Herbo simboliu siūloma profesionalaus lietuvininko dailininko Adomo Brako vinjetėje pavaizduota raita lietuvininkė su Mažosios Lietuvos vėliava rankoje

Vytautas Povilas Šilas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas, www.voruta.lt

Š. m. sausio 11 d. aš, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas Vytautas Šilas ir Mažosios Lietuvos istorikas enciklopedistas dr. Algirdas Matulevičius buvome Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerės  Agilos Barzdienės pakviesti į Prezidentūroje įvykusį susitikimą Mažosios Lietuvos herbo klausimu. Manau, kad šį posėdį-susitikimą išprovokavo LR Seimui pavaldžios Etninės kultūros globos tarybos pareiškimas (faktiškai skundas) LR Prezidentui, kad Prezidentūros pavaldume esanti Lietuvos heraldikos komisija nepatvirtino  jos teikiamo Mažajai Lietuvai reprezentuoti Herbo su briedžiu projekto.

                             Posėdyje dalyvavo vyriausioji Respublikos Prezidento patarėja dr. Jolanta Karpavičienė ir dar du Prezidento patarėjai, Heraldikos komisijos pirmininkė dr. Agnė Railaitė-Bardė, jos pavaduotojas, Lietuvos nacionalinio muziejaus istorijos skyriaus vyriausiasis muziejininkas Vytautas Aleksiejūnas, Respublikos Prezidento kanceliarijos vyriausioji heraldikos specialistė dr. Gitana Zujienė. Dar  dalyvavo Prezidentūros projektų vadovė Gintaute Valūnė. Nuo „Briedžio“ herbo palaikytojų dalyvavo dr. Silva Pocytė (Klaipėdos universitetas), Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė ir Mažosios Lietuvos regijoninės etninės globos tarybos pirmininkė Vilma Griškevičienė (Šilutė). Lietuvininkės raitelės herbe šalininkus atstovavo  Vytautas Šilas su dr. Algirdu Matulevičiumi. Posėdį  moderavo Respublikos Prezidento kanclerė Agila Barzdienė. Jo tikslas, kaip supratau, buvo išklausyti abi Mažosios Lietuvos herbo siūlytojų puses.

                             Moderatorė sakė norinti išsiaiškinti, kodėl iki šiol nerastas sprendimas Mažosios Lietuvos herbo klausimu. Pirmosios gavo žodį  p. V. Griškevičienė, po to  dr. S. Pocytė ir D.  Urbonavičienė. V. Griškevičienė teigė, kad demokratinis sprendimas buvo ieškomas ilgai. Tartasi su bendruomene, diskutuota su specialistais, koks simbolis galėtų reprezentuoti kraštą.

                           Pasak jos, Klaipėdos universiteto mokslininkai įrodė, kad tokiu simboliu neabejotinai turi būti briedis. Briedis buvęs garbinamas Prūsijoje, buvo jos herbe. S. Pocytė aiškino, kad Mažosios Lietuvos simbolis negalėjo būti politiškai motyvuotas ir nesupriešinantis Klaipėdos lietuvių su vokiečiais, o vienijantis čia gyvenančius žmonės ir krašto išeivius, be to, ir labai atpažįstamas. Tokiu esąs briedis. Nėra vokiško ar lietuviško briedžio. Ieškoti kitokio simbolio nėra reikalo. Jai antrino D. Urbonavičienė, pasakiusi, kad Klaipėdos krašto bendruomenė jau naudojasi briedžiu kaip regiono simboliu ir beliko tik jį įteisinti. Apgailestavo, kad briedis heraldikos komisijai lig šiol neįtiko. Nejaugi mes viską vėl pradėsime iš pradžių, ji sakė.

Vytautas Aleksiejūnas, dr. Algirdas Matulevičius, Vytautas Povilas Šilas, Dalia Urbanavičienė, dr. Silva Pocytė, Vilma Griškevičienė

                           „Briedžio“ herbo šalininkės kalbėjo ne kartą, vis išsakydamos tų pačių minčių variacijas. Nė viena jų taip ir nepasakė, kodėl joms netinka Lietuvininkų bendrijos pirmininkų ir Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Mažosios Lietuvos simboliu į Herbą siūloma Lietuvininkė raitelė. Beje, dr. J. Karpavičienė, priminė, kad iš visų teikiančiųjų pusių buvo tikėtasi gauti ne vieną, o kelis sprendimo variantus, kad Heraldikos komisija turėtų iš ko rinktis.

                           Gavęs žodį, V. Šilas pabrėžė, kad Mažoji Lietuva visai lietuvių tautai yra nusipelniusi kaip literatūrinės lietuvių kalbos ir lietuviškos spaudos pirmeivė. Tokio krašto herbas ir turi būti išskirtinis, nepanašus į kitų Lietuvos ir užsienio kraštų miestų herbus.  Pavyzdžiui, Rusijos Federacijoje yra net 32 miestai ir miesteliai su briedžių savo herbuose. Lietuvininko gyvenimas buvo neįsivaizduojamas be žirgo, kurio daug ir folklore. Herbo simboliu siūlome profesionalaus  lietuvininko dailininko Adomo Brako vinjetėje pavaizduotą raitą lietuvininkę su Mažosios Lietuvos vėliava rankoje. Vėliau pridėjau, kad Mažosios Lietuvos herbas turi atstovauti ne vien Klaipėdos kraštą, bet ir visą Mažąją Lietuvą. Negi, pavyzdžiui,  Mažajai Lietuvai, kuriai priklauso Klaipėdos kraštas, negalėtų atstovauti Kristijonas Donelaitis, nes jis yra iš Karaliaučiaus krašto?

                       Po manęs kalbėjęs ilgametis Mažosios Lietuvos ir Visuotinės lietuvių enciklopedijų istorijos skyriaus vedėjas dr.  A. Matulevičius tvirtai pritarė Lietuvininkės raitelės idėjai Mažosios Lietuvos herbe. Jis atkreipė visų dėmesį į tai, kad ši yra sėdinti ant išskirtinio – Trakėnų veislės žirgo. Tas žirgas buvo išgarsėjęs toli už Mažosios Lietuvos ribų. Mažojoje Lietuvoje buvo du lietuvių raitelių pulkai su trakėnų veislės žirgais. Ant trakėnų veislės žirgų jojusios Klaipėdos krašto lietuvininkės sutikti atvykusio Prūsijos karaliaus. Tam žirgui net patys vokiečiai yra pastatę paminklą. O dėl peršamo briedžio dr. A. Matulevičius priminė, kad briedis Rytų Prūsijos miestuose yra vokiečių sugalvotas. Jis dar pridėjo, kad neseniai Tilžėje rusai atstatė vokiško briedžio skulptūrą, nes abiems užkariautojams patinka galingas briedis.

                     Malonu, kad po visų trumpai kalbėjęs V. Aleksiejūnas pabrėžė, jog į V. Šilo ir A. Matulevičiaus išsakytas mintis verta įsiklausyti. Lietuvos Prezidento tarnybos žmonės jokių apibendrinimų nepadarė, gal padarys kokias nors išvadas atskirai susirinkę.