Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kviečia į dokumentinio filmo „Pasmerktųjų kariuomenė“ premjerą. Filme pasakojama apie 1944 m. suburtą Tėvynės apsaugos rinktinę, Lietuvos karių savanorių likimus ir tragiškas Sedos kautynes Žemaitijoje prieš sovietų armiją.

Filmo autorė – žurnalistė Rūta Sinkevičienė.

Svečiai laukiami nuo 17.30 val.

Renginys nemokamas, tačiau būtina registracija.

Organizatorius

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

The post Dokumentinio filmo „Pasmerktųjų kariuomenė“ pristatymas appeared first on Voruta.

Koncertas „SUSIPAŽINKIME – KOMPOZITORIUS šiemet kviečia į Jaroslavo Cechanovičiaus chorinės kūrybos vakarą.

Šio garsaus kompozitoriaus kūrinius vaikų ir suaugusiųjų chorams atliks Vilniaus kultūros centro LRT vaikų ir jaunimo chorai, Vievio kultūros centro kamerinis choras „Con moto”, Vievio meno mokyklos jaunučių choras. Šis kūrybinis vakaras – projekto „Chorų festivalis-konkursas „Mūsų dainose 2026″, kurį finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Elektrėnų savivaldybė, baigiamasis renginys.

Vievio kultūros centro inform.

The post Jaroslavo Cechanovičiaus chorinės kūrybos vakaras appeared first on Voruta.

2026 m. rugsėjo 22 d. Tuskulėnų memorialinio komplekso Konferencijų salėje (Žirmūnų g. 1F, Vilnius) vyks II tarptautinė mokslinė konferencija „Vilnius imperijos šešėlyje – netektys, atmintis, dialogas“.

Šių metų konferencijos tema – „Šaltojo karo laikotarpio netekčių balansas – Lenkijos ir Lietuvos perspektyvos“. Konferencija skirta atminčiai, istorijai ir sovietų dominavimo Vidurio ir Rytų Europoje pasekmėms.

Konferencijos pranešimai vyks lietuvių ir lenkų kalbomis, bus sinchroninis vertimas.

Kviečiame dalyvauti ir išgirsti Lietuvos bei Lenkijos istorikų ir tyrėjų įžvalgas.

Konferencijos programa

08:30–09:00 | Dalyvių registracija

09:00–10:30 |  Lenkija ir Lietuva karo bei sovietinio dominavimo paveldo akivaizdoje

Konferencijos atidarymas ir institucijų atstovų pasisakymai:

• prof. dr. Alvydas Nikžentaitis – Jerzy Giedroyco dialogo ir bendradarbiavimo forumo pirmininkas, Lietuvos istorijos institutas

• dr. Bartosz Gondek – Jano Karskio karo nuostolių instituto direktorius

• dr. Arūnas Bubnys – laikinai einantis Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinio direktoriaus pareigas

• Rafał Poborski – Lenkijos Respublikos ambasados Lietuvoje laikinasis reikalų patikėtinis

Garbės svečio paskaita:

Andrzej Poczobut, Posovietinių autoritarinių režimų istorinė propaganda.

10:30–11:00 | Kavos pertrauka

11:00–12:30 | I sesija: Lenkijos ir Lietuvos karo bei pokario nuostoliai – metodologija, šaltiniai, palyginimai

Pranešėjai:

● dr. Paweł Rokicki, Glitiškės ir Dubingiai 1944 m. – smurtas, aukos ir atmintis. Šaltinių ir interpretavimo problemos, Nacionalinės atminties institutas.

● prof. dr. Alvydas Nikžentaitis, Nuo netekties patirties iki atminties kultūros. Lenkija ir Lietuva po Antrojo pasaulinio karo, Lietuvos istorijos institutas.

● dr. Tomasz Lachowski, Second World Approaches to International Law (SWAIL) – postimperinė perspektyva tyrimams pasitelkiant tarptautinę teisę, Lodzės universitetas.

● dr. Tomasz Luterek, Prarasto paveldo balansas. Lenkijos karo nuostoliai Vilniaus krašte – vertinimo, dokumentavimo ir istorinės interpretacijos problemos, Jano Karskio karo nuostolių institutas.

Moderuoja: dr. Arūnas Bubnys

12:30–13:00 | Kavos pertrauka

13:00–14:30 | II sesija: Lenkija ir Lietuva Kremliaus šešėlyje – politinės ir socialinės permainos po 1945 m.

Pranešėjai:

● dr. Bartosz Gondek, Vilniaus automobilių klubas (1928–1939). Vilniaus elito automobilizacija – tarp paveldo ir atminties, Jano Karskio karo nuostolių institutas.

● dr. Vladas Sirutavičius, Kultūrinė sovietizacija Lietuvoje: vėlyvojo stalinizmo ir ankstyvosios destalinizacijos laikotarpiais, Lietuvos istorijos institutas.

● dr. Vitalija Stravinskienė, Etniniai demografiniai pokyčiai 1944–1959 m.: Vilniaus krašto atvejis, Lietuvos istorijos institutas.

● prof. dr. Piotr Semków, Valstybinės policijos Vilniaus vaivadijos komendantūra – archyviniai nuostoliai ir Lenkijos valstybinių institucijų Vilniaus krašte atminties rekonstrukcija, Jano Karskio karo nuostolių institutas.

Moderuoja: dr. Daniel Czerwiński

14:30–15:30 | Pietų pertrauka

15:30–17:00 | III sesija: Karo ir geležinės uždangos paveldas – atmintis, tapatybė ir socialinės patirtys

Pranešėjai:

● dr. Iwona Bonisławska, Sportinis Vilnius. WKS „Śmigły“ kaip tarpukario fizinės kultūros rytinėse Lenkijos žemėse atminties elementas, Jano Karskio karo nuostolių institutas.

