Knygos „PRASTA ALE UZ AUKSA BRANGESNE, SKARBUNCZELE DIEWO WAIKU, SAVO SKARBA DANGUJE TURINCZIUJU, KURIOJE YRA RANDAMI KELI SWENTO RAŠTO LIUDIJIMAI SU NUOBAŽNAIS GIESMJU ATSIDUSAUJIMAIS“ antraštinis lapas. Tilžė, 1885 m.

Gabija Mackevičiūtė, Lietuvos švietimo istorijos muziejaus muziejininkė, www.voruta.lt

Minint Lietuvos švietimo istorijos muziejaus įkūrimo 100-metį įgyvendintas retų, išskirtinės vertės muziejinių vertybių restauravimo projektas. Projekto įgyvendinimą parėmė Lietuvos kultūros taryba. Restauruoti knygas pasirinkta neatsitiktinai. Knygose skelbiamos tiesos šimtmečiais buvo švietimo, auklėjimo ir dvasinio ugdymo pamatu.

Be retų leidinių mylėtojams gerai pažįstamų religinės literatūros pavyzdžių: „WISU METU, GIVENIMAJ SZWENTUJU“ (Vilnius, 1859/1892 m.); „PRASTA ALE UZ AUKSA BRANGESNE, SKARBUNCZELE DIEWO WAIKU, SAVO SKARBA DANGUJE TURINCZIUJU, KURIOJE YRA RANDAMI KELI SWENTO RAŠTO LIUDIJIMAI SU NUOBAŽNAIS GIESMJU ATSIDUSAUJIMAIS“ (Tilžė, 1885 m.); „PAMOKSLAJ ANT DIDZIUJU SZWENCZIŪ PAR METUS PAGAL ŽODŽIŪ EWANGELIOS SZWENTOS. YR PAWEJKSLO SZWENTUJU TARNŪ DIEWO PAR KUNGU RAPOLU JASSYKIEWICZE DOMINIKONIU. UNTRA DALA“ (Vilnius, 1857 m.), aukščiausios kategorijos restauratorės ir knygrišės Kristinos Lukoševičienės rankoms patikėta „prikelti“ populiariausiu XVIII–XIX a. didaktiniu dvasiniu veikalu laikomą, Regulinių atgailos kanauninkų vienuolio, kunigo Mykolo Olševskio (gyvenusio 1712–1779 m.) parašytąją knygą – „BROMA ATWERTA ING WIECZNASTI. PAR ATMINIMA PASKUTINIUN DAYKTU“ (Vilnius, 1851 m.).

Knygos „BROMA ATWERTA ING WIECZNASTI. PAR ATMINIMA PASKUTINIUN DAYKTU. Par kuniga Mikola Olszewski“ antraštinis lapas. Vilnius, „Kasztu yr druku A. Dworca“, 1851 m.

Net aštuoniolikos leidimų sulaukusi knyga „BROMA ATWERTA ING WIECZNASTI. PAR ATMINIMA PASKUTINIUN DAYKTU“ kritikuota ne kartą, ne tik dėl kalbinių svetimybių, bet ir dėl turinio įvairenybių, įmantrybių. Istorikas dr. Vytautas Merkys Motiejaus Valančiaus biografinėje studijoje apie M. Olševskio veikalą pateikė vyskupo pranešimo Vilniaus cenzūros komitetui fragmentą: „Ji [knyga] negali būti perspausdinta, nes jos prasimanymai ir absurdiški pasakojimai padeda plisti paprastos liaudies prietaringumui“ (V. Merkys, „Motiejus Valančius. Tarp katalikiško universalizmo ir tautiškumo“, Vilnius, 1999 m., p. 301). Tačiau 2003 metais Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Bibliotekos rankraštyne aptiktas M. Valančiaus redaguoto M. Olševskio veikalo „Broma atwerta ing wiecznasti“ rankraštis, patvirtino dar XX a. pradžioje kunigo Juozo Tumo-Vaižganto paskelbtą žinią: „Broma vedanti į dangų, parašyta kun. Olševskio, yra išmintinga knyga, tik baisiai suteršta polonizmais, randasi ištaisyta tarp vyskupo Valančiaus rankraščių. Spėjama, jog jisai ištaisė“ (Grigas Valančius, „Žemaičių Didysis. Istoriografiniai pasakojimai“, I dalis, Los Andželas, 1978, p. 365). Dr. Eugenijos Ulčinaitės, dr. Miko Vaicekausko, kunigo Edmundo Naujokaičio atliktos mokslinės studijos apibūdina „Broma atwerta ing wiecznasti“ kaip vertingą meninės barokinės kalbos, dvasinį veikalą, rengiantį skaitytoją akistatai su mirtimi – „smertis ira tay parsiskirimas dusios su kunu; arba ira wartai, arba broma ing wiecznasti“.

Knygos „BROMA ATWERTA ING WIECZNASTI. PAR ATMINIMA PASKUTINIUN DAYKTU“ fragmentas. Vilnius, „Kasztu yr druku A. Dworca“, 1851 m.

Knygų restauratorės K. Lukoševičienės kruopščiausio darbo rezultatas – knygų viršeliuose „prikeltos“ dekoro detalės: auksavimas, įspaudai, iš leidinio popieriaus išvalytos dėmės, atkurtos trūkstamos dalys. Restauruotą muziejinę vertybę – „Broma atwerta ing wiecznasti. Par atminima paskutiniun dayktu“ tikimasi pilnai suskaitmeninti. Tai leis muziejaus lankytojams išsamiai susipažinti su originaliu knygos turiniu ir kalba.

Knygos „PRASTA ALE UZ AUKSA BRANGESNE, SKARBUNCZELE DIEWO WAIKU, SAVO SKARBA DANGUJE TURINCZIUJU, KURIOJE YRA RANDAMI KELI SWENTO RAŠTO LIUDIJIMAI SU NUOBAŽNAIS GIESMJU ATSIDUSAUJIMAIS“ aversas. Tilžė, 1885 m.

 Kristinos Lukoševičienės nuotraukos