Šalčininkų rajono jaunimui – festivalis–stovykla „KARTU“

Šalčininkų rajono jaunimui – festivalis–stovykla „KARTU“

Talentų vakaras

Liepos 3–10 dienomis aktoriai Virginija Kuklytė ir Šarūnas Gedvilas jau devintą kartą iš eilės suorganizavo stovyklą – festivalį Šalčininkų rajono jaunimui. Šiemet gavęs pavadinimą ,,Kartu“, renginys sutalpino dar daugiau meno dirbtuvių, pasirodymų bei paskaitų.

Įspūdinga programa apjungė tris dešimtis menininkų, filosofų, aktorių ir režisierių. Daugiakultūriame Šalčininkų rajone prasmingas edukacines veiklas pavyko įgyvendinti Lietuvos kultūros tarybos, Tautinių mažumų departamento prie LRV, Britų tarybos ir Šalčininkų rajono savivaldybės dėka.

Stovykla „Kartu. Vadovai

Jau pirmą dieną atvykę dalyviai po registracijos nuskubėjo į salę, kurioje jų ant scenos laukė pasiruošęs aktorius Eimutis Kvoščiauskas, atvežęs savo paties surežisuotą bei parašytą pjesę ,,Karantino dienoraštis“. Po monospektaklio menininkas dalinosi įspūdžiais: ,,Labai bijojau po ilgo laiko rodyti spektaklį, dvejojau, ar jis dar nepraradęs aktualumo. Ypač jaudino tai, jog niekada nebuvau vaidinęs vaikų auditorijai. Nežinojau, kaip būsiu sutiktas. Tačiau po šiltų plojimų ir dėmesingumo pajutau padaręs teisingą sprendimą.“ Taip pat aktorius stovyklos teritorijoje pristatė ir savo fotografijų parodą ,,Kėdės laukia žiūrovų“, įkvėptą užklupusios pandemijos.

Antrąją stovyklos dieną vyko scenos kovų bei judesio dirbtuvės su aktoriais Luku Auksoraičiu ir Raminta Šniaukštaite. Dalyviai susipažino su metodais įtikinamai, bet saugiai kovoti scenoje, lavino savo kūną. Vėliau vykusiose scenos kalbos bei aktorystės dirbtuvėse su aktoriumi Artur Svorobovič ir teatro režisūros ketvirtakurse Milda Pakamanyte vaikai pažindinosi su buvimu ir kalbėjimu scenoje. Daug ašarų, daug juoko, daug įspūdžių ir pirmų kartų – taip baigėsi antroji stovyklos diena.

Kas vyko toliau? Kiekviena diena atnešė vis daugiau žinių ir suvokimo, kasdien stovyklautojai vis su didesne laisve ir pasitikėjimu savimi įsitraukė į veiklas bei diskusijas.

Stovykla „Kartu“ Nuotrauka atminimui

Trečiosios dienos rytą vykusioje filosofo Virginijaus Gusto paskaitoje ,,Kūrybiškumo proporcijų analizė: įkvėpimas, darbas, žinios“ vaikams buvo aiškinama, kodėl svarbiausia pradėti nuo žodžio, klausimo. Filosofas padėjo suvokti, kodėl ir kuo kūryba yra svarbi gyvenimiškoje praktikoje. Prie rytinių teorinių užsiėmimų (ir dar vasarą!) nepratę mokiniai vieną pirmųjų susidūrimų su filosofijos mokslu priėmė teigiamai bei entuziastingai. Vėliau, gero oro dėka, buvo persikelta į pievą, kurioje vyko aktoriaus Oskar Vygonovski improvizacijos dirbtuvės. Čia vaikai buvo supažindinti su improvizacijos stiliumi,  mėginta lavinti spontaniškumą ir istorijos kūrimą čia ir dabar. ,,Matosi, kad vaikai ne pirmą kartą dalyvauja meninėje stovykloje, jaučiu stiprų emocinį intelektą, taip pat jie jau supranta tam tikrus terminus. Dirbti buvo visai nesudėtinga“, – teigia aktorius.

Talentų vakaras

Vakare laisvas laikas skirtas prasmingoms atsipalaidavimo veikloms. Vadovė Evelina Naujokienė vedė miego jogą, o vadovė Milda – ekstatinius šokius. Ši aktyvios meditacijos forma skirta nuraminti protą ir pasinerti į buvimą čia ir dabar. Visgi, priešingai nuo daugelio kitų meditacijų, rimtų ir suvaržytų taisyklėmis, ši yra visiškai laisva ir džiaugsminga. ,,Šokit, juokitės ir kvailiokit”, – štai tokios buvo vienintelės instrukcijos. Iš pradžių jautęsi nejaukiai ir kikenę, po pusvalandžio vaikai jau buvo absoliučiai atsipalaidavę, išsidūkę bei pasinėrę į save. Pratimą apvainikavo visų atsigulimas ant žemės ir išsirėkimas – taip, kaip kūdikystėje. Šokiams pasibaigus jaunimas dalinosi įspūdžiais: jautėsi apsivalę, nurimę, labiau įsižeminę. Jaunesniems stovyklautojams aktorius Artūras surengė naktinį žaidimą, į kurį buvo įtraukti ir organizatoriai. O vyresnieji stovyklautojai paruošė teatralizuotą žaidimą visiems stovyklos vadovams. Žaidimas buvo parengtas itin kruopščiai – su žemėlapiais, vaidybinėmis scenomis, mistiniais personažais ir rankų darbo apdovanojimais. Stovyklos išskirtinumas yra tęstinės veiklos, kurios skatina jaunimo savarankišką kūrybiškumą ir bendruomeniškumą.

Talentų vakaras

Kitas rytas prasidėjo su aktorės Ievos Labanauskaitės vedama juoko joga. Tai M. Kataria sukurta jogos technika, padedanti nuraminti ir atpalaiduoti žmogaus savijautą. Juoko joga susideda iš kvėpavimo pratimų, asanų, rankų plojimo ir garso ,,ha – ha – ha – ha“ tarimo, priartinančio prie tikro, vaikiško juoko. ,,Linksma energija pasiliko visą dieną“, – vakare savo patirtimi dalijosi stovyklautojas Klemensas. Taip pat į stovyklą tądien buvo atvežtas aktoriaus Raimondo Klezio monospektaklis ,,Dulkėti veidrodžiai“ (rež. I. Jackevičiūtė), kurį dalyviai priėmė itin skirtingai. Stovyklos dalyvė Liza tikino, kad spektaklis jai taip įstrigo, jog visą naktį gulėjo negalėdama užmigti, rado daugybę sąsajų su savo minčių srautu. ,,Visai ne taip mus čia moko, kaip mokykloje“, – šypsodamasi pridėjo ji. ,,Dulkėti veidrodžiai“ padarė įspūdį ne tik vaikams, bet ir vadovams: ,,Aš žiūrėjau Raimondo spektaklį ir prisiminiau, kad scenoje itin svarbu viską daryti pilna koja, drąsiai, lipti per sienas, kad ir nusibrozdinant, bet vis vien perlipti“, – pasakojo organizatorius Šarūnas Gedvilas.

Talentų vakaras

Tačiau net ir tuo diena nesibaigė: temstant lauke vyko jaukus aktorių Justo Tertelio ir Jurgio Marčėno koncertas ,,Skamba keistai“, kurio metu publika bendravo su aktoriais ir kartu juokėsi iš improvizacijų. O bendrystės jausmą sustiprino liepos 6-ąją 21 val. visų kartu sugiedota Tautiška giesmė. Saulei leidžiantis sugužėta atgal į salę stebėti teatro ,,Labas“ spektaklio ,,Kas apsakys tas dzūkų linksmybes“, kuriame emocingai vaidino aktorės Vitalija Mockevičiūtė ir Neringa Varnelytė, bei gyvai grojo muzikantai Darius Mockevičius ir Paulius Kovalenko. Dėl pasirodymo aktualumo ir suprantamumo besijaudinanti organizatorė Virginija Kuklytė atsipalaidavo nugriaudėjus plojimams ir juokui: spektaklis sulaukė didžiulio pasisekimo. Pasak vienos jauniausių stovyklautojų Olivijos, dzūkės ,,užvarė“ jėgos, o ne pirmą kartą dalyvaujantis paauglys Vladimiras dalinosi, jog pirmą kartą girdėjo dzūkišką tarmę ir tai jam buvo taip įdomu ir juokinga, kad tiesiog negalėjo ramiai nusėdėti bei nustoti kvatotis. Dzūkių pasirodymas iškėlė daug klausimų diskusijos metu apie tarmių reikšmę, autentiškumo svarbą, paskatino jaunimą nesibodėti to, kaip kalba.

Atsisveikinimo diena

Svarbu tai, jog dalyviai buvo supažindinti ne tik su teatru bei filosofija, bet ir filmų industrija. Ketvirtadienio rytą vyko paskaita apie kiną bei dirbtuvės su kino režisiere Dr. Živile Mičiulyte. Neseniai įgijusi daktaro laipsnį, Živilė bendravo su vaikais kaip su sau lygiais: naudojo itin paprastą ir suprantamą terminologiją, dalinosi kino pagrindais bei profesijų šioje srityje įvairumu. Jaunimas buvo itin susidomėjęs, daug klausinėjo ir aktyviai įsitraukė į praktinę veiklą, kurios metu turėjo nufilmuoti trumpą istoriją pasitelkdami keturis skirtingus filmavimo planus bei Kulešovo efektą. Puikiai sujungusi teoriją su praktika, režisierė kur kas mažiau sėkmingai išvyko iš stovyklos. Mat ją ratu buvo apspitę įvairaus amžiaus stovyklautojai, besidalinantys įspūdžiais.

Vakarą apvainikavo gerai žinomo aktoriaus Dariaus Gumausko poezijos skaitymai. Jis užmezgė aktyvų dialogą su publika, dalinosi savo patirtimi. Šiltas bendravimas su jaunimu padėjo jam atsiskleisti, papasakoti, kokias knygas skaito. Trylikametis Laurynas oriai pasidalino skaitęs W. Goldingo ,,Musių valdovą“. Vėliau, žinoma, paaiškėjo, kad tą knygą ,,netyčia“ jam parnešė mama. Atsisveikindamas D. Gumauskas palinkėjo vaikams: ,,Skaitykit, nes skaitymas plečia mąstymą, akiratį, skaitykit, nes skaitydami mokotės bendravimo, kuriančio santykį.“ Palydėjęs paauglius poetišku žvilgsniu, aktorius nudardėjo žvyrkeliu, palikdamas tik šilumą ir jaukią vakaro tylą, kurią nutraukti sugebėjo tik klounės Eglės Stasiulytės pasirodymas ,,Humoro paskaita“.

Penktadienį pas stovyklautojus atvyko (tiesa, jau ne pirmą kartą) aktorius, klounas bei lektorius Žilvinas Beniušis. Didžiąją dalį dienos vyko klounados užsiėmimai bei intensyvios repeticijos artėjant vaikų pasirodymų vakarui. Taip pat geros nuotaikos ir susidomėjimo įvykusiu spektakliu ,,Laimės žiburys. Daugtaškis“ (beje, įkvėpto tikromis Šalčininkų moksleivių istorijomis) neįveikė net lietus, privertęs pasirodymą greituoju būdu perkelti iš scenos lauke į uždarą erdvę, o aktoriai Jovita Jankelaitytė, Rokas Petrauskas ir Šarūnas Gedvilas pademonstravo tikrą meistriškumą prisitaikydami prie situacijos be jokio sutrikimo. Stovyklos dalyvė Agnė po spektaklio dalinasi mintimis: „Tai buvo vienas iš labiausiai įsiminusių spektaklių, kuriame aktoriai bandė suprasti, kas gi yra laimė. Pamenu, mintyse sau pasakiau: laimė būti čia, stovykloje, tarp tokių žmonių kaip jūs.“

Na, o vakaro pabaigai paliktas grupės ,,Arbata“ koncertas taip užvedė publiką, kad šoko ne tik vaikai su vadovais, bet ir į pasirodymą atvykę stovyklautojų tėvai. ,,Skėčiai, lietus, juokas ir šokiai. Tikras kino kadras“, – ištarė stovyklos eigą filmuojantis operatorius.

Atsisveikinimo diena

Šeštadienio rytą dalyviai pasitiko su filosofo, vertėjo Vincento Klipčiaus paskaita ,,Kultūra ir kontekstai“. Jaunai ir kartu įvairaus amžiaus auditorijai, filosofas paskaitos turinį pritaikė taip, jog buvo ir įdomu, ir naudinga. Supažindinta su Froidu bei jo teorijomis, išaiškinta, ką ir kodėl vadiname kultūra, kokių jos apraiškų būta skirtingose pasaulio dalyse. Pasak Vincento, tai procesas, tarnaujantis erosui, besistengiančiam susieti pavienius individus, paskui šeimas, gentis, tautas į didesnį vienetą – žmoniją. Anot vienos iš stovyklos dalyvių, ši paskaita buvo pati įsimintiniausia. Mat tema buvo pristatyta labai prieinama kalba bei paaiškinta, jog tam, kad giliau pažvelgtume į kai kuriuos daiktus bei reiškinius, būtina išsiaiškinti kontekstą. Po paskaitos į stovyklą atvyko Kauno miesto kamerinio teatro socialinis spektaklis-vyksmas ,,Problema – (ne) bėda“. Galų gale, atėjo ir ilgai, su nerimu bei nekantrumu dalyvių lauktas pasirodymų vakaras. Jaunimo kartu su profesionaliais aktoriais parengti etiudai tryško įvairove: vieni dainavo, kiti deklamavo, treti surengė performatyvius etiudus. Pirmą kartą prieš auditoriją pasirodantiems jauniesiems menininkams ypač padėjo aktyvus publikos palaikymas. Renginį įformino Klounų Bellos ir Zigmo juoko bei ašarų opera pagal B. Brechto ,,Trys grašiai“, kurios intarpai, it tikri auksinio ispanų amžiaus teatro interliudai, vainikavo paskutinį vakarą stovykloje.