● prof. dr. Jurgita Verbickienė, Holokausto atmintis sovietinėje Lietuvoje – tarp nutylėjimo, reinterpretacijos ir atminties paveldėjimo, Vilniaus universitetas.

● dr. Daniel Czerwiński, Persikėlėliai iš Vilniaus krašto Lenkijos Liaudies Respublikos saugumo aparato akiratyje. Pasirinkti represijų ir kontrolės aspektai, Jano Karskio karo nuostolių institutas.

● dr. Ewa Bukowska-Marczak, Nuo Vilniaus iki naujų akademinių centrų. Vilniaus profesoriai kaip rytinių žemių atminties ir paveldo saugotojai, Jano Karskio karo nuostolių institutas.

● prof. dr. Małgorzata Dajnowicz, Augustavo gaudynių atmintis korespondencijoje, siųstoje 1945 m. liepą dingusių Suvalkijos gyventojų pilietiniam komitetui, Balstogės universitetas.

Moderuoja: dr. Barbara Jundo-Kaliszewska

17:00 | Konferencijos apibendrinimas

LGGRTC pranešimas

The post Vilnius imperijos šešėlyje – netektys, atmintis, dialogas appeared first on Voruta.

Yra tradicijų, kurios vienija žmones be žodžių. Viena jų – bendras šokis. Rugsėjo 18 d. jau vienuoliktą kartą šalyje nuvilnys viena laukiamiausių etninės kultūros iniciatyvų – tradicinių šokių akcija „Visa Lietuva šoka“. Lietuvos nacionalinio kultūros centro inicijuotas renginys, kasmet suburiantis tūkstančius žmonių, kviečia bent trumpam sustoti kasdienybės skuboje, pamiršti žiūrovo vaidmenį ir įsilieti į bendrą šokio ratą.

Nemokama ir visiems atvira akcija primena, kad tradicinis šokis – tai gyvas bendravimo būdas, kuriam nereikia scenos ar išankstinio pasiruošimo. Užtenka noro būti kartu, išgirsti muziką ir žengti pirmą žingsnį. Šokti tądien galės kiekvienas: tiek pirmą kartą žengiantis tradicinio šokio žingsnį, tiek jau ne vienerius metus liaudies šokius puoselėjantis dalyvis.

Tradicinės melodijos ir šokių žingsneliai vienu metu sujungs Lietuvos miestus ir miestelius – nuo didžiųjų centrų iki atokesnių kampelių. Šokėjai ir muzikantai rinktis bei bendram suktiniui burtis kviečiami Kauno Nepriklausomybės aikštėje, Klaipėdos etnokultūros centro kiemelyje, Šiaulių Prisikėlimo aikštėje, Telšių Turgaus aikštėje, Jonavos Santarvės aikštėje, Pasvalio Vytauto Didžiojo aikštėje, Prienų Revuonos parke, Kuršėnų kultūros centro amfiteatre, taip pat Daugų, Ylakių, Sintautų miestelių erdvėse ir daugelyje kitų šalies vietų.

Sostinės gyventojai ir svečiai suksis pačioje miesto širdyje – Vinco Kudirkos aikštėje, kur šventė taps šurmuliuojančios „Tautų mugės“ dalimi. Renginio pradžia – 18 val. Čia susirinkusius šokdins ir aukštaičių, dzūkų, suvalkiečių, žemaičių bei mažlietuvių šokių mokys Vilniaus miesto folkloro ansambliai.

Per vienuolika metų ši iniciatyva tapo gražia rudens tradicija, kasmet suburiančia vis daugiau bendruomenių ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Šiemet lietuviškas šokis skambės ir užsienyje – prie akcijos jungiasi Jungtinės Karalystės, Vokietijos ir Norvegijos lietuvių bendruomenės. Prie idėjos įgyvendinimo visose šalies savivaldybėse aktyviai prisideda kultūros centrai, bibliotekos, muziejai, mokyklos, mėgėjų meno kolektyvai, tradicinių šokių klubai bei pavieniai entuziastai. Organizatoriai kviečia nepraleisti progos patiems įsilieti į bendrą sūkurį ir gyvai pajusti skirtingų šalies regionų tradicinių šokių savitumą, energiją bei vienijančią bendrystės galią.

Etninės kultūros akcija „Visa Lietuva šoka“ kviečia visus – nepriklausomai nuo amžiaus ar šokio patirties – kartu pažinti ir išbandyti gyvąsias lietuvių tradicijas.

LNKC inform.

The post Tradicija, kuri vienija: etninės kultūros akcija vėl šokdins visą Lietuvą appeared first on Voruta.

Rugsėjo 12 d. Pagėgiuose vyks Vilko vaikų atminimo dienos minėjimas, šiais metais kviečiantis susitelkti į tris svarbius žodžius – „Prisiminti. Suprasti. Išsaugoti.“ Kasmet gyvų istorinių įvykių liudininkų lieka vis mažiau, todėl vis svarbiau išsaugoti jų pasakojimus ir perduoti juos ateities kartoms. Šių metų minėjime ypatingas dėmesys skiriamas vilko vaikų ir jų artimųjų prisiminimų fiksavimui, užrašymui bei išsaugojimui.

Šiam tikslui renginio metu bus pristatyta nauja interneto svetainė, skirta vilko vaikų istorijai ir atminčiai. Joje bus galima ne tik susipažinti su šia istorine patirtimi, bet ir pasidalinti šeimose išlikusiais prisiminimais, liudijimais bei kita istorine medžiaga. Taip siekiama kurti gyvą atminties erdvę, kurioje pavienės žmonių ir šeimų istorijos taptų išsaugotos bendros istorijos dalimi.

„Laikas keičia vilko vaikų atmintį – žmonių, galinčių patiems papasakoti apie vaikystėje patirtą badą, kelią į Lietuvą ir čia kurtą gyvenimą, kasmet lieka vis mažiau. Šiandien Lietuvoje likę vos 16 asociacijos „Edelweiss-Wolfskinder“ narių. Todėl ypač svarbu dar šiandien išgirsti ir užrašyti jų pasakojimus, išsaugoti asmeninius liudijimus, fotografijas ir kitą šeimose saugomą medžiagą. Kiekvienas išsaugotas prisiminimas padeda geriau suprasti vilko vaikų patirtis ir užtikrinti, kad jų istorijos būtų perduotos ateities kartoms” – sako šio projekto sumanytoja, istorikė Rūta Matimaitytė.

Vilko vaikų atminimo dienos programa:

13.00 val. Mikytai, Pagėgių savivaldybė. Iškilmingos kalbos ir vainikų padėjimas prie vilko vaikams skirto memorialo.

Muzikinį kūrinį atliks Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos mokinė Auksė Matimaitytė (mokytoja Irena Ubartienė).

Nuo 15.00 val. Pagėgių kultūros centras ir Pagėgių savivaldybės Vydūno viešoji biblioteka, Jaunimo g. 3, Pagėgiai

15.00 val. – interneto svetainės „(Ne)užmiršti vilko vaikai“ pristatymas.

15.15 val. – pokalbis su įvykių liudininkais – vilko vaikais.

16.00 val. – Šilutės rajono vokiečių kilmės bendrijos „Heide“ mišraus choro pasirodymas.

Minėjimą ves žurnalistas Rimas Bružas.

Minėjimo metu bus eksponuojama Rūtos Matimaitytės ir Sauliaus Valiaus paroda „Vilko vaikai (vokietukai): užmiršta Antrojo pasaulinio karo vaikų istorija“.

Projektą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba

The post Neužmiršti vilko vaikai appeared first on Voruta.

Šių metų žinutė – „Nepraeik pro šalį“ 

Miškininko dienos renginius vienija šūkis „Nepraeik pro šalį“, kviečiantis pastebėti, kad miške slypi daugiau, nei matome iš pirmo žvilgsnio. Šiemet miškininkai ragina į mišką pažvelgti atidžiau – pastebėti gyvūnų pėdsakus ir elgseną, išskirtines buveines, senus medžius, miško atkūrimo procesus bei darbus, kurių rezultatas dažnai miško lankytojui lieka nematomas. 

Nuo elnių baubimo iki žygių sengirėse 

Šių metų programoje – renginiai šeimoms, žygių mėgėjams, gamtos fotografams ir visiems, norintiems geriau pažinti Lietuvos miškus. 

Rugsėjo vakarais miškininkai kvies išgirsti vieną įspūdingiausių rudens garsų miškuose – tauriųjų elnių baubimą. Šių didingų gyvūnų baubimo klausymų ir kitų rudenėjančio miško garsams skirtų renginių numatyta Anykščių, Biržų, Jurbarko, Kuršėnų, Mažeikių, Panevėžio, Raseinių, Šilutės ir Ukmergės kraštuose. 

Aktyvaus laisvalaikio mėgėjų lauks pažintiniai ir orientavimosi žygiai. Dubravos regioniniame padalinyje dalyviai keliaus „Žalios pasakos keliu“, Kretingos padalinyje – pajūrio pušynais, Prienų  – vakarėjančiu Punios šilu, Trakų – Skrebio miško pažintiniu taku. O Šalčininkų regioniniame padalinyje vyks orientavimosi žygis Petešos miško takais. 

Programoje numatytas ir rečiau lankomų vietų lankymas. Švenčionėlių regioninio padalinio miškininkai supažindins su Pirmojo pasaulinio karo fortifikaciniu paveldu Adutiškio miškuose, Tauragės padalinyje bus galima nusifotografuoti sengirėse, o Varėnos – sužinoti, kodėl Dzūkijos žemyninėse kopose svarbu išsaugoti atvirą smėlį ir kokioms retoms rūšims jis būtinas. 

Pagrindinė Miškininko dienos šventė – rugsėjo 19-ąją Neringoje 

Miškininko diena tradiciškai minima trečiąjį rugsėjo šeštadienį. 2026 m. ji bus švenčiama rugsėjo 19 d., o pagrindinė šių metų šventė vyks miškingiausioje savivaldybėje Lietuvoje – Neringoje renginio „Sveika, Neringa!“ metu. 

„Ten, kur miškas jungia žmones, jūrą ir marias“ – su tokiu šūkiu šiemet Neringoje bus minima miškininkų profesinė šventė. Renginys suburs miškininkus, vietos gyventojus ir kurorto svečius bei kvies iš arčiau susipažinti su mišku, miškininko profesija ir gamtos vertybėmis. 

Visų atvykusiųjų lauks VMU ir šventės partnerių parengtos edukacijos, žaidimai bei diskusijos. Lankytojai galės daugiau sužinoti apie miškininkų darbą ir miškų priežiūrą, įsitraukti į įvairias pažintines veiklas, taip pat išbandyti miško terapiją.

Dienos programą užbaigs ypatingas koncertas. Festivalio scenoje pasirodys dainininkė Giedrė, o vėliau – Andrius Mamontovas su grupe. Atviroje erdvėje, greta Kuršių marių, skambėsianti muzika taps baigiamuoju visą dieną truksiančios Miškininko dienos ir festivalio „Sveika, Neringa!“ programos akcentu.

Kaip užauga miškas? 

Dalis renginių leis pamatyti ir tą miškininkystės pusę, kurios įprasto pasivaikščiojimo metu nepastebime. 

