volga“. Prieš svečiui atvykstant, ties Spaudos rūmais jau stovėjo 32 „Volga“ automobiliai su vyriausybiniais numeriais. Mokslo ir kultūros veikėjai? Tą vakarą Spaudos rūmų valgykloje stiprinosi ne mažiau kaip150 milicininkų
Šiaulių „Jaunystės“ kavinės virėjai stengėsi: pietaus pats SSSR Prezidentas! Tačiau M. Gorbačiovas labiau įvertino maskvietišką virtuvę – valgė atsivežtą maistą Bridų kolūkio medicinos punkte.
Vos M. Gorbačiovas su palyda įėjo į Šiaulių televizorių gamyklą, minia puolė prie automobilių. Kas nepamatė SSSR Prezidento, norėjo paliesti nors jo mašiną.
M. Gorbačiovas Lietuvoje važinėjo dviem ZIL, apie tris kartus už „Volga“ didesniais šarvuotais automobiliais, sveriančiais mažiausiai po 6 tonas. Ant vieno jų stogo pritaisytas didelis juodas skydas – palydovinė antena. Iš kito automobilio kyšojo dvi mažos antenukės – ryšiui su pirmuoju. Numeriai: 2938 MMD, 9323 MMD. Palyginimui: 0001 LIT, 0002 LIT – A. Brazauskas, 0003 LIT – V. Beriozovas.
Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos rūmuose Raisa Gorbačiova turėjo susitikti su dviem dešimtimis aktyviausių Respublikos moterų. Prezidentienė neatvyko, vietoj jos apie tai, kaip moterims reikia duoti valdžią, pakalbėjo Lietuvos vicepremjerė Kazimiera Prunskienė. Moterys suvalgė susitikimo proga paruoštus skanėstus.
Taip pat neįvyko M. Gorbačiovo susitikimai su Šiaulių partiniu aktyvu, R. Gorbačiova neatvyko į Šiaulių pedagoginį institutą bei Inžinierių namus.
Dar vienas reginys, kuriame nedalyvavo R. Gorbačiova – susitikimas su Sovietų armijos generolais, tarnaujančiais Lietuvoje.
Visas tris viešnagės Lietuvoje dienas R. Gorbačiova dėvėjo tą pačią kepurę, tuos pačius puskailinius, tą patį sijoną.
M. Gorbačiovo vizito Lietuvoje dienomis eiliniai milicininkai miegojo maždaug po 2 valandas per parą.
Išlydint M. Gorbačiovą, Vilniaus aerouoste oro temperatūra buvo 2 laipsniai šilumos. Maskvoje lėktuvas nusileido 20 laipsnių šaltyje.
„Gimtasis kraštas“ (1990 m. sausio 19 d. nr.)
„Gimtojo krašto“ nuotr.
Nuotraukose:
1. Ką tik nuo KPSS atsiskyrusios LKP lyderis A. Brazauskas ir KPSS vadas M. Gorbačiovas
2. Mitingas Vilniaus Katedros aikštėje
3. Tokį M. Gorbačiovą Vilniuje matė dailininkas M. Ščepavičius (Lūpose: „Aš juk žinau jūsų vienkiemių Lietuvą“)
