Rugpjūčio 17-ąją, švenčiant 117-ąjį Argentinos lietuvių draugijos „Nemunas” gimtadienį, Berisso buvo išrinktos naujosios lietuvių bendruomenės kultūros atstovės, Carla Daniela Markus ir Laima Fourment Kalvelis Žebrauskas.

Nuskambėjus paskutiniams polkos akordams, tarp muzikos, šokių ir šventinių šypsenų buvo iškilmingai paskelbtos dvi jaunosios lietuvių bendruomenės kultūros atstovės.

Ateinančius metus Carla ir Laima atstovaus lietuvių bendruomenei Argentinoje įvairiuose kultūriniuose ir visuomeniniuose renginiuose, puoselėdamos lietuvių kalbą, kultūrą bei tradicijas.

Abi merginos lietuvių bendruomenės gyvenime dalyvauja nuo pat mažens. Augdamos „Nemuno” apsuptyje, jos tautinių šokių žingsnius pradėjo mokytis dar būdamos dvejų metų ir nuo vaikystės yra lydimos lietuviškos kalbos, kultūros bei tradicijų.

Tai gražus simbolis daugiau nei šimtmetį Berisso gyvuojančiai lietuvių bendruomenei, kurioje tradicijos ir bendrystė perduodamos iš kartos į kartą.

Carla Daniela Markus istorijoje lietuviškas ryšys turi gilias šaknis. Jos senelis Alfonsas Markus buvo aktyvus „Nemuno” narys, ne vieną kadenciją vadovavo draugijai ir daug prisidėjo prie lietuviško kultūrinio gyvenimo bei tautinių šokių puoselėjimo. Šiandien jo anūkė Carla, tapdama lietuvių bendruomenės kultūros atstove, tęsia šią šeimos tradiciją savo kartos žingsniu.

Ne mažiau graži ir Laimos Fourment Kalvelis Žebrauskas šeimos istorija. Jos močiutė Izabelė Kalvelis buvo ilgametė ir aktyvi „Nemuno” narė bei veteranų tautinių šokių kolektyvo „Pipiras” vadovė. Laimos mama Alejandra Pumar Žebrauskas vadovavo „Skaidrai” ir pati buvo šokėja, savo veikla prisidėjusi prie lietuviškos kultūros puoselėjimo.

Laimos tėtis Juan Ignacio Fourment Kalvelis, nuo mažens augęs „Nemuno” aplinkoje, savo gyvenimą susiejo su lietuviška veikla. Jis buvo tautinių šokių šokėjas ir vadovas, o šiandien yra aktyvus lietuvių bendruomenės veikėjas, „Ecos de Lituania” režisierius ir žurnalistas. Jo veikla jau seniai peržengia vienos bendruomenės ribas, jis daug metų prisideda prie lietuviškos tapatybės puoselėjimo ir sklaidos. Šiuo metu Juan Ignacio aktyviai vadovauja 2027 metais Argentinoje vyksiančios IV pasaulio lietuvių tautinių šokių šventės „Stiprios šaknys – gyva kultūra” organizaciniam komitetui.

„Stiprios šaknys – gyva kultūra” – tai ne tik 2027 metų šventės šūkis. Šie žodžiai tarsi įprasmina ir Carlos, ir Laimos šeimų istorijas, kuriose lietuviškas paveldas išsaugomas ne tik prisiminimuose, bet ir gyvu darbu, šokiu, lietuvišku žodžiu bei meile savo šaknims.

Carla ir Laima šiandien tampa naujosios kartos veidu. Jų laukia daugybė susitikimų, kultūrinių renginių ir svarbių bendruomenės gyvenimo akimirkų.

Vienas svarbiausių jų laukiančių įvykių, 49-oji Provincijos imigrantų šventė Berisso, kurioje lietuvių bendruomenė kartu su kitomis tautinėmis bendruomenėmis pristatys savo kultūrą, tradicijas ir istoriją.

Tą vakarą, kai nuskambėjo paskutiniai polkos akordai, prasidėjo naujas šios istorijos skyrius.

Carla ir Laima jį rašys savo žingsniais, saugodamos tai, kas buvo perduota iš kartos į kartą, ir kurdamos savo lietuvišką istoriją Argentinoje.

Iš kartos į kartą. Iš širdies į širdį. Iš Argentinos į pasaulį.

Argentinos Lietuvių Draugijos Nemunas inform.

The post Iš kartos į kartą, iš širdies į širdį. Iš Argentinos – į pasaulį appeared first on Voruta.

Birželio 20 dieną Argentinos Berisso lietuvių draugijos „Nemunas” lietuvių tautinių šokių kolektyvai „Nemunas” ir „Skaidra” su dideliu džiaugsmu paminėjo savo veiklos 55-ąją sukaktį. Jubiliejinis renginys vyko Berisso 1-osios vidurinės mokyklos aktų salėje.

Tai buvo vakaras, kupinas susitikimų, prisiminimų ir dėkingumo. Jo metu pagerbti meno vadovai, buvę šokėjai ir visos kartos, kurios savo atsidavimu, darbu ir meile lietuviškoms šaknims prisidėjo prie šių kolektyvų istorijos. Kiekvienas šokis, kiekvieni žiūrovų plojimai ir kiekvienas apkabinimas priminė istoriją, prasidėjusią prieš 55 metus ir gyvuojančią iki šiol.

