Trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą siūloma atidėti trejiems metams

Trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą siūloma atidėti trejiems metams

Seimas pradėjo svarstyti Elektros energetikos įstatymo pataisas, kuriomis siūloma trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą atidėti trejiems metams – iki 2026 metų sausio mėn.

Jei Seimas pritars pateiktiems pakeitimams, visuomeninis tiekimas šio etapo buitiniams vartotojams būtų nutrauktas 2026 m. sausio 1 d., o per kur kas ilgesnį laiką – trejus metus – jie galėtų pasirinkti nepriklausomą tiekėją.

Pasak projektą pristačiusios energetikos viceministrės Ingos Žilienės, ši iniciatyva teikiama reaguojant į susidariusią situaciją elektros rinkoje, t. y. šių metų liepos mėnesį prasidėjusią reikšmingą elektros kainų augimą, taip pat ir didmeninėse rinkose, bei rugpjūčio mėnesio įvykius Lietuvos elektros rinkoje, susijusius su uždarosios akcinės bendrovės „Perlas energija“ veiklos nutraukimu.

„Priėmus šiuos pakeitimus, trečiojo etapo vartotojai iki 2026 metų galės bet kuriuo metu pasirinkti nepriklausomą tiekėją, o tie, kurie jau yra pasirinkę, bet kuriuo metu galės grįžti į visuomeninį tiekimą“, − tvirtino viceministrė.

Kaip pabrėžė I. Žilienė, visi trečiojo etapo vartotojai – tiek pasirinkę, tiek nepasirinkę nepriklausomą tiekėją, bus papildomai informuojami apie pasikeitusį reguliavimą.

Į trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą patenka elektros kainos padidėjimui jautriausi buitiniai vartotojai, įskaitant pažeidžiamus, kurie šių metų pabaigoje pasirinkę nepriklausomą tiekėją galimai mokėtų didesnę kainą nei pirmojo ir antrojo etapo buitiniai vartotojai.

Energetikos viceministrė I. Žilienė teigė, kad energijos skirstymo operatoriaus rugpjūčio mėnesio duomenimis 87 proc. visų nepriklausomą tiekėją pasirinkusių vartotojų, turinčių fiksuotą tiekimo tarifą, už elektrą mokėjo pigiau nei nustatyta visuomeninio tiekimo kaina be valstybės dalinės subsidijos. „Remiantis apibendrintais nepriklausomo elektros tiekėjo duomenimis, pirmojo liberalizacijos etapo vartotojai už suvartotą elektrą mokėjo vidutiniškai po 17 centų už kilovatvalandę, antrojo etapo po 25 centrus už kilovatvalandę be valstybės subsidijos, tai yra beveik 50 proc. klientų fiksuotos kainos yra žemesnės negu riba iki kurios taikoma valstybės kompensacija, tai yra 24 centrai, tad jiems nereikia taikyti kompensacijos. Ir tai reiškia, kad beveik 1 mln. Lietuvos buitinių vartotojų sudarę ilgalaikes elektros tiekimo sutartis šiuo metu elektrą perka žemesne nei rinkos kaina. Priminsiu, kad rugpjūčio mėnesio didmeninė elektros energijos kaina, susiformavusi Lietuvos NPS prekybos zonoje buvo 58 centai su PVM ir tai yra neskaičiuojant skirstymo sistemos operatoriaus, perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudų, VIAP sąnaudų ir kitų dedamųjų, kurias nustato reguliuotojas. Todėl sprendimas neatidėti antrojo etapo anaiptol nėra laikytina klaida, kadangi vartotojai gauna jau šiandien finansinę naudą“, − posėdyje sakė viceministrė.

Maždaug 380 tūkst. trečiojo etapo vartotojų, suvartojančių iki 1000 kWh elektros per metus, nepriklausomą tiekėją pagal dabartinę tvarką turi pasirinkti iki gruodžio 18 dienos, o baigti rinkos liberalizavimą iki šiol buvo numatoma iki 2023 metų sausio.

Nepriklausomo tiekėjo dar nėra pasirinkę apie 53 proc. trečiojo etapo buitinių vartotojų.

Po pristatymo už teisės akto pakeitimus (projektas Nr. XIVP-2002) balsavo 114 Seimo narių, prieš – 1. Pritarus projektui po pateikimo, toliau jis bus svarstomas pagrindiniu paskirtame Ekonomikos komitete, papildomu – Biudžeto ir finansų komitete. Seimas taip pat pritarė Vyriausybės siūlymui šį projektą svarstyti skubos tvarka. Prie šio klausimo svarstymo Seimo posėdyje planuojama grįžti rugsėjo 29 d.

Atsakyti

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas.