Pagrindinis puslapis Religija Sofija Daubaraitė. Grigoro Narekaci „Sielvartingų giedojimų knyga“

Sofija Daubaraitė. Grigoro Narekaci „Sielvartingų giedojimų knyga“

Sofija Daubaraitė. Grigoro Narekaci „Sielvartingų giedojimų knyga“

Ruslano Arutiuniano nuotraukos

Sofija Daubaraitė, www.voruta.lt

Šiomis dienomis ne vienam sunku galvoti apie ką nors kitą –  širdyse Rusijos puolama nepriklausoma, niekam nieko neskolinga Ukraina. Tačiau savaitės pradžioje susikaupę žmonės rinkosi į Nacionalinę M.Mažvydo biblioteką, kur buvo sutinkama Grigoro Narekaci Sielvartingų giedojimų knyga. Knygą iš armėnų kalbos vertė S. Geda. Sielvartingų giedojimų knygą pirmą kartą išleido Vagos leidykla 1999 m., o dabar knygą publikavo Odilės leidykla. Ji išleista kartu su audioknyga.

Knygos sutiktuves malda pradėjo vyskupas Vardan Navasardyan Baltijos šalių Armėnijos bažnyčios vyskupijos prelatas. Kalbėdamas vėliau, jis sakė, jog džiugu sulaukti pasaulinės krikščioniškosios literatūros perlo, Šv. Grigoro Narekaci knygos antrojo leidimo lietuvių kalba. G. Narekaci – giesmių ir maldų kūrėjas, poetas, Šv. Rašto komentatorius – yra vienas žymiausių Armėnų apaštališkosios bažnyčios vardapetų (mokytojų), aukščiausio rango vienuolių. Jis paminėjo, kad Armėnijoje tai antroji skaitomiausia knyga po Biblijos. Pasak G. Narekaci, nuoširdžiai atgailauti gali tik nuoširdžiai save tiriantis, o pažinti  Dievą- tik save pažįstantis.

Sielvartingų giedojimų knyga sukurta X amžiuje (945 – 1003), daugiau nei prieš tūkstantį metų, armėnų vienuolyne netoli Vano miesto istorinėje Armėnijoje.

Apie G. Narekaci kalbėjo Armėnijos garbės konsulas Lietuvoje Karapetas Babajanas. Jis sakė, kad knyga išleista Armėnijos ir Lietuvos diplomatinių santykių užmezgimo 30-mečio proga. Lietuva tapo pirmąja valstybe pasaulyje, pripažinusia Armėnijos nepriklausomybe, o Armėnija – septinta šalimi, pripažinusia Lietuvos nepriklausomybę.

Šv. Grigorą neretai minėdavo ir popiežius Jonas Paulius II. Neseniai Narekaci buvo oficialiai paskelbtas ne  tik Armėnų apaštališkosios Bažnyčios bet ir Katalikų Bažnyčios  šventuoju, o 2015 m. popiežius Pranciškus Šv. Grigorą paskelbė 36-uoju Katalikų bažnyčios mokytoju. 2018 m Vatikano soduose buvo atidengta bronzinė Narekaci statula, o 2021 m. popiežiaus  paskelbtu dekretu sakoma, jog nuo šiol vasario 27 dieną visame pasaulyje bus minima Šv. Grigoro Narekaci atminimo diena. Anot kalbėjusiojo, tai dar vienas tiltas tarp dviejų tautų, saugojančių savo istorijos ir religijos paveldą.

Sielvartingų giedojimų knyga sukurta X amžiuje (945 – 1003), daugiau nei prieš tūkstantį metų, armėnų vienuolyne netoli Vano miesto istorinėje Armėnijoje. Tai renesanso dvasią perteikianti knyga, nors ji parašyta viduramžiais. Ją parašė  Dievo išpažinėjas, išminčius, žodžio ir minties genijus, mistikas, muzikas, nė karto nebuvęs užsienyje. Ir kaip rašoma knygos pratarmėje, žinių jis sėmėsi iš savo dėdės kunigo, tėvo ir iš knygų. Narekaci studijavo ir aiškino Šventąjį Raštą, Bažnyčios tėvų, graikų filosofų ir rašytojų knygas. Kaip ir visur X amžiuje, Armėnijos vienuolynai buvo švietimo židiniai ypač privilegijuotų šeimų berniukams, kurių dauguma pasirinkdavo dvasininko kelią.

G. Narekacio tekstuose daug biblinių įvaizdžių, jie gretinami, interpretuojami, todėl, norint geriau suprasti šiuos kūrinius, skaitytojui teks prisiminti Bibliją, prisiminti dvasines, alegorines jos prasmes.

G. Narekaci, kaip teigia šaltiniai, yra kilęs iš kunigaikščių ir dvasininkų šeimos ir visą gyvenimą praleido Nareko vienuolyne, todėl armėnų kalba jis vadinamas Narekaci – pagal gyvenvietės vardą Narek. Minimas vienuolynas dar tebeveikė 1915 metais genocido metu, bet netrukus buvo sugriautas. Dabar ši teritorija priklauso Turkijai, ir kaimas apgyvendintas kurdų.

Narekaci kūryba yra neatsiejama nuo jo asmenybės. Kaip teigia jo kūrybos ir biografijos tyrinėtojai, jis ,,teisėtai laikomas geriausiu viduramžių armėnų dvasingumo pavyzdžiu“ (p.15)., o jo kūryba ,,teikia dvasinį maistą ir šviesą gyvenimo kelionėje į amžinybę visiems krikščionims ir kitų tikėjimų tikintiesiems“. Mene, kaip ir literatūroje, genialumas matuojamas minčių originalumu ir savitumu. O šių žymių tikrai netrūksta G. Narekaci tekstuose. Jie rašyti amžinybei, todėl jie skaitomi ir šiandien. Ši knyga vadinama ir maldaknyge. Bet tai ne tik maldynas

Autorius giliausiuose savo apmąstymuose ieško ryšio, vienybės su Dievu, savo maldomis siekia palengvinti žmonių sunkumus, juos užjausti, rašo apie nuolankumą, gyvenimo laikinumą, apie dorovę, kaip ir dera mistikui.

Kai kurios jo eilės mįslingos. Tai maldos-lyriniai kūriniai, kurie išreiškia ne tik asmeniškumą, bet ir bendruomeniškumą. Knygoje rasime litanijų – tai tekstai,  skirti giedojimui. Beveik visos litanijos – tai akrostichai (skaitomi iš viršaus į apačią, eilučių pirmosios raidės sudaro žodžius). G. Narekacio tekstuose daug biblinių įvaizdžių, jie gretinami, interpretuojami, todėl, norint geriau suprasti šiuos kūrinius, skaitytojui teks prisiminti Bibliją, prisiminti dvasines, alegorines jos prasmes. Skaitytojas žavėsis kalbos turtingumu, minčių asociacijomis, tekstų užuominomis,  kurios supina realybę ir vaizduotę. Knygoje poezija persipynusi su proza, todėl G.Narekaci tyrėjai sako, jog  tiksliau būtų šią knygą įvardinti  kaip poetinę prozą, kurią papildo eilės.

  Aš  – senojo Izraelio maištų palikuonis,

    Vaikščiojąs Judo atgamas,

Aš paniekos nusipelnęs labiau nei Tyras,

    Aš – atstumtas labiau nei Sidonas,

         Aikštingesnis už Galilėją,

Atleidimo vertas mažiau ir už Kaernauną,

    Aš – smarkiau teistinas nei Chorazinas,

         Aš – klastingas kaip Betabėja,

    Aš – begėdiškesnis už senąjį Efraimą,

         Aš – balandis, tačiau iš kvailumo,

    O ne iš romaus susitaikymo. (p.28-29)

    Šiandien šis šedevras yra išleistas anglų, rusų prancūzų, arabų, persų, latvių, estų ir lietuvių kalbomis. Tačiau lietuviškas leidimas yra unikalus – jį vienintelį lydi režisieriaus Giedriaus Zubavičiaus parengta garsinė knyga,  kurioje skaitytojai išgirs giedamas senąsias religines armėnų giesmes, paties Narekaci bei kitų kompozitorių sukurtą muziką, aktorių Vlado Bagdono, Vytauto Rumšo, Aldonos Bronislavos Dausienės skaitomas Sielvartingų giedojimų knygos maldas, litanijas, eiles.

    Knygos pristatymo metu šios knygos  kūrinius skaitė aktoriai: V. Rumšas, A. Janušauskaitė, V. Bagdonas. Skaitant kūrinius, skambėjo armėnų liaudies muzika, atliekama Sauliaus Petreikio nacionaliniu armėnų instrumentu duduku, jam talkino Donatas Petreikis gitara, saksofonu, Daumantas Slipkus skambino fortepijonu, taip pat fortepijonu skambino Kauno muzikos akademijos magistrantas Vardan Geodakian.

Knygos pristatymo metu buvo padėkota visiems prisidėjusiems išleidžiant knygą, renginio organizatoriams, dalyviams.

Skaitykime  Sielvartingų giedojimų knygą ir raskime  knygoje tai, kas gali   sustiprinti mūsų dvasią, protą, pažvelgti ir pamatyti pasaulį, šiandieną tokią, kokia ji yra reali.

Naujienos iš interneto