Vakaro metu buvo prisimintas kolektyvų kūrybinis kelias. Žiūrovai išvydo labiausiai įsimintinus šokius, pažymėjusius skirtingus jų meninės veiklos etapus.
Per savo veiklos metus „Nemunas” ne kartą atstovavo Argentinos lietuvių bendruomenei tarptautiniuose renginiuose. 2000 metais kolektyvas dalyvavo XI Lietuvių tautinių šokių šventėje Toronte (Kanada), 2018 metais – Lietuvos šimtmečio Dainų šventėje „Vardan tos…”, 2023 metais – Tarptautiniame lietuvių tautinių šokių festivalyje „Juventus 2023″, vykusiame Klivlande (JAV) ir Toronte (Kanada), o 2024 metais – Lietuvos dainų šventėje „Kad giria žaliuotų”, skirtoje Dainų švenčių šimtmečiui. Kolektyvas taip pat ne kartą koncertavo Urugvajuje.

Argentinos lietuvių draugija „Nemunas” šiuo metu rengiasi dar vienam svarbiam įvykiui – IV-ajai lietuvių tautinių šokių šventei Argentinoje „Stiprios šaknys – gyva kultūra”, kuri vyks 2027 m. gruodžio 7-11 dienomis Berisso mieste.

Daugiau informacijos apie šventę, repertuarą ir registraciją rasite: https://www.nemunasarg.com/sokiusvente2027

Argentinos lietuvių draugijos „Nemunas” pranešimas

The post „Nemunas“ ir „Skaidra“ Argentinoje kartu paminėjo 55-ąją veiklos sukaktį appeared first on Voruta.

Lietuvių draugijos „Nemunas” atstovai susitiko su Berisso meru Fabián Cagliardi aptarti pasirengimo IV-ajai Pasaulio lietuvių tautinių šokių šventei Argentinoje „Stiprios šaknys – gyva kultūra”. Šventė vyks 2027 m. gruodžio 11 d. Berisse – Argentinos imigrantų provincijos sostinėje.

Susitikimo metu aptarti pagrindiniai šventės organizavimo klausimai ir būsimo renginio reikšmė. Tikimasi, kad šventėje dalyvaus daugiau kaip 800 šokėjų iš lietuvių tautinių šokių kolektyvų, atvykstančių iš įvairių Argentinos regionų, Lietuvos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Brazilijos, Urugvajaus, Vokietijos, Airijos, Jungtinės Karalystės bei kitų Europos šalių. Šventė sieks stiprinti pasaulio lietuvių bendruomenių ryšius, skatinti kultūrinius mainus ir puoselėti lietuviško šokio tradicijas.

Susitikime dalyvavo Šventės ruošos komiteto pirmininkas Juan Ignacio Fourment Kalvelis, pirmininko pavaduotojas Alfredo Dulke, lietuvių draugijos „Nemunas” pirmininkas Lucas Pérez ir ruošos komiteto narė Verónica Aralda.

2022 metais Berisso jau buvo tapęs Pasaulio lietuvių tautinių šokių šventės „Ten, kur teka Nemunas banguoja” namais. Tuomet renginys subūrė daugiau kaip 500 šokėjų iš Argentinos, Urugvajaus, Jungtinių Amerikos Valstijų, Lietuvos ir Švedijos, o miestas dar kartą patvirtino savo svarbų vaidmenį puoselėjant lietuvišką kultūrą Pietų Amerikoje.
 
Daugiau informacijos apie šventę, repertuarą ir registraciją:
www.nemunasarg.com/sokiusvente2027

The post Argentina ruošiasi IV-ajai Pasaulio lietuvių tautinių šokių šventei appeared first on Voruta.

Juan Ignacio Fourment Kalvelis, PLB valdybos Plėtros ir tvarumo komisijos pirmininkas, www.voruta.lt

Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) Plėtros ir tvarumo komisija tęsia aktyvų darbą stiprindama pasaulio lietuvių bendruomenių ryšius, skatindama jaunimo įsitraukimą, lyderystės ugdymą ir organizacinį tvarumą.

2026 m. gegužę Viktorijos Gribinaitės-Naki iniciatyva, dalyvaujant komisijos pirmininkui Juan Ignacio Fourment Kalvelis, surengtas nuotolinis susitikimas su Skandinavijos lietuvių bendruomenių atstovais iš Danijos, Norvegijos, Švedijos, Suomijos ir Islandijos. Jo metu aptarti bendruomenėms aktualūs klausimai – jaunimo įtraukimas, naujų narių pritraukimas, lyderių ugdymas, veiklos tęstinumas ir organizacinio tvarumo stiprinimas. Taip pat pristatytas Pasaulio lietuvių bendruomenių lyderių suvažiavimas, vyksiantis 2026 m. liepos 23–26 d. Telšiuose ir Plungėje.

Birželio 4 d. vyko PLB Plėtros ir tvarumo komisijos susitikimas su Pietų Amerikos lietuvių bendruomenių vadovais ir atstovais iš Argentinos, Brazilijos, Urugvajaus, Kolumbijos, Ekvadoro, Čilės, Peru ir Venesuelos. Susitikime aptartos bendradarbiavimo galimybės, bendri projektai, jaunimo veiklos bei pasirengimas lyderių suvažiavimui Lietuvoje.