Dubravos ir Panevėžio medelynuose vyks ekskursijos „Nuo sėklos iki sodmens“, kuriose lankytojai susipažins, kaip auginami būsimi Lietuvos miškų medeliai. Dubravoje taip pat bus galima aplankyti vienintelę Lietuvoje veikiančią kankorėžių aižyklą. 

Dubravos arboretume lankytojų lauks daugiau kaip 2 tūkst. augalų rūšių, o Nemenčinės regioniniame padalinyje Miškininko dienos dalyviai bus supažindinami su miškų priešgaisrinės apsaugos, gaisrų stebėjimo, gesinimo darbais ir miškininkų naudojama technika. 

Veiklų netrūks ir šeimoms su vaikais. Rokiškio regioniniame padalinyje vyks miško dirbtuvės „Gamtos kūrėjai“, o Panevėžio krašte rugsėjo 15-ąją – Pašilių stumbryno stumbriukų vardynos. Šiemet vardų laukia du jaunikliai – patinėlis ir patelė. 

Dalyvavimas nemokamas, tačiau būtina registracija 

Visi Miškininko dienos renginiai yra nemokami. Kadangi dalis veiklų vyksta nedidelėmis grupėmis, į renginius būtina išankstinė registracija. 

Renkantis renginį rekomenduojama atkreipti dėmesį į jo trukmę, sudėtingumą ir vietą, o prieš vykstant – įvertinti oro sąlygas. Žygiams, vakariniams renginiams ir kitoms veikloms miške vertėtų pasirūpinti patogia, oro sąlygas atitinkančia apranga bei tinkama avalyne. 

Visą Miškininko dienos renginių programą, informaciją apie vietas, laiką ir registraciją galima rasti VMU svetainėje. Registracijos formą rasite čia: https://registracija.vmu.lt/ . 

Miškininko dienos renginiai įvairiuose šalies regionuose vyks nuo rugsėjo 9 iki 25 d.  

Nepraeik pro šalį – išsirink renginį savo krašte ir šį rugsėjį mišką pamatyk iš arčiau!

Valstybinių miškų urėdijos inform.

The post „Nepraeik pro šalį“: rugsėjį – daugiau nei 30 renginių visoje Lietuvoje ir Miškininko dienos šventė Neringoje appeared first on Voruta.

Paskutinį vasaros sekmadienį, rugpjūčio 30 d. 14.00 val. Trakų Vokės dvare (Žalioji a. 2A, LT-02232, Vilnius) kviečiame į viešą prof. dr. Remigijaus Venckaus paskaitą „Abstraktusis menas”. Ši paskaita vyks erdvėje, kur šiuo metu eksponuojama menininko tapyba.

Paskaitoje pristatoma abstraktaus meno samprata, jo istorinė raida, pagrindinės kryptys ir svarbiausi meniniai principai. Aptariama, kaip abstraktusis menas keitė tradicinį vaizdavimo supratimą, kokią reikšmę jame įgyja spalva, forma, kompozicija, faktūra ir emocinė raiška.

Taip pat nagrinėjami abstraktaus meno ryšiai su kitomis meno, kultūros ir šiuolaikinės vizualinės komunikacijos sritimis. Dalyviai supažindinami su kūrinių analizės, interpretacijos, vertinimo ir refleksijos metodais, kuriuos gali taikyti tiek ugdymo procese, tiek savarankiškai analizuodami meno reiškinius. Paskaita skatina kritinį mąstymą, kūrybiškumą ir gilesnį šiuolaikinio meno pažinimą.

Prof. dr. Remigijaus Venckaus paskaita „Abstraktusis menas“ skirta visiems, besidomintiems šiuolaikinio meno procesais bei vizualinės kultūros reiškiniais. Renginys nemokamas.

Vokesdvaras.lt pranešimas

The post Prof. dr. Remigijaus Venckaus paskaita „Abstraktusis menas“ appeared first on Voruta.

Lietuvos istorijos instituto istorikų dr. Tomo Balkelio ir dr. Andrea Griffante knygoje „Nojaus arka. Pirmojo pasaulinio karo Lietuvos pabėgėliai” pristatoma Pirmojo pasaulinio karo Lietuvos pabėgėlių istorija nuo priverstinio pasitraukimo iki grįžimo namo.

Karo metais daugiau nei pusė milijono įvairių tautybių ir socialinių sluoksnių gyventojų iš Vilniaus, Kauno ir Suvalkų gubernijų buvo priversti trauktis į Rusijos gilumą. Jų egzodas truko beveik dešimtmetį – nuo 1914 iki 1922 metų, kai baigėsi oficiali pabėgėlių repatriacija iš Sovietų Rusijos. Šią priverstinę Lietuvos gyventojų migraciją, nors ir įtraukusią kone kas ketvirtą krašto gyventoją, šiandien visuomenė primiršo, nes ją užgožė vėlesni, ne mažiau skausmingi istoriniai įvykiai.

Knygoje aptariama ne vien lietuvių, bet ir kitų Lietuvos tautų pabėgėlių patirtis. Ypatingas dėmesys skiriamas paprastiems žmonėms – kaip jie traukėsi, kaip gyveno vokiečių okupuotame krašte ir Rusijos gilumoje, kaip grįžo į jau nepriklausomą Lietuvą. Nagrinėjama, kaip karas ir revoliucija veikė pabėgėlių tapatybes. Aiškinamasi, kaip atsidūrus tarp svetimtaučių ir kito tikėjimo žmonių kito jų bendruomeniškumas, kaip karas keitė supratimą, kas yra „imperija” ir „tėvynė”, kaip grįžusiuosius priėmė nepriklausoma Lietuva.

