Per beveik 14 Lietuvos Nepriklausomybės metų šalies teisėsaugos institucijos iškėlė ne vieną baudžiamąją bylą dėl genocido nusikaltimų bei nusikaltimų žmogiškumui, kuriems pagal priimtą tarptautinę baudžiamąją praktiką netaikomas senaties terminas. Vadinasi, įrodžius tokį nusikaltimą, nusikaltusieji asmenys turi būti teisiami ir baudžiami pagal atitinkamus Baudžiamojo kodekso straipsnius.
Tačiau Lietuvoje tokios bylos, deja, vadinamos “neperspektyviomis”, nes labai retai teismams pavyksta įrodyti konkretų tokį nusikaltimą, nors daugelis bylas tiriančių pareigūnų mano, jog įvairių įkalčių surenkama pakankamai. Pirmiausia tai liečia MGB agentų-smogikų bei trėmimų bylas. Viena iš daugelio tokių bylų tiriama Telšiuose – šių metų kovo mėn. sukanka 55 metai nuo sovietų valdžios vykdytos Lietuvos gyventojų trėmimų operacijos “Priboj”
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Specialiųjų tyrimų skyriuje jau šešti metai pagal prokuratūros pavedimus vykdomas tyrimas dėl gyventojų trėmimų ir išvarymų iš gyvenamųjų vietų Telšių apskrities Nevarėnų valsčiuje bei partizanų būrių naikinimo.
Telšių rajono apylinkės prokuratūroje atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje, iškeltoje 1999 01 26 Lietuvos Respublikos Generalinėje prokuratūroje pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 334 str. ir 336 str. dėl pokario metais Telšių apskrities Nevarėnų valsčiuje vykdyto civilių asmenų trėmimo, jų išvarymų iš gyvenamųjų vietų bei partizanų būrių naikinimo.
Telšių rajono apylinkės prokuratūroje apklausiamas vienas buvęs LSSR MVD-MGB Telšių apskrities skyriaus Telšių valsčiaus poskyrio operatyvinis įgaliotinis, leitenantas, gimęs 1927 m., prisipažino, kad jis dalyvavo gyventojų ištrėmime. Kol vyksta tyrimas, jo pavardė nepaviešinama.
Tiriant šiuos faktus, LGGRTC Specialiųjų tyrimų skyriaus darbuotojai peržiūrėjo iš Telšių apskrities 1945–1951 m. ištremtų gyventojų tremties bylas ir nustatė, kad 1949 ir 1951 m. minėtas MGB leitenantas dalyvavo dvidešimt trijų asmenų ištrėmime. Nustatyti aštuoni gyventojų trėmimų epizodai, kuriuose jis dalyvavo. Šio MGB leitenanto pavardė ir jo asmeninis parašas išliko tremiamų gyventojų apklausos lapuose, pažymose apie tremtinių perdavimą ešelonų, vykstančių į ištrėmimo vietą, viršininkams.
Visa surinkta archyvinė medžiaga perduota Telšių rajono apylinkės prokuratūrai. Tai pakankamai rimta medžiaga, kuria remiantis galima formuluoti kaltinimą. Telšių rajono apylinkės prokuratūra nuspręs, ar perduoti šią medžiagą įvertinti teismui.
Neseniai buvo surastas dar vienas visiškai slaptas dokumentas – LSSR MGB Telšių apskrities skyriaus 1949 m. kovo mėn. trėmimų operacijos “Priboj” planas. Jis adresuotas LSSR Valstybės saugumo ministrui gen. ltn. Gorlinskiui. Šiame plane nurodytos operatyvinių grupių, turėjusių vykdyti trėmimus, sudėtys. Telšių apskrities Telšių valsčiaus operatyvinės grupės sąraše figūruoja ir leitenanto, kurio veikla tiriama, pavardė. Prie šio trėmimų plano pridėta iš Telšių apskrities numatytų ištremti šeimų gyvenamųjų vietų schema.
Trėmimų operacijos “Priboj” metu iš Telšių apskrities buvo numatyta ištremti 166 šeimas (100 vadinamųjų “buožinių” šeimų ir 66 partizanų ir areštuotų patriotų, kovojusių prieš sovietinę okupaciją, šeimas).
Šiai operacijai sėkmingai įvykdyti MGB Telšių apskrities skyriuje suformuota vadovaujanti grupė iš keturių MGB pareigūnų (trijų papulkininkų ir kapitono), šifruotojo, mašininkės, vairuotojo ir gydytojo. Prie vadovaujančios grupės veikė penkiolikos žmonių karinis rezervas. Vežant į geležinkelio stotį šeimas tais maršrutais, kur ypač aktyviai veikia ginkluoti partizanai, trėmikus turėjo lydėti patruliniai judrieji kareivių būriai šiomis kryptimis: Telšiai–Nevarėnai, Telšiai–Varniai, Tverai–Žarėnai, Telšiai–Luokė.
Okupantai organizavo tremiamų gyventojų “surinkimo punktus” šiose Telšių apskrities vietovėse: Eigirdžiuose, Nevarėnuose, Luokėje, Žarėnuose, Tveruose, Janapolėje ir Varniuose. Šiems punktams vadovavo MGB leitenantai ir vyr. leitenantai, jiems talkininkavo stribai.
Į tremiamų gyventojų namus vyko jau minėtos operatyvinės grupės, sudarytos iš MGB karininkų, kareivių, stribų ir sovietinių partinių aktyvistų.
Trėmimų dienomis Telšių geležinkelio stotyje veikė komendantūra, kurioje dirbo emgebistai, vertėjai, mašininkės. Budintieji, palaikantys ryšį tarp Telšių ir apskrities valsčių centrų, sėdėjo Telšių ir valsčių telefonų stotyse. Ryšys tarp operatyvinių grupių vadovų ir MGB Telšių apskrities valsčių poskyrių viršininkų buvo palaikomas per raitus ir motorizuotus pasiuntinius.
MGB pareigūnas, kurio veikla šiuo metu tiriama, už sėkmingą valstybinių specužduočių įvykdymą buvo apdovanotas dviem LSSR Aukščiausios Tarybos prezidiumo garbės raštais, 1950 m. apdovanotas medaliu “Už narsumą”.