Ypatingas dėmesys skirtas ir 2027 metų planams. Pietų Amerikos lietuvių jaunimas ketvirtą kartą šio regiono istorijoje organizuos XIX Pasaulio lietuvių jaunimo kongresą bei IV Lietuvių tautinių šokių šventę Argentinoje. Šie renginiai taps reikšminga pasaulio lietuvių bendrystės, kultūros ir lietuviškos tapatybės puoselėjimo švente, subursiančia lietuvius iš įvairių pasaulio šalių.

PLB Plėtros ir tvarumo komisija ir toliau siekia telkti pasaulio lietuvių bendruomenes, stiprinti jų tarpusavio ryšius ir skatinti iniciatyvas, kurios užtikrina lietuvybės tęstinumą visame pasaulyje.

The post Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Plėtros ir tvarumo komisija stiprina bendradarbiavimą su pasaulio lietuvių bendruomenėmis appeared first on Voruta.

Juan Ignacio Fourment Kalvelis, Argentina, www.voruta.lt

Minint 36-ąsias Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metines, Avellanedos lietuvių „Gailestingumo Motinos“ parapijoje vyko iškilmingos Šv. Mišios ir šventinis minėjimas, subūręs vietos lietuvių bendruomenę bei garbingus svečius.

Šv. Mišias aukojo klebonas Sebastián Genoni. Renginį organizavo Argentinos lietuvių bendruomenė (ALB, ALOST).

Po Mišių parapijos kieme vyko iškilmingas minėjimas, kuriame dalyvavo Buenos Airių miesto vyriausybės Tautinių bendrijų ir migrantų generalinis direktorius Santos Gastón Juan, ALB pirmininkė Clara Jordán, taip pat kitų šalies lietuvių organizacijų vadovai ir atstovai.

Ceremonijos metu Juan Ignacio Fourment Kalvelis „Gailestingumo Motinos“ parapijai padovanojo paveikslą su Švč. Mergelės Marijos atvaizdu. Ši simbolinė dovana skirta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo minėjimui bei Argentinos lietuvių bendruomenės 75-mečio jubiliejui pažymėti.

Avellanedos lietuvių „Gailestingumo Motinos“ parapija yra oficialus ALB adresas ir svarbus bendruomenės traukos centras. Čia puoselėjamos lietuviškos tradicijos, stiprinamas tikėjimas ir iš kartos į kartą perduodama tautinė tapatybė.

Primename, kad 2025 m. lapkričio 15 d. Argentinos lietuvių bendruomenė, vienijanti aštuonias lietuviškas organizacijas skirtinguose šalies miestuose, paminėjo reikšmingą sukaktį – 75-ąsias Argentinos lietuvių organizacijų tarybos (ALOST), vėliau tapusios Argentinos lietuvių bendruomene (ALB), įkūrimo metines.

Šiai progai skirtas iškilmingas renginys vyko Lujano bazilikoje, skirtoje Argentinos globėjai Švč. Mergelei Marijai. Jo metu buvo pašventintas ir bazilikos kriptoje iškilmingai įkurdintas naujas Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, paveikslas, padovanotas Vilniaus arkivyskupijos.

Ceremonijos metu taip pat iškeltos dvi Lietuvos vėliavos – trispalvė ir istorinė Vyčio vėliava, simbolizuojančios tautos istorinę atmintį ir laisvės siekį.

Renginio globėjas: ​Arkivyskupas Lionginas Virbalas, Lietuvos Vyskupų Konferencijos delegatas užsienio lietuvių sielovadai.

Šis minėjimas dar kartą atskleidė gyvą ir tvirtą lietuvybės dvasią pasaulyje – ji telkia bendruomenes, stiprina ryšį su Tėvyne ir įkvepia puoselėti tikėjimą bei kultūrinį paveldą.

Susitikimas su Buenos Aires miesto vyriausybės atstovu

Buenos Aires (CABA) įvyko prasmingas ir produktyvus susitikimas su miesto Vyriausybės Tautinių bendruomenių ir migrantų generaliniu direktoriumi Santosu Gastónu Juanu.

Susitikime taip pat dalyvavo ALB-ALOST pirmininkė Clara Jordán. Jo metu buvo aptarta institucijos veikla, keistasi idėjomis bei numatytos bendradarbiavimo kryptys, apimančios trumpalaikius, vidutinės trukmės ir ilgalaikius projektus.

Atvira ir draugiška atmosfera leido užmegzti dar glaudesnį ryšį bei sustiprinti bendrą siekį, telkti ir stiprinti bendruomenę.

The post Šv. Mišios ir iškilmingas minėjimas Avellanedoje (Argentina), skirtas 36-osioms Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo metinėms appeared first on Voruta.

Išleistas KPD dalinai finansuotas unikalus vadovas po lietuviškąją Lotynų Ameriką – knyga „Gabalėliai Lietuvos: Lotynų Amerika“. Šiame žemyne jau daugiau nei šimtmetis gyvuoja lietuvių rajonai, lietuvių įkurti kaimai ir miestai. Stovi didžiulės lietuvių bažnyčios, paminklai Lietuvai ir lietuviams – ir tokiems, kurių pačioje Lietuvoje beveik nežinome. Apie visa tai pasakoja naujoji Augustino Žemaičio ir Aistės Žemaitienės knyga.

Ši knyga – tai rezultatas dešimt metų trukusių ekspedicijų, kurių metu jų autoriai pasiekė nuo Lietuvos itin nutolusias vietas: Brazilijoje stovintį Lituanikos kaimą, penkias Buenos Airių Lietuvos gatves, atokiausius San Paulo rajonus (11 tūkst. km nuo Vilniaus) ir net Patagonijos lietuvių muziejų (14 tūkst. km nuo mūsų sostinės).

Šis vadovas po lietuviškąją Lotynų Ameriką – daugiau nei 400 unikalių fotografijų, 12 žemėlapių ir iš tiesų gausios informacijos rinkinys – parodo šimtametį lietuvių bendruomenės paveldą Lotynų Amerikoje ir pasakoja apie lietuvių bažnyčias, paminklus Lietuvai, apie gyvas bendruomenes, kuriose emigrantų iš Lietuvos proanūkiai vis dar puošia senus lietuvių klubus naujais meno kūriniais.

„Projektu „Gabalėliai Lietuvos“ siekiame užfiksuoti, išsaugoti, papasakoti apie tai, kas lietuviško sukurta visuose žemynuose, – pasakoja Augustinas Žemaitis. – Ankstesnėje knygoje aprašėme lietuvišką didybę JAV miestuose: lietuvių klubus, senesnius už pačią Lietuvos Respubliką, lietuvių bažnyčias, didesnes už kai kurias Lietuvos katedras. Ši antroji knyga pasakoja apie Lotynų Ameriką – tai žvilgsnis dar toliau: į tai, kas lietuviško pastatyta tolimiausiose, egzotiškiausiose žemėse.”

Antroji autorių „Gabalėliai Lietuvos“ serijos knyga parodys, kad Lietuva pasaulyje yra žymiai didesnė, nei mes įpratę manyti. Tai kartu ir puiki, patraukli, graži pirmoji pažintis su lietuviškąja Pietų Ameriką, ir išsamus vadovas keliautojui ar tyrinėtojui po visus to žemyno lietuviškus pastatus ir paminklus.

„Nustebino, kiek daug skirtingų žmonių skaito „Gabalėlius Lietuvos”, – sakė Aistė Žemaitienė  – Vieni nori tiesiog pasigėrėti tuo, ką sukūrė lietuviai taip toli. Kiti turėjo emigravusių ten giminių (kokį senelio brolį ar prosenelį), tad jie nori bent jau tokiu būdu „pamatyti“ tą egzotišką lietuvišką pasaulį, kurį anapus Atlanto susikūrė anuomečiai emigrantai. Treti iš tikrųjų patys keliauja į tas vietas, naudojasi mūsų žemėlapiais, kad jas rastų. Itin malonu, kad skaito ir tyrėjai, mokslininkai, diplomatai – jiems tai išsamus lietuviškų vietų katalogas”.

„Gabalėliai Lietuvos“ padeda pažinti ir savitai priartina lietuvių paminklus ir bažnyčias tolimuose Pietų Amerikos kraštuose, o tuo pačiu išsaugo žinias apie juos ir jų vaizdus ateities kartoms”, – sakė arkivyskupas Lionginas Virbalas, Lietuvos vyskupų konferencijos delegatas užsienio lietuvių sielovadai.

Leidinį iš dalies parėmė Kultūros paveldo departamentas prie LR Kultūros ministerijos bei Lietuvių fondas.

Knyga sausio 21 d. 18.30 val. bus pristatyta Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo erdvėje. Svečiai: arkivyskupas Lionginas Virbalas, VDU profesorius Juozas Skirius, ir Adriana Nerea Cobbio Reynoso, kurios proseneliai emigravo iš Lietuvos į Argentiną 1929 m., o ji, puikiai mokėdama lietuvių kalbą, persikėlė gyventi į Lietuvą, kur dirba mokytoja.

Kultūros paveldo departamento inform.

The post Nauja knyga atskleidžia šimtametę Lietuvos istoriją Lotynų Amerikoje appeared first on Voruta.

Juan Ignacio Fourment Kalvelis, Pasaulio lietuvių bendruomenės Plėtros ir tvarumo komisijos pirmininkas, www.voruta.lt

Praėjusį šeštadienį, sausio 10 dieną, įvyko virtuali paskaita tema „Pasaulio lietuvių bendruomenės strateginis planas: lietuvių diasporos pasirengimas visuotinei gynybai ir Pietų Amerikos lietuvių vaidmuo”.

Paskaitos lektorė Irma Petraitytė-Lukšienė, Pasaulio lietuvių bendruomenės Pilietinio atsparumo komisijos pirmininkė.

Paskaitoje aktyviai dalyvavo daugiau nei 60 Pietų Amerikos lietuvių bendruomenių ir organizacijų vadovų, lyderių bei narių. Renginio metu buvo pristatyta esama saugumo situacija Lietuvoje, apžvelgtos pagrindinės Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) strateginės kryptys bei aptartos galimybės, kaip Pietų Amerikoje gyvenantys lietuviai gali aktyviai ir prasmingai prisidėti prie Lietuvos rėmimo.