„Nojaus arka” – iki šiol išsamiausia studija apie Pirmojo pasaulinio karo Lietuvos pabėgėlius. Skaitytojui atveriama skausminga, bet plati ir spalvinga vieno Lietuvos istorijos dešimtmečio panorama.

Knygos pristatymas Vytauto Didžiojo karo muziejuje (K. Donelaičio g. 64, Kaunas) vyks 2026 m. rugpjūčio 26 d., 17.00 val.

Renginyje dalyvaus abu autoriai, pristatymą moderuos Vytauto Didžiojo Universiteto istorikai dr. Egidijus Balandis ir dr. Tomasz  Blaszczak.

Renginys nemokamas, kviečiame dalyvauti.

The post Nojaus arka. Pirmojo pasaulinio karo Lietuvos pabėgėliai appeared first on Voruta.

Jame dalyvavo Vilniaus kolegijos studentai, TECHIN, Vilniaus paslaugų verslo profesinio mokymo centro moksleiviai, fotografiją mėgstantys ir fotografijos meną puoselėjantys projekto dalyviai-mėgėjai.

Dalyvius vertino komisija:

Pirmininkė:

Evgenia Levin – Lietuvos žurnalistų sąjungos Spaudos fotografų skyriaus pirmininkė, fotografijos dėstytoja,

Nariai:

Antanas Ružė – Vilniaus kolegijos fotografijos dėstytojas,

Vytautas Suslavičius – foto menininkas.

Vertinimo komisijos sprendimu fotografijos konkurso „Daina per fotoobjektyvą“ laureatais paskelbti:

Austėja Vekerotaitė (ViKo),

Dainius Garuckas,

Elvinas Černiauskas (ViKo),

Gabija Šerėnaitė (ViKo),

Gintaras Grigaravičius,

Jekaterina Uleckaja (VPVPMC),

Miglė Erlickaitė (VPVPMC),

Normantė Janušaitė (ViKo),

Ugnė Urbonaitė,

Ugnė Adomaitytė (Techin),

Vytas Laukaitis

Laureatų foto darbų paroda „Daina per fotoobjektyvą“ eksponuojama Vievio kultūros centre nuo liepos 1 d. iki rugsėjo 30 d. Kviečiame!

Pasigėrėkime laureatų darbais parodoje Vievio kultūros centre ir mūsų svetainėje:  https://www.vieviokc.lt/fotografijos-konkurso-daina-per-fotoobjektytva-laureatu-darbai/

The post Fotografijos konkursas-paroda „Daina per fotoobjektyvą“ appeared first on Voruta.

Sigita Nemeikaitė, www.voruta.lt

Liepos 22-osios vakaras Užutrakio dvaro rūmų terasoje alsuos karštomis melodijomis. XXII tarptautiniame muzikos festivalyje „Užutrakio vakarai“ koncertuos „La Mafia de la Gozadera“ – vienuolikos muzikantų grupė, kupina Viduržemio jūros dvasios, bet gimusi daugiakultūrėje Amsterdamo širdyje. Jų muzika – sprogstamas salsos ir afrokubietiškų ritmų derinys, kviečiantis šokti ir mėgautis akimirka.

Pavadinimas pasako viską. „Mafia“ nereiškia nieko tamsaus – tai artima šeima, kurią vienija muzika, džiaugsmas ir draugystė. O „Gozadera“? Būtent tai vyksta kiekviename jų koncerte: energinga šventė, kupina ritmo, gerų emocijų ir bendrumo jausmo.

Šiuo metu grupė įsikūrusi Amsterdame ir nuolat pasirodo festivaliuose, kultūros renginiuose bei privačiose šventėse Nyderlanduose. Grupės repertuare – originalios kompozicijos ir kruopščiai atrinkti salsos muzikos perlai iš Kubos, Puerto Riko, Venesuelos, Kolumbijos ir Ispanijos. Taip gimsta savitas ir energingas skambesys, atspindintis tradicijas ir kartu kuriantis šiuolaikišką muzikinę tapatybę.

Išsamiau apie festivalį: www.uzutrakiovakarai.lt

Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Trakų rajono savivaldybė. Partneris – Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija, mecenatas – bendrovė „Vilniaus baldai“. Renginio globėja – Seimo narė Edita Rudelienė.

Koncertas vyks Užutrakio dvaro sodybos rūmų terasoje 20 val., nepalankiu oru – Europos salėje.

The post Užutrakį pasiglemš aistringi salsos ritmai appeared first on Voruta.

Palangos žydų bendruomenė kartu su Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejumi liepos 15 d. 17 val. kviečia palangiškius ir miesto svečius į susitikimą su Lietuvoje viešinčia istorike, JAV žurnaliste Ina Navazelskis. Muziejuje vyks paskaita-diskusija „Balsai iš kruvinų žemių“, kviečianti pažvelgti į XX amžiaus tragediją per ją išgyvenusių žmonių liudijimus.

Amerikos lietuvė I. Navazelskis daugiau kaip ketvirtį amžiaus dirbo JAV Holokausto memorialiniame muziejuje Vašingtone. Per savo profesinę veiklą ji atliko apie 300 sakytinės istorijos interviu su Holokaustą išgyvenusiais žmonėmis, karo liudininkais. Tyrėja daug dėmesio skyrė Rytų Europos istorijai, Baltijos šalių patirtims Antrojo pasaulinio karo metais bei pokario laikotarpiui. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo laikotarpį ji įamžino knygoje „Fragmentai ir lūžiai: reportažai iš Vilniaus 1990–1991 metais“, kurioje užfiksavo įvykius nuo Kovo 11-osios Akto paskelbimo iki 1991 m. rugpjūčio pučo.