Paskutinę dieną visi pasitiko jautriomis nuotaikomis. Patyrę scenos baimę ir džiaugsmą po sėkmingo pasirodymo, pavargę, bet neįtikėtinai laimingi – štai kaip geriausia apibūdinti tiek vaikų, tiek pačių vadovų būsenas. Atsisveikinimo dovana dalyviams buvo aktoriaus, režisieriaus Kirilo Glušajevo pasirodymas, po kurio dauguma apsipylė išsiskyrimo ašaromis. Tai buvo nuostabi, įspūdžių kupina savaitė. Bet kokį nuovargį nuplovė vaikų emocijos, atsivėrimai, tikros draugystės. ,,Stovykla ,,Kartu” – tai vieta, kur mes iš tikrųjų esame,  kuriame, veikiame kartu. Čia įsimintiniausios akimirkos, džiaugsmo, o gal kartais ir liūdesio ašaros, kurias visada išsklaido supratimas, kad esi ne vienas, o šalia visada bus žmonės, su kuriais veiksite. Ir tik kartu”, – įspūdžiais dalinasi stovyklautoja Agnė.

Atsisveikinimo diena

Projekto vadovė, iš Šalčininkų kilusi aktorė Virginija Kuklytė, dalinosi mintimis: „Šiai stovyklai ruošiuosi nuo rugsėjo iki liepos. Todėl ji tokia brangi, kaip kūdikis. Esu labai laiminga, turėdama tokią stiprią komandą šalia, kurios dėka veiklos kasmet auga ir plečiasi. Devynis metus iš eilės rengiant teatro stovyklą, matau nepaprastą naudą veiklų tęstinumo ir festivalio dalies apjungimo įtraukiant ne tik vaikus, bet ir bendruomenę. Per tiek metų išgryninome stovyklos viziją, kur dienos metu jaunimas mokosi vaidybos, o vakarais stebi profesionalius pasirodymus; akiratį apie kultūrą plečia teorinės paskaitos, o laisvas laikas skirtas skirtingoms atsipalaidavimo praktikoms. Kaip organizatorė esu dėkinga Šalčininkų rajono šeimos ir vaiko gerovės centrui už aktyvų bendradarbiavimą ir jaunuolių įtraukimą į kultūrines veiklas. Itin ilgam atmintyje liks vienos iš dalyvių, atvykusių iš globos centro, pasakyta frazė: nesitikėjau, kad aplinkui gali būti tiek daug gerų žmonių.“

Apibendrinant verta pasakyti, kad stovykla įsimena ilgam ir neapleidžia. Ne veltui šiemet vadovams į pagalbą atėjo buvę stovyklos dalyviai Silvija Sakulinaitė ir Domantas Kraujutis, norėję dar kartą prisiliesti prie šiltos atmosferos bei pagelbėti savanoriška veikla. O stovyklos vadovė Evelina Naujokienė jau ne pirmus metus dėl stovyklos specialiai grįžtą į Lietuvą iš užsienio. Viskas sukasi ratu. Ir grįžta. Nieko, absoliučiai nieko nėra veltui. Greičiausiai todėl stovykla  gyvuoja ir gyvuos laukiant jubiliejinės, dešimtosios stovyklos kitais metais.

Projektą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba, Tautinių mažumų departamentas prie LRV, Šalčininkų rajono savivaldybė.

Rėmėjai: Bioderma, Sip-Sap, UAB Straikas, Cosmoway

Projekto partneriai: Britų taryba, Šalčininkų rajono šeimos ir vaiko gerovės centras, Jurga Lego.

Mildos Pakamanytės ir aktorių ansamblio DEGAM informacija

Nuotraukų autoriai:

Jurgita Wru ir Andriejus Kartanavičius