Svarbiausi 2022 metų įvykiai Klaipėdoje

Svarbiausi 2022 metų įvykiai Klaipėdoje

Uostamiestis pakeitė savo rūbą – pripažintas žaliausia savivaldybe, pristatė naują vizualinį identitetą ir reikšmingai pakilo reputacijos reitinge. Įsimintini 2022–ieji buvo ir verslui – patvirtintas pirmasis Lietuvoje jūrinio vėjo parkas, Klaipėda įsiveržė į Baltijos uostų lyderių gretas.

„Miestas yra kompleksinis organizmas, susidedantis iš daugybės skirtingų aspektų, todėl ir šiuo atveju, nėra vieno sprendimo ar projekto, kuris būtų svarbesnis ir atlieptų visus miesto gyventojų, verslų, organizacijų bei svečių poreikius. Siekiant kokybiško pokyčio reikalinga visų sričių sinergija“, – taip 2022 metus apibūdino Kristina Postornak, „Klaipėdos ID“ l.e.p. direktorė.

Pokyčiai mieste

Uostamiesčio startuolis „Popa Boat” sukūrė pirmąjį vandens autobusą Lietuvoje ir planuoja plukdyti žmones į darbą ir namo Danės upe.

Būtent ši inovacija lėmė, kad Klaipėdai spalio mėnesį Transporto inovacijų forume buvo skirtas žaliausios savivaldybės titulas už vandens viešojo transporto skatinimą ir plėtros galimybes.

„Džiaugiamės, jog miesto gatvėmis jau daugiau nei dvejus metus kursuoja Klaipėdoje sukurti elektriniai autobusai. Kitą vasarą keleivius jau turėtų vežti dešimt naujų ekologiškų, draugiškų aplinkai, autobusų. Taip pat didžiuojamės, kad kitąmet šiltąjį sezoną pasitiksime su elektra varomais vandens autobusais, kurie neturi lygiaverčių analogų visoje šalyje“, – pabrėžė Klaipėdos miesto savivaldybės Ekonominės plėtros grupės vadovė Jūratė Sokolova.

Kad miestas velkasi naują rūbą, liudija ir viešųjų erdvių atnaujinimai bei remontai. Miestiečiams pristatytas renovuotas Danės skveras – įrengti batutai ir žaidimų aikštelė vaikams, muzikinis fontanas, itin džiuginantis šeimas karštomis vasaros popietėmis.

Spalio pabaigoje visuomenei atvertas ir Šiaurinis molas Melnragėje – lankytojai vėl turi galimybę iš arti pajusti jūros jėgą, stebėti praplaukiančius laivus.

Klaipėdiečiai ir miesto svečiai jau netrukus galės džiaugtis ir patogesniais dviračių takais – pradėtas populiaraus dviračių tako Smiltynė–Juodkrantė maršruto kapitalinis remontas.

2022-aisiais Klaipėda pristatė ir naują vizualinį identitetą, kuriuo pabrėžiama žmogaus ir miesto darna, Klaipėdos kaip judančio ir darniai su gamta sugyvenančio miesto idėja. „Art Directors Club of Europe“ (ADC*E) apdovanojimuose Klaipėdos miesto vizualinis identitetas įvertintas auksu dizaino kategorijoje.

„Šiandien miestų rinkodara tampa vis svarbesniu strateginiu įrankiu. Miesto pozicionavimas ir vizualinis identitetas – vienas nuo kito neatskiriami dalykai, kurie atspindi miesto tapatybę, vertybes ir išskirtinumą. Tikiu, kad vieninga įvaizdžio sistema užtikrins nuoseklų Klaipėdos įvaizdžio formavimą“, – mintimis pasidalino Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Neniškis.

Didžiajame reputacijos indekse Klaipėda šiemet aplenkė ir Kauną, ir Vilnių. „Nuolatinėje Vilniaus ir Kauno kovoje laimėjo Klaipėda“, – sakė tyrimo autoriai, pabrėžę, kad uostamiestį itin palankiai įvertino vilniečiai.

Balandį, po beveik trijų dešimtmečių užmaršties, duris atvėrė ir iškart nauju traukos objektu tapo „Victoria Hotel Klaipėda“ viešbutis. Pats viešbutis mena dar XVIII a. pabaigą, kai čia buvo įkurta karčiama, o viešbutis įrengtas XIX a. pradžioje ir veikė iki pat 1995 metų.

Jūrinis proveržis

Viena reikšmingiausių Klaipėdos, o ir visos Lietuvos naujienų, – uždegta žalia šviesa vienam iš svarbiausių Lietuvos energetinės nepriklausomybės projektų. Jau kitais metais bus pradėtos 700 MW galios elektrinių parko Baltijos jūroje statybos. Planuojama, kad 2028 metais pradėsiantis veikti jūrinio vėjo parkas pritrauks daugiau nei 1 mlrd. eurų investicijų ir sukurs mažiausiai 1 300 naujų darbo vietų.

Kristinos Postornak manymu, Lietuvos sprendimas įgyvendinti vėjo jėgainių projektą Baltijos jūroje yra itin reikšmingas Klaipėdos miestui ir regionui.

„Šis projektas paveiks visą Klaipėdos miesto ekonomiką, sukurs naujas darbo vietas, paskatins verslų augimą. Be to, vėjo jėgainių parko kūrimas Lietuvoje suteiks daugiau galimybių vietiniams mokslininkams, inžinieriams ir kitiems specialistams studijuoti ir kurti inovacijas energetikos srityje“, – kalbėjo K. Postornak.