Renginio įžangoje žodį tarė Pasaulio lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkė Dalia Henke, pasveikinusi visus susirinkusius ir pabrėžusi, kad visi lietuviai yra svarbūs, nepriklausomai nuo to, kurioje pasaulio vietoje jie gyvena.

Pagrindinės paskaitoje aptartos temos buvo: galimas „dienos X” scenarijus ir Pietų Amerikos lietuvių bendruomenių vaidmuo tokios situacijos atveju; ryšių stiprinimas ir jaunimo motyvavimas; komunikacijos kanalų plėtra; rusijos įtaka Pietų Amerikoje; kova su dezinformacija; viešos palaikymo akcijos ir kitos aktualios temos.

Renginį organizavo Juan Ignacio Fourment Kalvelis, Pasaulio lietuvių bendruomenės Plėtros ir tvarumo komisijos pirmininkas.

The post Pasaulio lietuvių bendruomenės strateginis planas ir Pietų Amerikos lietuvių vaidmuo appeared first on Voruta.

Argentinos lietuvių draugija “Nemunas”, www.voruta.lt

Minint 150-ąsias vieno iškiliausių Lietuvos menininkų – kompozitoriaus, dailininko ir mąstytojo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio gimimo metines, Argentinoje buvo įgyvendintas išskirtinis ir plataus masto kultūrinių renginių ciklas, atskleidęs gyvą ir prasmingą lietuviško kultūros paveldo sklaidą Pietų Amerikoje.

Vienas ryškiausių šio ciklo akcentų įvyko Berisso mieste – „Provincijos imigrantų sostinėje”, kur Savivaldybės simfoninis orkestras atliko simfoninę poemą „Jūra”. Šis kūrinys, kupinas gilaus simbolizmo ir dvasinės jėgos, nuskambėjo kaip pagarbus ir iškilmingas muzikinis dedikavimas Mikalojui Konstantinui Čiurlioniui, minint jo 150-ąsias gimimo metines. Unikalų projektą inicijavo Lietuvių draugija „Nemunas”.

Iškilmingos vakaro programos metu taip pat pasirodė lietuvių jaunimo tautinių šokių kolektyvas „Nemunas”, orkestras atliko Argentinos ir Lietuvos valstybinius himnus, o renginyje dalyvavo kultūros, meno ir visuomeninio gyvenimo atstovai bei įvairių tautinių bendruomenių nariai.

Svarbi šio kultūrinio ciklo dalis buvo ir nacionalinis dailės konkursas, subūręs visas Lietuvos bendruomenes Argentinoje. Konkurse dalyvavo beveik šimtas vaikų ir jaunimo, kurių kūrybiniai darbai atskleidė Čiurlionio pasaulio viziją jaunųjų kartų akimis. Konkursą organizavo Berisso lietuvių draugija „Nemunas” ir Tandilio lietuvių bendruomenė „Laisva Lietuva”.

Konkursinių darbų vertinimo komisiją sudarė aukštos kompetencijos specialistai:

Mg. Adriana Barkauskaitė (Pietų Amerikos lituanistinė mokykla – Bostono lituanistinė mokykla),

Lic. Analía Gabalec (Beriso lietuvių draugija „Nemunas”),

prof. Clarisa Rodríguez (Tandilio lietuvių bendruomenė „Laisva Lietuva”).

Projekto kuratorės: Ana Lujan Gedzevicius (Beriso lietuvių draugija „Nemunas”) ir Selene Baniles (Tandilio lietuvių bendruomenė „Laisva Lietuva”). Koncerto organizatorė Veronica Aralda (Beriso lietuvių draugija „Nemunas”). Filmo „Laiškai Sofijai” vertimas/subtitrai Ariel Lo Pinto (Tandilio lietuvių bendruomenė „Laisva Lietuva”).

Šis reikšmingas kultūrinis ciklas, skirtas Mikalojaus Konstantino Čiurlionio atminimui ir kūrybiniam palikimui, buvo įgyvendintas remiant Lietuvių fondo, dar kartą patvirtinant tarptautinę lietuvių kultūros vertę ir jos gyvybingumą.

The post Lietuviško kultūros paveldo sklaida Pietų Amerikoje appeared first on Voruta.

Juan Ignacio Fourment Kalvelis, PLB valdybos Plėtros ir tvarumo komisijos pirmininkas, Argentina, www.voruta.lt

Lujanas, Argentina. Lapkričio 15-osios rytą Lujano Dievo Motinos bazilikos aikštė virto mažyte Lietuva. Čia susirinko lietuvių kilmės šeimos iš visos Argentinos – nuo Berisso ir Tandilio iki Rosario, Buenos Airių ir atokiausių provincijų. Kai kurie atvyko kelių valandų keliu, kiti – pirmą kartą atsivedę savo vaikus, kad jie pamatytų, kaip atrodo gyvas lietuviškumas, čia saugomas jau tris ketvirčius amžiaus. Patys lietuviai sakė nebeatsimenantys, kada paskutinį kartą buvo taip gausiai susirinkę. Juos subūrė dvi progos: naujo Aušros Vartų Gailestingumo Motinos paveikslo perdavimas Lujano Mergelės Marijos šventovei ir Argentinos lietuvių bendruomenės 75-metis.

Dar prieš Mišių pradžią ore tvyrojo vos apčiuopiamas jausmas, primenantis grįžimą namo. Tautinių juostelių spalvos mirgėjo tarp žmonių, o senoliai, sulaukę progos susitikti, tyliai dalijosi istorijomis, kurias gali papasakoti tik gyvenimo patirtis: apie karo metų keliones, pirmuosius bendruomenės vakarus, apie tai, kaip kiekviena šeima iš naujo nešė Lietuvą į naujus namus Pietų Amerikoje.

Šv. Mišias aukojo arkivyskupas Lionginas Virbalas, o su juo koncelebravo kunigai marijonai, dirbantys lietuvių įkurtose parapijose. Mišiose lietuviškai ir ispaniškai giedojo Berisso Mindaugo draugijos choras. Arkivyskupas Lionginas Virbalas savo pamoksle palietė tą nematomą siūlą, jungiantį diasporą su tėvyne. „Jūs čia sukūrėte namus, tačiau šaknų nepaleidote. Tai – jūsų stiprybė ir jūsų istorija“, – sakė jis. Jis taip pat priminė seną tradiciją rengti piligrimines keliones į Lujaną, kur sovietinės okupacijos metais būdavo minima ir Lietuvos nepriklausomybė.

Ši mintis ypač jautriai suskambo tada, kai bendruomenė išvydo intronizuojamą naujai sukurtą Aušros Vartų Gailestingumo Motinos atvaizdą. Atgabentas iš Lietuvos su ypatingu rūpesčiu, jis tarsi simboliškai sujungė du pasaulius – Lietuvą, iš kurios kadaise iškeliavo protėviai, ir Argentiną, kuri tapo jų naujais namais.

Po šv. Mišių dalyviai nusileido į bazilikos kriptą, kur, skambant „Ave Maria“ giesmei, simboliškai atsisveikino su senuoju paveikslu, kuris bus perkeltas į šventovės muziejų. Šalia naujojo paveikslo kabės Lietuvos vėliavos – Trispalvė ir istorinė su Vyčiu. Lujano bazilikos kriptoje galima pamatyti daug įvairiose šalyse gerbiamų Mergelės Marijos paveikslų ir statulų. Nuo 1982 m. čia kabėjo ir Vilniaus Gailestingumo Motinos paveikslas. Deja, jis nepasižymėjo meniškumu, todėl Argentinos lietuviai jau seniai planavo jį pakeisti tinkamesniu.

Prieš porą metų, lankydamasis Argentinoje, Lietuvos vyskupų konferencijos delegatas užsienio lietuvių sielovadai arkivyskupas Lionginas Virbalas pasiūlė tai pagaliau padaryti. Jo prašymu Vilniaus Šv. Teresės parapija padovanojo dailininko Pauliaus Juškos nutapytą paveikslą. Beveik prieš metus buvo sudaryta darbo grupė iš įvairių Argentinos lietuvių bendruomenių atstovų, kuri ėmėsi šventės paruošimo ir kvietė visus joje dalyvauti.

Lujane taip pat buvo minimas ir Argentinos lietuvių bendruomenės 75-metis. Atvykę į Argentiną, kaip ir kitose šalyse, lietuviai steigė savo organizacijas ir klubus. 1950 m. buvo įkurtas juos jungiantis Argentinos lietuvių organizacijų komitetas, kuris 1956 m. sausį pasivadino Argentinos lietuvių organizacijų ir spaudos taryba (ALOST).

Po Mišių žmonės iš bazilikos žengė tarsi sena, daug išgyvenusi šeima. Jie sveikino vieni kitus, apsikabino, o tarp šurmulio kartkartėmis nuaidėdavo lietuviškos melodijos, sugrąžinančios visus į vaikystės sodus, į prosenelių namų kvapus  – į vietą, kurios nebėra šalia, bet kuri visada yra širdyje.

Vakaro kultūrinė programa dar labiau sustiprino šį jausmą. Mindaugo lietuvių draugijos choras savo balsais pripildė salę skaidraus jausmingumo – tokio, kuris gimsta tik tada, kai žmonės gieda ne dėl scenos, o iš meilės savo šaknims. Po jų pasirodė šokių kolektyvai iš visos Argentinos: Berisso lietuvių draugijos „Nemunas“ kolektyvai „Skaidra“, „Nemunas“, „Griaustinis“ ir „Pipiras“; Argentinos lietuvių centro „Spindulys“ ir „Perkūnas“; Tandilio kolektyvai „Kaukas“ ir „Laisvės Akmuo“; Rosario kolektyvai „Šaltinis“ ir „Dobiliukai“; Berisso Mindaugo draugijos kolektyvas „Žibutė“. Kiekvienas šokis buvo lyg laiškas protėviams, kiekviena melodija – tarsi pažadas, kad lietuviškumas čia niekur nedings.

Šventė pradžiugino ir naujai įkvėpė lietuvius palaikyti tikėjimą bei tautinę dvasią, paskatino bendradarbiauti ir dalintis patirtimi. Net žmonės, atvykę 600 kilometrų iš Kordobos į Lujaną, dalijosi džiugia nuotaika ir kartu su kitais linkėjo pratęsti šią gražią Argentinos lietuvių susibūrimo tradiciją.

