www.voruta.lt

Seimo kontrolierius pateikė Žmogaus teisių komitetui nuomonę dėl įsigaliojusios mediacijos taikymo tvarkos sprendžiant šeimos ginčus. Savo pastebėjimuose dėl pakitusios ginčų išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos, Seimo kontrolierius pripažino, kad Mediacijos įstatymo nuostatas būtina tobulinti, nes šiuo metu numatyta procedūros tvarka nėra iki galo aiški, o reguliavime palikta terpė interpretacijai gali itin neigiamai paveikti nuo smurto nukentėjusias aukas.

Pristatydamas savo nuomonę, Seimo kontrolierius visų pirma atkreipė dėmesį, kad nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjęs asmuo tikisi valstybės paramos suteikiant jam galimybes teisiniais instrumentais apginti savo interesus bei užtikrinti saugumą. Pastebėtina, kad taikant mediaciją smurto artimoje aplinkoje atvejais, auka ne ratai praranda pasitikėjimą savimi, o smurtautojas įgyja pranašumą aukos atžvilgiu, todėl aukos galimybės pasiekti taikų susitarimą su smurtautojų yra itin menkos.

„Mediacijos tikslas yra bendras šalių susitarimas, kuris gali būti pasiekiamas tik tuomet, jei ginčo šalys turi vienodas derybines galias ir jų galias bei interesus suderinti padeda nešališkas mediatorius. Tai pasiekti ypatingai sudėtinga, jei šalis saisto smurtiniai santykiai, o smurtaujantis asmuo įgyja pranašumą dėl didesnio emocinio stabilumo, geresnio pasirengimo dalyvauti ir dominuojančios jėgos“, – pastebi Seimo kontrolierius Augustinas Normantas.

Taip pat Seimo kontrolieriui iškilo abejonių, ar Įstatyme vartojama sąvoka „privalomoji mediacija“ bus suprantama vieningai ir ar nebus interpretuojama plačiau. Seimo kontrolierius pažymėjo, kad aiškus ir nedviprasmiškas mediacijos ypatumų šeimos ginčuose reglamentavimas yra ypač aktualus siekiant apsaugoti ginčo šalies, kuri yra patyrusi smurtą artimoje aplinkoje, interesus bei užtikrinti galimybę bet kuriuo etapu atsisakyti dalyvauti mediacijos procedūrose.

„Svarbu suprasti, kad žmogaus teisių požiūriu valstybės pareiga yra užtikrinti, jog teisės aktais suteiktais įgaliojimais žmogaus teisės ir laisvės nebūtų varžomos labiau, negu tai būtina teisėtiems tikslams pasiekti, todėl teisės aktų nuostatos turi būti konkrečios, nedviprasmiškos, o ypatingai tais atvejais, kai jos yra susijusios su žmogaus teisių ir laisvių galimais suvaržymais“, – pažymi Seimo kontrolierius Augustinas Normantas.

Pristatydamas nuomonę Seimo kontrolierius taip pat atkreipė dėmesį į tarptautinėje bendruomenėje vyraujančią itin nepalankią poziciją dėl privalomosios mediacijos taikymo šeimos, kuriose tarpsta smurtas, ginčuose. Taip pat pastebėjo, kad jeigu valstybėse vis tik yra pasirenkama taikyti mediaciją šeimos ginčuose, valstybės yra raginamos imtis priemonių, kad tokiais atvejais būtų numatyti konkretūs mediacijos taikymo kriterijai, kuriais vadovaujantis būtų laiku identifikuojama smurto artimoje aplinkoje auka ir užtikrinama jos apsauga.

Seimo kontrolierius pastebėjo, kad pradėjus taikyti privalomąją mediaciją šeimos ginčuose, svarbu įtvirtinti griežtą bylų atranką, siekiant nustatyti, kurie atvejai gali būti tinkami meditacijai, o kurie – ne. Taip pat, atrenkant bylas, turėtų būti vertinami klausimai, apimantys fizinį ir psichologinį praeities ir dabarties smurtą bei įvertinama tokio elgesio ateityje rizika. Būtent todėl į mediatorių parengimo programą yra tikslinga įtraukti klausimą dėl smurto artimoje aplinkoje identifikacinių požymių.

Pateiktoje nuomonėje buvo pabrėžiama būtinybė tobulinti įstatymo nuostatas taip, kad būtų aišku, jog smurto artimoje aplinkoje atvejais šeimos ginčuose mediacija taikyti nebūtų privaloma. Taip pat siūloma tikslinti mediacijos nuostatas, kuriose vartojamas terminas „privalomoji mediacija“, kad visiems būtų aišku, jog įstatymų nustatytais atvejais šeimos ginčo šalims yra privaloma ne dalyvauti mediacijoje, siekiant priimti bendrą susitarimą, o tik inicijuoti (pradėti) mediacijos procesą.

Seimo kontrolieriai gina žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūri, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms. Seimo kontrolieriai taip pat vykdo nacionalinę kankinimų prevenciją laisvės apribojimo vietose pagal Konvencijos prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį, ar baudimą fakultatyvų protokolą. Seimo kontrolierių įstaiga taip pat yra Jungtinėse Tautose A lygiu  akredituota nacionalinė žmogaus teisių institucija.