Devynmyliais žingsniais į priekį juda ir Klaipėdos jūrų uostas. Rekordiniai krovos metai, sprendimas Klaipėdoje priimti didelius krovininius laivus, tinkama infrastruktūra ir rinkliavų pokyčiai lėmė, kad uostas įsitvirtino pirmoje vietoje tarp Baltijos šalių uostų.

Į priekį Klaipėdos jūrų uostą stumia ir faktas, kad miestas įtrauktas į papildomus jūrinius maršrutus. Pavyzdžiui, Klaipėdą ir JAV Rytinę pakrantę jungia vandens kelias, kuris driekiasi per Gdynę, Geteborgą, Brėmerhaveną, Niujorką ir Filadelfiją.

Kovo viduryje Klaipėda įtraukta ir į NWC TO ECUADOR jūrinį maršrutą, taip sujungiant Lietuvos uostamiestį su Dominikos Respublika, Kosta Rika, Peru, Kolumbija ir kitais uostais.

„Kasmet vis augantis ir tobulėjantis Klaipėdos uostas yra viena svarbiausių Klaipėdos investicinės aplinkos dedamųjų, leidžiančių miestui ir jame veikiantiems verslams būti globalios mėlynosios ekonomikos dalimi”, – pridūrė K. Postornak.

2022-aisiais Klaipėdą aplankė ir pirmosios fintech kregždės – mieste įsikūrė viena pirmųjų fintech įmonių „Paystrax“, uostamiestį pasirinkusi ir dėl pakankamos talentų pasiūlos.

Klaipėdoje savo padalinio duris atvėrė ir skaitmeninės rinkodaros agentūra „What About“, dirbanti su ambicingiausiais prekių ženklais Lietuvoje ir užsienyje.

Sparčiai kuriasi ir daugiau įmonių, garsėjančių ne tik savo inovacijomis, bet ir dėmesiu darbuotojui. Pavyzdžiui, apie plėtrą Klaipėdoje paskelbė sparčiai auganti įmonė ROL. Stalų rėmus ir mažmeninės prekybos įrangą gaminanti bendrovė Lietuvoje jau yra įdarbinusi per 600 žmonių, dar pusšimtį žada įdarbinti Klaipėdoje. ROL – viena didžiausių švedų kapitalo įmonių Lietuvoje.

K. Postornak išskyrė ir mėlynosios ekonomikos proveržį – intensyvėja bendradarbiavimas tarp įmonių, vyriausybinių ir akademinių institucijų, taip pat juntamas išaugęs visuomenės dėmesys mėlynajai ekonomikai.

„Klaipėdos ekonominės plėtros strategija 2030 gyvuos ir turės tiek potencialo, kiek kiekvienas iš mūsų šią tematiką supras ir prisidės prie jos vystymo, todėl labai svarbus bendradarbiavimas ir tarpusio palaikymas tarp partnerių“, – pridūrė J. Sokolova.

Švietimo iniciatyvos

Klaipėda ir toliau aktyviai imasi įvairių švietimo iniciatyvų, kurių tikslas – spręsti darbo rinkos problemas, padėti verslui rasti talentų, supažindinti moksleivius su įdomiomis ir perspektyviomis specialybėmis.

Pavyzdžiui, uostamiestyje duris atidarė regioninis karjeros centras „Karjeras“, kuriame jaunimui teikiamos individualios konsultacijos, siekiant padėti jiems rasti tinkamą ir mėgstamą darbą. „Karjeras“ taip pat organizuoja pažintinius vizitus įmonėse, tiesia pagalbos ranką ir mokinių tėvams.

Klaipėdos miesto savivaldybė, matydama „Vedlių“ programos naudą, patvirtino jai finansavimą dar trejiems metams. „Vedliai“ („Teachers Lead Tech“) – tai unikali informatikos ir technologinės kūrybos programa, skirta pradinių klasių mokytojams. Pedagogai mokosi kūrybinio programavimo ir netgi virtualios realybės pagrindų, kuriuos vėliau turi galimybę pritaikyti savo pamokose. Nuo šio rudens ši programa vykdoma visose Klaipėdos pradinėse mokyklose, joje dalyvauja per 300 pedagogų.

Dar viena naujiena Klaipėdoje – pirmą kartą Lietuvos istorijoje bus ruošiami laivų stiuardai. Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centras įsteigė laivų keleivių aptarnavimo specialistų specialybę, kurią įgyti jaunuoliai galės baigę 10 klasių. Kiek daugiau nei dvejus metus trunkanti programa atvers jos absolventams galimybes įsidarbinti keleiviniuose laivuose visame pasaulyje.

„Klaipėda tikrai išskirtinis miestas, nebandantis konkuruoti su kitomis didžiosiomis savivaldybėmis. Tai miestas, turintis didelį potencialą. Ir tai pastebime ne tik mes, klaipėdiečiai, bet ir mūsų kaimynai, Lietuvos ir užsienio svečiai, investuotojai bei jaunimas, kuris vis dažniau renkasi uostamiestį dėl galimybės suderinti poilsį ir darbą. Todėl šiemet Klaipėda reputacijos indekso tyrime ir šoktelėjo į pirmą vietą“, – reziumavo J. Sokolova.

Atsakyti

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas.