Pagrindinis puslapis Istorija Antrasis pasaulinis karas Stefanija Paliulytė – Ladigienė – švento gyvenimo moteris

Stefanija Paliulytė – Ladigienė – švento gyvenimo moteris

 

Stefanija Paliulytė – Ladigienė

Vlada ČIRVINSKIENĖ, Pasvalys, www.voruta.lt

Stefanija Paliulytė – Ladigienė (1901 m.sausio 23 d. Vabalninkai – a.a. 1967 m. rugsėjo  18 d. Vilnius). Lietuvos  visuomenės veikėja, LKMS valdybos narė,  ateitininkė, katalikiškų leidinių redaktorė,  pedagogė, publicistė, Sibiro lagerių kankinė, tremtinė.

Kada visa Lietuva  ruošėsi paminėti Sausio 13- osios Laisvės gynėjų dienos lemtingus mūsų tautos būčiai įvykius  bei prasmingais ir šventiškais darbais pasitikti Lietuvos Valstybės atkūrimo 100 – tį, Pasvalio katalikės moterys kartu su savo bendramintėmis iš Biržų  organizavo renginį ,,Stefanija Paliulytė – Ladigienė – švento gyvenimo moteris‘‘.  Šis renginys buvo skirtas  mūsų kraštietės, iškilios lietuvių tautos asmenybės, visuomenės veikėjos, LKMS valdybos narės, ateitininkės, katalikiškų leidinių redaktorės, publicistės, pedagogės, Sibiro lagerių kankinės, tremtinės 50- osioms mirties  metinėms paminėti.

Renginio dalyviai Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje

Šia proga Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo parapijos bažnyčioje  Šv. Mišias aukojo Pasvalio dekanas kleb. kun. teol. lic. Henrikas Kalpokas, kun. vik.mgr.  Nerijus Papartis, alt. kan. jubil. Povilas Miškinis.

Pasvalio Krašto muziejuje konferenciją vedė Biržų KMD pirmininkė Rima Zuozienė ir Pasvalio KMD  pirmininkė Vlada Čirvinskienė.

Konferencijoje dalyvavo ir kalbėjo Pasvalio dekanas kun. Henrikas Kalpokas, LKMS pirmininkė Rita Baušienė, Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas, tremtiniai. Pasvalio katalikės moterys perdavė sveikinimus ir linkėjimus šio renginio dalyviams nuo LKMS dv. vad. kun. Vytauto Rapalio iš Vilniaus ir  Pasvalio Garbės pilietės, Pasvalio KMD narės, gydytojos Genovaitės Jusaitienės iš Vilniaus.

Gyvųjų skarų tarpe Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas

Pasvalio katalikės moterys ir Neįgaliųjų Centro grupės ,,Purienos‘‘ (vad. Eugenija Butkienė) narės išraiškingai pristatė ir skaitė ištraukas iš Emos Mikolėnaitės knygos ,,Esame. Stefanija Ladigienė (scenarijaus autorė Pasvalio KMD narė Birutė Simonaitienė). Pateiktose ištraukose atsispindėjo Stefanijos Paliulytės – Ladigienės vaikystė ir jaunystė Vabalninke, mokslai  Biržų gimnazijoje, gyvenimas  su vyru, Lietuvos generolu Kaziu Ladiga bei šeima Gulbinėnų dvare,  vaikų, Petronėlės Orintaitės,  Irenos Veisaitės (žydaitės, kurią išgelbėjo nuo mirties  ir motiniškai globojo Stefanija Paliulytė – Ladigienė) prisiminimai,  kančia Sibiro lageriuose, tremtyje bei jos katalikiška ir visuomeninė veikla.

Išsamų pranešimą ,,Stefanija Paliulytė –  Ladigienė  – švento gyvenimo moteris‘‘ paruošė ir  nuoširdžiai pristatė kraštietė LKMS tarybos  bei Pasvalio KMD  narė soc. mok.dr. Aldona Kačerauskienė. Kartu ekrane buvo rodoma vaizdo medžiaga, kurią paruošė Pasvalio KMD pirmininkė.

Apie Stefanijos Paliulytės – Ladigienės atminties išsaugojimą Vabalninke bei apie Katalikių Moterų draugijos veiklą,  katalikių moterų vėliavos istoriją ir  jos sąsajas su Stefanija Paliulyte – Ladigiene bei jos šeima pasisakė  Vabalninko krašto kultūros ir istorijos fondo vadovas Algirdas Garbauskas.

Agapė Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios parapijos salė. Centre kun. Povilas Miškinis

Stefanija Paliulytė – Ladigienė, gyvendama Gulbinėnuose, mėgdavo įvairius katalikiškus, tautiškus susibūrimus, pramogas, pašnekesius, net vaidinimus, ypač vaikams, todėl vedėjos pakvietė visas renginio viešnias ir šeimininkes iš Biržų, Panevėžio, Radviliškio, Šiaulių bei Pasvalio į ,,Gyvųjų skarų‘‘ parodą (idėjos autorė – Pasvalio KMD pirmininkė, muzikinio fono autorė Biržų KMD pirmininkė).

Moterys apgaubė savo pečius brangiomis, mielomis, dovanotomis, ilgai saugotomis močiučių skryniose  skaromis. Kiekviena trumpai pristatė savo skaros istoriją.  Viena skara, kurią padovanojo anyta, net bylojo apie XIX a. pabaigą.

Šventinės agapės visi buvo pakviesti į Pasvalio Šv. Jono Krikštytojo parapijos namus.

Naujienos iš interneto