Paskaitos pagrindą sudaro projektas „Balsai iš kruvinų žemių“, kuriame naudojami atrinkti liudijimai iš JAV Holokausto memorialinio muziejaus ir „USC Shoah Foundation“ archyvų. Jie atskleidžia gyvenimą Rytų Europoje teritorijose, kurias po 1939 m. pasidalijo nacistinė Vokietija ir Sovietų Sąjunga.

Vadinamosios „kruvinos žemės“ apėmė Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją, Vakarų Ukrainą, Moldovą ir kitas Rytų Europos teritorijas. Šių kraštų gyventojai patyrė abiejų totalitarinių režimų okupacijas, represijas ir smurtą. Terminą „kruvinos žemės“ išpopuliarino Jeilio universiteto istorikas Timothy Snyderis savo 2010 m. išleistoje knygoje „Bloodlands: Europe Between Hitler and Stalin“.

Renginio dalyviai išgirs lenkų, žydų, lietuvių, ukrainiečių, vokiečių ir kitų regiono gyventojų liudijimus. Jie atskleis, kaip žmonės atsidūrė istorinių įvykių epicentre, kaip skirtingai vertino tuos pačius įvykius ir kokius sprendimus teko priimti siekiant išgyventi.

Gyvi pasakojimai leidžia pažinti istoriją ne tik per dokumentus ar statistiką, bet ir per asmenines patirtis, emocijas bei atmintį. Šie liudijimai suteikia galimybę geriau suprasti XX amžiaus tragediją, išsaugoti jos atmintį ateities kartoms ir kartu atskleidžia žodinės istorijos galią.

Kada? 2026 m. liepos 15 d. 17 val.

Kur? Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje (Vytauto g. 23A)

Kaina? Nemokamai

Trukmė: 1 val.

Dalyvauja: istorikė, JAV žurnalistė Ina Navazelskis. Palangos žydų bendruomenės pirmininkas Vilius Gutmanas.

Registracija: tel. +370 612 86114 arba el. paštu – j.sliupo.muziejus@lnm.lt

*Renginio metu bus fotografuojama ir filmuojama. Nuotraukos ir vaizdo įrašai gali būti naudojami renginio viešinimui socialiniuose tinkluose, interneto svetainėse, spaudoje ir kitur.

The post Palangoje – unikalūs Holokaustą ir karą išgyvenusių žmonių liudijimai appeared first on Voruta.

„Magna Charta Observatory“ vienija universitetus, įsipareigojusius puoselėti akademinės laisvės, institucinės autonomijos ir socialinės atsakomybės principus. Kasmet vis kitoje šalyje vykstanti konferencija yra vienas svarbiausių tarptautinių aukštojo mokslo bendruomenės forumų, kuriame aptariami universitetams ir visuomenei aktualiausi šiandienos iššūkiai.

Šių metų konferencijos tema – „Daugiau nei atsparumas: universitetai, kaip aktyvūs vertybėmis grindžiamų pokyčių lyderiai“ (Beyond Resilience: Universities as Active Value-Driven Agents in a Changing World). Ji kviečia pažvelgti į universitetus ne tik kaip į pokyčiams atsparias institucijas, bet ir kaip į aktyvius demokratinių vertybių, visuomenės pažangos ir atsakingos lyderystės kūrėjus.

„Universitetai šiandien turi ne sekti pokyčius, o juos formuoti. Jų misija – auginti lyderius, kurie gebėtų sujungti mokslą, technologijas ir žmogiškąsias vertybes, kad pažanga tarnautų visuomenei. Kuo galingesnis tampa dirbtinis intelektas, tuo svarbesnis tampa žmogaus intelektas. Kuo labiau pasaulį skaldo geopolitinės įtampos, tuo svarbesni tampa universitetai, nes čia gimsta ne tik žinios, bet ir pasitikėjimas, atsakomybė bei gebėjimas kurti ateitį“, – sako MRU rektorė, Lietuvos rektorių konferencijos (LURK) prezidentė prof. dr. Inga Žalėnienė.

Pasak rektorės, Lietuvoje vyksianti „Magna Charta Observatory“ jubiliejinė konferencija yra svarbi proga Lietuvos universitetų vadovams kartu su pasaulio akademiniais lyderiais diskutuoti, kokį vaidmenį universitetai turi prisiimti kuriant saugesnį, demokratiškesnį ir darnesnį pasaulį.

Tris dienas truksiančioje konferencijoje tarptautinė akademinė bendruomenė diskutuos apie universitetų vaidmenį šiandienos geopolitinių, technologinių ir visuomeninių pokyčių kontekste. Dėmesys bus skiriamas akademinei laisvei ir universitetų autonomijai, tarptautiniam bendradarbiavimui, studijų kokybei, dirbtinio intelekto poveikiui aukštajam mokslui, studentų įtraukčiai ir universitetų atsakomybei kuriant demokratišką bei tvarią visuomenę.

Vienu svarbiausių konferencijos akcentų taps iškilminga „Magna Charta Universitatum“ pasirašymo ceremonija, kurios metu nauji universitetai prisijungs prie pasaulinės akademinės bendruomenės, įsipareigodami puoselėti akademinės laisvės, institucinės autonomijos ir socialinės atsakomybės principus.

„Magna Charta Universitatum“ pasirinkimas organizuoti jį Lietuvoje kartu su Mykolo Romerio universitetu liudija augantį universiteto tarptautinį pripažinimą ir aktyvų vaidmenį pasaulinėje diskusijoje apie aukštojo mokslo ateitį. Konferencija taip pat vyks Lietuvai rengiantis 2027 metais perimti pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai, todėl Vilnius taps svarbia erdve diskusijoms apie universitetų indėlį stiprinant demokratiją, tarptautinį bendradarbiavimą ir kuriant Europos ateitį.

