Gegužės 6 d. Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijoje buvo neeilinė diena. Juk ne veltui šiai gimnazijai įteiktas „Aktyvi mokykla,“ pažymėjimas, kuris galioja iki 2024 metų pabaigos. Šios dienos renginius vienijo tema ,,Kultūra atveria vartus į ateitį.“ Mokiniai dalyvavo įvairiausiose veiklose: mokėsi pinti tautines juostas, gilinosi į sampratą kas yra menas, kad ne tik muzika, vaizduojamasis menas, knygos yra kultūra, bet ir žaidimai, šokiai taip pat yra menas; buvo surengta viktorina „Pažink savo kraštą“, protmūšiai – „Iš kur mes kilę…“, „Aš ir pasaulis“, „Aš ir Lietuva“,  „Ar aš kultūros žmogus?“, „Šalčininkų krašto kulinarijos kultūros paveldas“.

Bet svarbiausias šios dienos renginys buvo sugrįžę ,,Šalčios aleliumai.“ Šiai, tradicija tapusiai šventei, būtų lygiai tiek pat metų, kiek gimnazijai – 25-eri. Bet koronaviruso pandemija pakeitė mokytojų, meno vadovų ir moksleivių  planus. Tad po dvejų metų pertraukos vyko XXIII Pietryčių Lietuvos moksleivių meninės kūrybos šventė, kurios devizas skelbė: „Mes patys esame šviesa, mes patys esame saulė“. (Iš V.Mačernio laiško Bronei Vildžiūnaitei, 1942.VII.12).

Žinoma, ši šventė Pietryčių gimnazijoje visada išskirtinė. Išskirtinė moksleivių kolektyvų ir svečių gausumu. Siekiant, kad Šalčininkuose būtų pastatyta mokykla, buvo nueitas ilgas ir sunkus kelias. Mokykos statybos iniciatoriai ir raštų rašytojai, prašytojai buvo  visuomeninininkai, visuomeninės organizacijos, mokslininkai. Tad jie ir liko šios mokyklos globėjais. O mokyklos vardo suteikimo  krikštatėvis yra laikomas  LR Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas V.Landsbergis. Ir mokytojai, ir gimnazistai žino savo mokslo ir kultūros šventovės istoriją, tad tylos minute buvo pagerbti išėjusieji amžinybėn geradariai, kaip patys sakė, tie, kurie švietė kitiems, ir kurie puoselėjo lietuvybę. (G.Landsbergienė, A.Vidūnas, A.Svarinskas, A.Tylą, R. Baturą, G.Vaišnorienė, D.Paliūnienė, B.Šaknys ir kt.)

Na, o pasveikinti ,,Šalčios aleliumų“ dalyvius, pasidžiaugti jų menine programa ir pabendrauti su  mokyklos mokytojais, meninių programų vadovais, moksleiviais atvyko LR Seimo Kultūros komiteto pirmininkas V.Juozapaitis,  ambasadorius R.Motuza, Švietimo ir sporto ministerijos regioninių mokyklų skyriaus vedėjas J.Vasiliauskas, Šalčininkų mero padėjėjas V.Sliževski, Lietuvos švietimo ,,Ryto“ draugijos pirmininkas, ilgametis Vilniaus r. Marijampolio vidurinės mokyklos (dabartinė M.Lukšienės progimnazija) direktorius A.Masaitis, ,,Vilnijos“ pirmininkas, habil.dr. K.Garšva,  Rytų Lietuvos mokytojų sąjungos pirmininkė D.Sabienė, Šalčininkų Šv.Apaštalo Petro parapijos klebonas R.Vilkel, gausus būrys kauniečių, kurie puikiai žino Pietryčių Lietuvos problemas (A.Petrukevičius, N.Dlugauskaitė, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Kauno skyriaus vadovė  daktarė Aušra Jurevičiūtė, Vytauto Didžiojo karo muziejaus atstovė ir kt).

