„Jau prieš keletą metų iš Vokietijos buvome gavę informacijos, kad senosios Piktupėnų mokyklos sandėliuke 1944 metais, kai žmonės traukėsi puolant Raudonajai armijai, gali būti užkasti bažnyčios, pastatytos 1574 metais, dokumentai. Tai padarė vietos kantorius ir informavo savo pažįstamus“, – sakė istorikas, humanitarinių mokslų daktaras Vacys Vaivada.

 

 

Anot istoriko, po metų šią informaciją pakartojo išeivis Erwinas Witenbergas, šiuo metu gyvenantis Vokietijoje. Pernai specialistao buvo nuvažiavę patikrinti, ar tai tiesa, bet spėjamoje vietoje dokumentų nerado. Laimė, dabartiniai namo šeimininkai Asta Samoškienė ir Bartašių šeima suprato reikalo svarbą ir pasakė, kad jeigu netyčia jiems pavyktų paslėptus reliktus aptikti, jie informuos. Ir kaipsyk to paties sandėliuko, kuris buvo nesėkmingai patikrintas, kitame gale liepos 18 dienos pavakarę šeimininko sūnus ir dukters vyras aptiko tris užkastus ryšuliukus bei Piktupėnų bažnyčios altoriaus kryžių.

 

Kadangi restauruoti ir konservuoti stipriai puvėsių pažeisto radinio mūsų sąlygomis nebuvo įmanoma,  Klaipėdos kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio darbuotojai Laisvūnas Kavaliauskas ir Naglis Puteikis išvežė jį į Vilnių. Lietuvos dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centre turėtų paaiškėti radinio vertė ir paslaptys.

 

„Mes bijojome dėžutes net atidaryti, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus popieriaus restauratorė Jolanta Mažeikaitė nedrįso įvertinti dokumentų būklės. Bet dabar radinys – patikimose rankose“, – sakė V. Vaivada.

 

Anot jo, sunku pasakyti ir tai, kokio amžiaus tai dokumentai: galėtų būti bent jau nuo XIX amžiaus. Jeigu pasisektų juos iššifruoti, tai būtų iš tiesų didžiulės reikšmės radinys tos teritorijos ir bažnyčios istorijai. Tokių radinių pasitaiko labai retai, apskritai yra mažai išlikusių bažnytinių knygų; išlikę Klaipėdos, Šilutės, Rusnės bažnytinių dokumentų. Jie daugiausiai saugomi Vokietijoje.

 

„Ir kiekvienas dokumentas šiuo atveju yra labai svarbus, galintis mums sugrąžinti istoriją ir užlopyti daug atminties spragų“, – sakė V. Vaivada, istorikų ir archeologų vardu paprašęs padėkoti dabartiniams namo šeimininkams ir visai Piktupėnų bendruomenei.

 

 

„Sužinojome, kad viename ūkinių pastatų Piktupėnuose ar prieš karą, ar karo metais buvo užkastas bažnyčios archyvas. Ir pavyko jį rasti, ištraukti į dienos šviesą“, – sakė Klaipėdos universiteto archeologijos mokslų daktaras Klaidas Perminas.

 

„Kasėme naudodamiesi naujausia archeologijos metodika, valėme sluoksnį po sluoksnio, radinys slypėjo maždaug metro gylyje. Viena dėžė lyg skardinė, o šalia gulėjo į krūvą sudėti popieriai. Jų būklė ypač prasta, abejojame, ar pavyks ką išsiaiškinti. Visos viltys – į popierius, kurie buvo dėžėje. Kai ištraukėme radinį – dėžę, knygų krūvą ir šone padėtą kryžių (greičiausiai altoriaus) neatidarėme nei dėžės, nei bandėme atskirti popieriaus lapus iš krūvos, kad nepakenktume. Tą darbą patikėjome restauratoriams.

 

Altoriaus kryžius yra 60 centimetrų ilgio, spalvoto metalo, pasidabruotas. Restauratoriai tiksliau pasakys. Istorinė ir archeologinė radinio vertė – neįkainojama, nes tokie dokumentai yra vienetiniai. Bažnytinių knygų kopijų paprastai nebūdavo.

 

Būna stebuklų, kai pasitelkus šiuolaikines technologijas atgaivinami panašūs dokumentai, įvairios medžiagos. Reikia tikėtis, restauratoriai nenuvils“, – sakė archeologas.

 

Šiuo metu Prano Gudyno restauravimo centre Piktupėnuose surasti dokumentai tiriami rentgenu, po to paaiškės tolesnės restauravimo galimybės.