„Magna Charta Universitatum“ – 1988 metais Bolonijoje priimta universitetų deklaracija, įtvirtinanti pamatinius akademinės laisvės, institucijų autonomijos ir universitetų atsakomybės visuomenei principus. Šiuo metu ją yra pasirašę daugiau kaip 1 000 universitetų iš daugiau nei 100 pasaulio valstybių, o šių vertybių puoselėjimą ir sklaidą koordinuoja „Magna Charta Observatory“.

MRU pranešimas

The post MRU pirmą kartą Lietuvoje rengs aukšto lygio tarptautinę „Magna Charta Observatory“ metinę konferenciją appeared first on Voruta.

Sigita Nemeikaitė, www.voruta.lt

Prancūziška elegancija garsėjantis Užutrakis vėl neria į muzikos stichiją. Liepos 5-ąją prasideda XXII tarptautinis muzikos festivalis „Užutrakio vakarai“, kuris lydės muzikos gerbėjus iki pat rudens.

Atidarymo koncertas „Labirintas: muzikinė kelionė po XVIII amžiaus Europą“ kviečia į subtilų ir kartu temperamentingą baroko pasaulį. Koncerte skambės fleitininko Vincenzo Lai iš Italijos, smuikininkės Dalios Dėdinskaitės, klavesininkės Nijolės Dorotėjos Beniušytės, legendinio „Kremerata Baltica Soloists“ atliekama muzika, kuri Užutrakyje nuskambės ypatingai, susiliedama su vakaro vakaro šviesa, ežero tyla ir dvaro architektūros ritmu.

Jis primins ir simbolinį sugrįžimą prie festivalio ištakų: bene kiekviena programa kuriama specialiai šiai vietai, šiai publikai, šiam vakarui. Tokią nuostatą festivalis nuosekliai puoselėja daugelį metų ir būtent tai jį išskiria iš kitų Lietuvos vasaros renginių. Įsimintina, kad „Užutrakio vakarai“ prieš du dešimtmečius buvo sumanytas ir kaip kultūros paveldo išsaugojimo akcija – padėti atgimti Užutrakio dvarui. Šiandien dvaras atkurtas, gyvena naująjį laimingą savo amžių, o kartu su juo išaugo ir pats festivalis – tapęs Trakų tapatybės dalimi, vasaros ženklu, elegantiška tradicija, kuri kasmet suburia ištikimą publiką.

Šiemet festivalis dar kartą patvirtina savo išskirtinumą: dauguma pasirodymų parengti specialiai Užutrakiui. Čia neskamba gastrolinės, kitur jau nesyk girdėtos programos – kiekvienas koncertas yra nepaprasta proga išgirsti įdomius pripažintus scenos meistrus bei kūrinius, suvertus į vėrinį Užutrakiui. Tai reta ir brangi tradicija, kuri „Užutrakio vakarams“ suteikia kūrybinės drąsos ir originalumo.

Vienas laukiamiausių vasaros akcentų – garsaus fortepijono virtuozo Andriaus Žlabio iš JAV sugrįžimas į festivalį, tik šįkart su solo koncertu. Pianistas, kurio muzikinė mintis visuomet pasižymi intelektualia gelme, Užutrakyje skambės ypatingai ir žada būti vienu giliausių, jautriausių sezono vakarų.

Į Užutrakį sugrįžta ir Maximas Rysanovas – altininkas ir dirigentas iš Jungtinės Karalystės, kurio pasirodymai čia yra įvykę prieš daugiau nei dešimtmetį. Šiemet jis muzikuos su Lietuvos kameriniu orkestru, pristatydamas naujai sudėliotą, dramaturgiškai stiprią programą. Publika turės nuostabią progą gėrėtis tikra muzikos fiesta.

Laukia trys įsimintini kameriniai pasirodymai Baltojoje salėje, kiekvienas – su savitu atlikėjų balsu ir dramaturgija. „Fleitų ir fortepijono dialogai“ su fleitininke Sara Minnelli ir pianiste Jelena Makarova iš Jungtinės Karalystės atskleidžia subtilų pokalbį, vedantį klausytoją per kelis muzikos šimtmečius. Panistė Onutė Gražinytė ir smuikininkė Simona Venslovaitė koncerte „Pasaulis jos akimis“ atskleis moterų kompozitorių balsų galeriją, kurioje kiekvienas kūrinys atsiveria kaip savitas pasaulis. O „Fortepijoninio trio atspindžiai“, atliekami smuikininkės Ievos Pranskutės, vionlončelininko Mislav Brajković ir pianistės Guodos Gedvilaitės, sujungia trijų balsų dermę į vieną didesnį, beveik orkestrinį skambesį.

Muzikos vakaras „Ispaniška naktis Užutrakyje“ įtrauks į galingą šviesos ir emocijų fejeriją. Į ją panardins du jauni pianistai, kurių vardus vis dažniau girdime didžiosiose scenose – Simonas Poška ir Anastasija Šumskaitė.

Skambės ir kiti muzikos žanrai. Lotynų Amerikos melodijas dovanos charizmatiška grupė iš Nyderlandų „La Mafia de la Gozadera“. Baigiamajam koncertui į Užutrakį atvyksta Latvijos radijo bigbendas su solistu Ola Onabulé iš Jungtinės Karalystės.

Laukia ypatingi „Užutrakio vakarai“ – muzika atviroje terasoje su vaizdu į Trakų pilį, žaluma sprogstantis parkas, ežero atspindžiai, saulėlydžiai ir atodūsiai. Muzikos ir vasaros šventė, kurią verta patirti bent kartą – o patyrę čia visada sugrįžta.

Festivalį finansuoja Lietuvos kultūros taryba, Trakų rajono savivaldybė. Partneris – Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija, mecenatas – bendrovė „Vilniaus baldai“. Renginio globėja – Seimo narė Edita Rudelienė.

