Sofija Daubaraitė, Šalčininkai, www.voruta.lt

Šiais metais tradicinė Pietryčių moksleivių meno ,,Šalčios aleliumų“ šventė  iš pavasarėjančio meto sugrįžo į žiemos dieną, kaip ir buvo prasidėjusi. Ir šiemet tai sutapo su 700-osiomis Vilniaus pirmą kartą paminėjimo rašytiniuose šaltiniuose metinėmis.

Bet nereikia pamiršti, kad prieš keletą metų Telšiuose ir Klaipėdoje buvo surengta paroda ,,Žemaitija – istoriniuose Europos žemėlapiuose“, kurioje buvo minimas ir Gerardo Merkatoriaus (1512-1594) vardas. Jis yra sudaręs Europos žemėlapių  ,,Atlasą“, kuriame keletas puslapių skiriama Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei ir kalbama apie Vilnių. Jis minimas kaip vienas svarbiausių miestų, kurį įkūrė Gediminas 1305 m.

Kaip teigia mokslininkai, iš kartografo G.Merkatoriaus konteksto galima suprasti, kad 1305 metai laikytini ne miesto įkūrimo metai, o jo tapimo didžiausiuoju LDK miestu.Tad turime suprasti, kad miestas jau tuo metu buvo didelis ir įkurtas gerokai anksčiau.

Bet šiais metais minim tai,  ką turim. Minim Gedimino laiškus, kuriais jis kreipėsi į Popiežių, į Hanzos miestus. Būtent antrajame Gedimino laiške buvo paminėtas Vilniaus  miestas, į kurį kvietė atvykti krikščionis, dorus žmones…

Tad ir Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje vykusi šventė buvo skirta šiai istorinei datai paminėti. Suprantant jos reikšmę, o tų reikšmių galima įvardint daug – bet viena pagrindinių –  rūpestis ir meilė savo valstybei, savo gimtajai žemei, ryšiui su kitais. Apie tai menine forma išreiškė ir  pasakojo Šalčininkų ir Vilniaus rajonų priešmokyklinio,  pradinio ugdymo, lopšelio- darželio vaikai ir gimnazistai.

Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos direktorius V.Žilius, sveikindamas visus meno šventės dalyvius, priminė apie gimusią mintį sukurti čia, Šalčios žemėje, šventę  dideliems ir mažiems, kurioje skambėtų raiškus lietuviškas žodis, skambi ir graudi daina, kalbanti apie praeitį ir ateitį, būtų puoselėjamas tautinis šokis ir laki vaizduotė naujose dainose, šokiuose. „Plėtojant tą užgimusią idėją, nebuvome tikri, kad ji taps tradicinė. O dabar jau skaičiuojamas trečias šios šventės dešimtmetis,“- sakė direktorius.

Šios šventės krikštatėviais galima laikyti išėjusį anapilin prof. Z.Zinkevičių, dr. K.Garšvą ir, suprantama, patį gimnazijos direktorių. O tada ratas plečiasi iki visuomeninių organizacijų, V. Landsbergio, Cingų, Tautos fondų ir asmeninių geradarių. Tad ir šioje šventėje buvo daug svečių, atvykusių iš abiejų rajonų (Vilniaus ir Šalčininkų), Vilniaus ir aukščiausių institucijų atstovų. Ne vienas iš jų tarė sveikinimo žodį.

Kalbėdama LR Seimo narė V.Targamadzė sakė: ačiū, kad nepamirštate savo kultūros, be jos mes būtume niekas: nei esantys, nei jaunimas. Puoselėkim ją, puoselėkim Lietuvos valstybingumą. Profesorė įteikė LR Seimo padėkos raštą mokyklos 25-mečio proga. Dr. K.Garšva, „Vilnijos“ draugijos pirmininkas, visada kalba trumpai. Tad šį kartą jis sakė: visi,  Jūs, kurie šiandien būsite scenoje, parašėte laiškus Tėvynei, o aš parašiau laišką  Jums, ir Jūsų mokyklai. Mano laiškas – tai ,,Vilniaus ir  Šalčininkų rajonų vietovardžių kilmė“. Ir įteikė rašytinį darbą.

 Po daugelio atvykusiųjų sveikinimų prasidėjo koncertas ,,Mano laiškai Lietuvai“. Pirmojoje dalyje į sceną žengė tie, kurie dar neragavo mokslo duonos – mažieji. Bet scenoje –  jų taip nepavadinsi. Buivydiškių pagrindinės mokyklos Sudervės pradinio ugdymo skyriaus, Riešės gimnazijos priešmokyklinukai, Jašiūnų  ,,Aušros“ gimnazijos per 20 įvairaus amžiaus atlikėjų, Šalčininkų lopšelio – darželio ,,Vyturėlio“ auklėtiniai šokiu, žaidimais, miniatiūrinėmis kompozicijomis papasakojo tai, ko jie patys dar nėra skaitę, bet tai, ką jie girdėjo, patys išmoko žaisdami, tai pasakos, atėjusios iš lūpų į lūpas.

Tą žinią iš praeities, kai Lietuva dar buvo žalia, kai stumbrai lakstė po girias – visa tai jie sugebėjo perteikti. O daina ,,Neišeik, neišeik tu iš sodžiaus“ akivaizdi  šiandienos problema. Tai mažųjų piliečių laiškas – raginimas grįžti išvykusiems, o esantiems – būti čia, savoj šaly. Mažieji buvo palydimi audringais plojimais.

Pertraukos metu  buvo susipažinta su gimnazijoje surengtomis parodomis: ,,Auginame lietuvybę Šalčios žemėje“ – apie „Šalčios aleliumų“ istoriją ir ,,Mano Vilnius.“

Vėliau savo parašytus laiškus Lietuvai skaitė, dainavo, sukurtomis kompozicijomis išreiškė gimnazistai. Poezijos dėka buvo tariama ,,ačiū“  už lietuvišką žodį, už kalbą, už tai, kad gali būti čia. Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijos skaitovai klausė: ,,Kur gražiausia, kur brangiausia, kur linksmiausia? Ir atsakas: ,,Čia. Tėviškėje.“

Gražiai skambėjo gimnazisčių kanklės, derėjo daina. Jų žodžio ir dainos kompozicija buvo pavadinta ,,Mums reikia tavęs, gimtine“. Minėtos gimnazijos atstovus keitė Riešės  gimnazijos moksleivių  atliekama šokio kompozicija ,,Auštant aušrelėj“, Baltosios Vokės ,,Šilo“ gimnazijos dalyvės atliko muzikinę – choreografinę – literatūrinę kompoziciją ,,Kelionė laiku: iš praeities per dabartį į ateitį“. Dieveniškių ,,Ryto“ gimnazija – kompozicija ,,Žydėk, Lietuva mana.“ Po jų į sceną skubėjo Turgelių ,,Aistuvos“ ansamblis. Šventinį koncertą  baigė šventės šeimininkai – Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos gimnazistai. Šventinę programą atliko per 300  įvairaus amžiaus vaikų. Buvo parodyta 10 programų – tai 10 laiškų Tėvynei.

 Poros sukosi lengvai, rateliai ėjo gražiai, dainos  skambėjo darniai, eilės raiškiai, bet, žinome, visa tai pasiekta mokytojų, programos vadovų ir pačių auklėtinių  sunkiu, ilgų repeticijų darbu.

 Gal ir ne nuodėmė pagalvoti, kad iš tokių žmonių išaugs tas, kuris atras rašytinius šaltinius, įrodančius, kad Vilnius yra ,,senesnis.“

Programų vadovai,  mokytojai buvo apdovanoti padėkos raštais, kuriuos įteikė gimnazijos direktorius V.Žilius ir dr. K.Garšva, o vaikams –  didžiulis tortas ir smagi vakaronė.

Ir, kaip gimnazijos direktorius V.Žilius sakė: ,,Iki pasimatymo!”

Sofijos Daubaraitės nuotraukos