Per 75 metus ši bendruomenė tapo daugiau nei tautine organizacija. Ji tapo gyvu tiltu, jungiančiu kartas: tuos, kurie Lietuvą paliko; tuos, kurie ją prisimena iš pasakojimų; ir tuos, kurie jos ieško iš naujo – kelionėse, šokiuose, giesmėse, pačioje kalboje. Todėl vakaro pabaigoje ištarti žodžiai skambėjo ne kaip šūkis, o kaip ramus, tikras įsitikinimas:
„Mes esame toli, bet mes – Lietuva.“

The post Trispalvės Pietų Amerikoje: Argentinos lietuvių bendruomenė mini jubiliejų appeared first on Voruta.

Jaunimo šokių kolektyvas „Nemunas” pristatė įspūdingą ir įvairialypį pasirodymą 6-ajame tautinių kolektyvų festivalyje, vykusiame La Bandos technologiniame centre, Santjago del Estero mieste.

Renginyje dalyvavo įvairių šalių bendruomenės – italų, ispanų, prancūzų, korėjiečių, japonų ir kitų – kurios pristatė savo kultūrinius paveldus. Šventės šūkis „Taika pasaulyje” atspindėjo renginio tikslą ne tik pagerbti kultūrų įvairovę, bet ir skatinti vienybę bei taikų sambūvį.

Viešnagės metu kolektyvas, vadovaujamas Amparo Cabrera Dulke ir Marianelos Siperkos, kartu su garbės pirmininku Alfredu Dulke, susitiko su lietuvių šeimomis Santjago del Estero mieste.

Norėdami dalyvauti šiame renginyje, kolektyvo nariai įveikė daugiau nei 1000 km. 2025 m. kolektyvas jau yra nuvažiavęs daugiau nei 2500 km, koncertuodamas įvairiuose socialiniuose ir kultūriniuose renginiuose Argentinoje.

Iki šiol šiais metais Lietuvių draugijos „Nemunas” kolektyvai pasirodė:

• 21-ojoje tautinių kolektyvų mugėje Necochea–Quequén mieste (2025 m.),
• Esquel (Chubut) mieste, minint 119-ąsias jo įkūrimo metines,
• La Bandos mieste (Santjago del Estero).

Šiais pasirodymais kolektyvai toliau atstovauja Lietuvos bendruomenei ir Berisso miestui, vadinamam Imigrantų provincijos sostine, visoje Argentinoje.

Be to, sausio mėnesį per Lietuvos nacionalinę televiziją (LRT) tradicinėje laidoje „Duokim garo!” buvo parodyti trys specialūs reportažai apie draugijos meninę ir kultūrinę veiklą, apžvelgiantys beveik 116 metų trunkančią jos istoriją.

Primename, kad Berisso lietuvių draugijos „Nemunas” jaunimo kolektyvas „Nemunas” ir suaugusiųjų kolektyvas „Griaustinis” pernai dalyvavo Lietuvos šimtmečio dainų ir šokių šventėje, kur koncertavo kartu su daugiau nei 9000 atlikėjų iš viso pasaulio. Šią šventę UNESCO pripažino Nematerialiuoju žmonijos kultūros paveldu.

Taip pat verta paminėti, kad 2022 m. tautinių šokių kolektyvas „Nemunas” buvo apdovanotas aukščiausiu Lietuvos Vyriausybės įvertinimu – „Aukso paukšte” – kaip geriausias užsienyje veikiantis lietuvių šokių kolektyvas ir jo vadovas. Šį apdovanojimą skiria Lietuvos nacionalinis kultūros centras kartu su Užsienio reikalų ministerija.

Šiuo metu Lietuvių draugija „Nemunas” ruošiasi Lietuvių šokių šventei „Argentina 2027″, pavadintai „Stiprios šaknys, gyva kultūra” („Raíces fuertes, cultura viva”), kurioje dalyvaus lietuvių kolektyvai iš Lietuvos ir išeivijos bendruomenių visame pasaulyje.

Daugiau informacijos – mūsų interneto svetainėje: https://www.nemunasarg.com/sokiusvente2027

Argentinos Lietuvių Draugijos „Nemunas” pranešimas

The post Lietuvos jaunimo šokių ansamblis „Nemunas“ sužavėjo žiūrovus Santjago del Estere appeared first on Voruta.

Juan Ignacio Fourment Kalvelis, Argentina, www.voruta.lt

Būdamas Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisijos nariu, toliau aktyviai dalyvauju įvairiuose renginiuose ir susitikimuose, kurių tikslas – stiprinti politinius, diplomatinius, verslo ir prekybos ryšius tarp Lietuvos ir Argentinos.

Vienas iš reikšmingų iniciatyvų – dalyvavimas virtualiame seminare „Argentinos rinka: ką reikia žinoti Lietuvos verslininkams?”, kuriame prisijungė daugiau nei keturiasdešimt dalyvių. Jie turėjo galimybę plačiau susipažinti su Argentinos verslo aplinka, rinkos specifika ir galimybėmis Lietuvos įmonėms.