The post „Užutrakio vakarai“ vėl džiugins muzikos ir saulėlydžių misterija appeared first on Voruta.

Valstybės dieną Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus kviečia šventiškai ir prasmingai paminėti vieną svarbiausių Lietuvos istorinių datų. Liepos 6-ąją 14.30 val. minint Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, palangiškiai ir miesto svečiai kviečiami leistis į pažintinę kelionę po tarpukario Palangą ir atrasti žmogų, kurio idėjos, darbai ir visuomeninė veikla prisidėjo prie modernios Lietuvos kūrimo bei jos vardo garsinimo pasaulyje. Šventinės ekskursijos „Lietuvos kūrėjų pėdsakais: Jono Šliūpo Palanga“ metu istorikas Mindaugas Surblys supažindins su Jono Šliūpo gyvenimo ir veiklos pėdsakais kurorte bei atskleis mažiau žinomas miesto istorijas. Kaip atrodė Jono Šliūpo laikų Palanga? Kaip laisvamaniui sekėsi katalikiškame kurorte? Kokią Palangą ir Lietuvą svajojo sukurti vienas ryškiausių tautinio atgimimo veikėjų? Atsakymų ieškosime šventinėje ekskursijoje po Jono Šliūpo Palangą.

Jonas Šliūpas (1861–1944) viena ryškiausių lietuvių tautinio atgimimo asmenybių, visą gyvenimą kovojusi už lietuvybę, valstybingumą ir modernios visuomenės idėjas. Jis aktyviai siekė, kad Lietuvos vardas būtų girdimas pasaulyje, kėlė bendros Lietuvos ir Latvijos valstybės idėją, vienas pirmųjų suprato jūros ir uostų svarbą Lietuvos ateičiai, matydamas šalį kaip modernią jūrinę valstybę. Gydytojas, publicistas, visuomenės veikėjas, diplomatas ir Palangos burmistras savo idėjomis dažnai lenkė laikmetį, todėl neretai sulaukdavo ir palaikymo, ir kritikos. Paskutiniaisiais aktyvios veiklos metais Palangoje gyvenęs J. Šliūpas siekė kurti pažangų, tvarkingą ir atvirą miestą, o jo palikimas iki šiol išlieka svarbia kurorto istorijos dalimi.

Ekskursijos metu atrasime tarpukario Palangą ir jos istorinius objektus, susijusius su Jonu Šliūpu, o pasakojimai leis pažinti miesto pokyčius, svarbiausius įvykius ir burmistro viziją kurti modernią Palangą.

Ekskursijos dalyvių skaičius ribotas, todėl į ją prašome registruotis iš anksto tel. +370 612 86114 arba el. paštu mindaugas.surblys@lnm.lt.

Kada? 2026 m. liepos 6 d. 14.30 val.

Kur? Ekskursijos pradžia Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje (Vytauto g. 23A, Palanga)

Trukmė: 1 val. 30 min.

Kaina? 7 Eur. Senjorams, studentams, moksleiviams, žmonėms, turintiems negalią taikomos nuolaidos.

Būtina išankstinė registracija: tel. +370 612 86114 arba el. paštu mindaugas.surblys@lnm.lt

*Renginio metu bus fotografuojama ir filmuojama. Nuotraukos ir vaizdo įrašai gali būti naudojami renginio viešinimui socialiniuose tinkluose, interneto svetainėse, spaudoje ir kitur.

The post Valstybės dieną – ekskursija po Jono Šliūpo laikų Palangą appeared first on Voruta.

XIX tarptautiniame džiazo festivalyje „Galvės Jazz fiesta“ liepos 3-ąją koncertuoja viena ryškiausių Lietuvos džiazo vokalisčių Veronika ChiChi. Su ja muzikuos ilgamečiai scenos partneriai – Dmitrijus Golovanovas (klavišiniai), Artūras Duckis (bosinė gitara) ir Domantas Razmus (mušamieji).

Veronikos kūryba – tai tradicinio džiazo improvizacijų ir šiuolaikinio skambesio jungtis. Jos debiutinis albumas A Singer of a Thousand Faces atskleidė nepaprastą stilistinį lankstumą, o programa „Namai“ tapo artima daugeliui klausytojų. Trakuose skambės ne tik gerai pažįstami kūriniai, bet ir naujos kompozicijos – būsimo albumo užuomazgos.

Scenoje Veronika ChiChi atsiskleidžia kaip brandi kompozitorė ir stipri lyderė, o kartu grojantys No Name Jazz Fellas suteikia muzikai drąsos, techninio virtuoziškumo ir žaismingų improvizacijų. Kolektyvas koncertavo svarbiausiuose Lietuvos festivaliuose, taip pat pasirodė Kaire, Lvove, Budapešte, Latvijoje.

Veronikos ChiChi dalyvavimas tarptautiniame projekte „Jazz Exchange“ su Bojan Z bei muzikantais iš Serbijos ir Liuksemburgo atvedė į prestižines scenas – „Like A Jazz Machine“ Liuksemburge ir Novi Sad Jazz festivalį. Projekto kulminacija – šiuo metu leidybai rengiamas albumas.

Renginys lauks Trakuose, Karaimų g. 57A, Vytauto Didžiojo kranto prieplaukoje. Džiazo laivas išplauks 19 val. Išsamiau apie koncertą ir festivalį: www.trakaijazz.lt

***

Festivalį rengia Rūdiškių muzikos mokykla, projekto autorius ir vadovas – mokyklos direktorius Aringas Šumskas. Renginį remia Trakų rajono savivaldybė, festivalio globėjas – meras Andrius Šatevičius.

„Galvės Jazz fiestos“ informacija

The post Veronika ChiChi: tūkstančio balsų džiazas virš Galvės appeared first on Voruta.