Svečiai ne tik sveikino šventės dalyvius, bet teikė ir dovanas. LR premjerės patarėja švietimo reikalams A.Gailienė perdavė Vyriausybės vadovės I.Šimonytės sveikinimą. Kalbėjusieji išreiškė viltį, kad gimnazija klestės ir kad dar ilgai čia rinksis ,,Šalčios aleliumų“ dalyviai. Hab.dr. Garšva  sakė: ,,Lietuvos tūkstantmečio gimnazija yra lietuvybės puoselėjimo ir sklaidos židinys. Gimnazijos direktorius V.Žilius ne tik subūrė kūrybingą pedagogų kolektyvą šioje gimnazijoje, bet yra ir jungianti lietuvybės grandis Pietryčių Lietuvoje.“

Prof. Vytautas Landsbergis ir Šalčininkų Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos direktorius Vidmantas Žilius

Pasibaigus sveikinimams, visas dėmesys buvo sutelktas į sceną. Buvo atverta skrynia, iš kurios veržėsi, kaip sakytų Tumas Vaižgantas, deimančiukai. Buvo skaitomos V.Mačernio ir kt. poetų eilės, daina keitė dainą, sukosi jaunimas kaip vijurkai šokdami tautinius šokius, juos keitė  teminės literatūrinės kompozicijos – skirtos tėvynei, istorijai, keliami klausimai, kas aš esu, kokia mano, kaip žmogau paskirtis, ar aš turiu šaknis?

Gražiai derėjo vaikų sceniniai žaidimai, kalbantys jiems suprantama kalba apie gamtą, jos saugojimą. Juk taip  paprasta ir suprantama: nekukuos gegutė, jei nebus medžių, neaugs gėlės, jei bus verčiamos šiukšlės, nelakstys nei kiškiai, nei kiti gyvūnai, vargu ar išvysi ir drugelį. Scenos ekrane keičiasi iliustracijos ir vaikai klausia – ką daryti, kas visa tai sutvarkys ir randa atsakymą – imkim ir tą padarykim mes patys.

Esantys salėje visada džiugiai sutinka pačius mažiausius scenos dalyvius. Taip buvo ir šį kartą, kai į sceną subėgo Šalčininkų lopšelio-darželio ,,Vyturėlis“ mažieji. Scenoje jie gražiai šoko, atrodė, kad nė negalvoja, kad  jie – scenoje. Sunku išvardyti visas minimą dieną išdainuotas liaudies dainas, sušoktus šokius, atkurtus žaidimus. Nepamirštinas ir Šalčininkų Moniuškos menų mokyklos auklėtinių ansambis, skambinti kūriniai fortepionu, o kur dar gimnazistai, griežę akordeonais; ir kokie ,,Šalčios aleliumai“ būtų be kanklinininkių ansamblio.

Šioje meno šventėje, be anksčiau minėtos mokyklos ir ,,Vyturėlio“, dalyvavo  Vilniaus lietuvių namai, Jašiūnų ,,Aušros“, Eišiškių Stanislovo Rapolionio, Turgelių ,,Aistuvos“, Dieveniškių ,,Ryto“, Baltosios Vokės ,,Šilo“, Riešės Lietuvos tūkstantmečio gimnazijos.

Lygia greta mokykloje buvo atidaryta  paroda ,,Šviesulį prisimenant…“. Ji skirta G.Ručytei-Landsbergienei. Profesorė, būdama V. Landsbergio fondo valdybos pirmininkė, nuoširdžiai rūpinosi ir Pietryčių mokykomis, rūpinosi ir rėmė čia vykstančius kultūrinius renginius. Šiuo atžvilgiu prisimintina ne tik ,,Šalčios aleliumai“, bet ir ,,Vilniaus jovarai“ ir kt. programos. LR AT pirmininkas  V. Landsbergis parodos atidarymo metu sakė, kad Gražina mylėjo gyvenimą ir kiek galėdama prisidėdavo prie kultūros puoselėjimo.

Jis prisiminė, kaip išaugo Turgelių ,,Aistuvos“ gimnazija. Matydami  šiandien tokius gimnazistus, mes sakom, kad mūsų dienos kaip šventė. O jaunimas turi augti, bręsti, žydėti. Gal ir ne veltui mes plūkėmės dėl Nepriklausomybės.

,,Šalčios aleliumai“ baigėsi daina ,,Žemėj Lietuvos“ kurią dainavo ir moksleiviai, ir žiūrovai. Prieš tai buvo padėkota visiems šventės organizatoriams, dalyviams, rėmėjams – V.Landsbergio, Cingų, Tautos fondams. Mokytojams, kolektyvų vadovams buvo įteikti  Padėkos raštai, o gimnazistams – tradicinis šventinis tortas.

Šalčininkų Lietuvos Tūkstantmečio gimnazijos direktorius pažadėjo, kad kol egzistuos gimnazija, matysime ir girdėsime ,,Šalčios aleliumus.“

Sofijos Daubaraitės nuotraukos