Lietuvos ambasadorė Ispanijoje ir Argentinai akredituota Lyra Puišytė-Bostroem pabrėžė, kad ekonominių ryšių su Argentina plėtra yra svarbi siekiant diversifikuoti Lietuvos eksporto kryptis ir atverti naujas rinkas mūsų verslui. Seminarą organizavo Lietuvos Respublikos ambasada Ispanijoje bendradarbiaudama su Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmais.

Tuo pat metu, kultūrinės ir bendruomeninės diplomatijos srityje, įvyko susitikimas su La Platos savivaldybės Užsienio bendruomenių departamento sekretoriaus pavaduotoju Luisu Sannenu bei šio departamento generaliniu direktoriumi Mauricijumi Kastro. Pokalbio metu buvo aptarta lietuvių bendruomenės veikla Buenos Airių provincijoje, La Platoje, bei jos indėlis į vietinį kultūrinį gyvenimą. Taip pat kalbėta apie Lietuvos Respublikos Seimo ir PLB komisijos veiklą bei La Platos savivaldybės vykdomą tautinių bendrijų ir migracijos politiką.

La Plata – Buenos Airių provincijos sostinė, turinti beveik milijoną gyventojų. Mieste veikia visos trys provincijos valdžios institucijos. Jo apylinkėse gyvena aktyvi lietuvių bendruomenė, jungianti dvi istorines organizacijas, puoselėjančias lietuvišką paveldą ir tradicijas.

The post Lietuvos ir Argentinos ryšiai stiprinami per diasporos, verslo ir savivaldos iniciatyvas appeared first on Voruta.

Juan Ignacio Fourment Kalvelis LRT laidoje „Laba diena, Lietuva“

Juan Ignacio Fourment Kalvelis, Pietų Amerikos atstovas LR Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisijoje,  www.voruta.lt

Nuoširdžiai sveikinu visus su Šventomis Velykomis – tai atgimimo, vilties ir bendrystės laikas. Ši šventė mums – lietuviams visame pasaulyje – yra ne tik krikščioniškosios tradicijos dalis, bet ir proga prisiminti savo šaknis, vienybės svarbą, tautiškumą. Šiuos šiltus sveikinimus siunčiu iš Argentinos, kur jau daugelį metų gyvuoja ir stiprėja lietuvių bendruomenė, nepaisant atstumo nuo tėvynės.

Šiame straipsnyje noriu pasidalinti įspūdžiais ir darbais iš neseniai įvykusio vizito Lietuvoje – tai buvo atsakinga, reikšminga ir įkvepianti patirtis, kaip Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) ir LR Seimo komisijos nariui, atstovaujančiam Pietų Amerikos lietuvius. Šis vizitas leido ne tik dalyvauti svarbiuose politiniuose sprendimuose, bet ir plėtoti ryšius su įvairiomis Lietuvos institucijomis, ministerijomis bei kultūros ir švietimo atstovais.

Komisijos posėdžiai: 30 metų veiklos ir naujos kryptys

Kovo 25–27 dienomis Lietuvos Respublikos Seime, Vilniuje, įvyko PLB ir Seimo komisijos pavasario sesija, kurios metu buvo minimas 30 metų veiklos jubiliejus. Pirmasis posėdis prasidėjo iškilmingai – sugiedojus Lietuvos himną, dalyvavus arkivyskupui Lionginui Virbalui SJ, ir paskelbus Prezidentų Gitano Nausėdos ir Valdo Adamkaus sveikinimus.

Per šiuos posėdžius buvo iškeltos ir aptartos svarbios temos:

     * Lietuvių pilietybės išsaugojimas, atkūrimas ir registracija, kas ypač aktualu diasporos lietuviams Pietų Amerikoje.
     * Kultūros paveldo – tiek materialaus, tiek nematerialaus – apsauga, taip pat jo pristatymo galimybės užsienyje.
     * Diasporos įtraukimas į visuotinę Lietuvos gynybą, kaip visuomeniškai aktyvios bendruomenės indėlis į valstybės saugumą.
     * Ryšių tarp diasporos ir Lietuvos regionų stiprinimas, kas atveria kelius vietiniams projektams ir bendriems renginiams.
     * Pasaulio lietuvių sporto žaidynės 2025 m. Lietuvoje, kurių organizavimas ir diaspora bus aktyviai įtraukti.

Paskutinę dieną buvo pristatytos šešios svarbios rezoliucijos, apimančios aukščiau minėtas temas ir atspindinčios diasporos bendruomenių aktualiausius lūkesčius.

Susitikimai su Lietuvos valdžios atstovais – konstruktyvus bendradarbiavimas

Vizito metu man teko garbė susitikti su įvairių Lietuvos ministerijų ir institucijų atstovais. Kiekvienas šių susitikimų buvo svarbus – tiek dėl bendruomeninių reikalų, tiek dėl bendrų ateities planų.

     * Su teisingumo ministru Rimantu Mockumi kalbėjome apie galimą teisinės pagalbos sistemą lietuviams, gyvenantiems Pietų Amerikoje. Taip pat aptarėme diasporos projektų teisinį reguliavimą, bendruomenių teisėtą atstovavimą.
     * Su užsienio reikalų viceministru Juliumi Pranevičiumi bei Globalios Lietuvos departamento atstovėmis Lina Žukauskaite, Laura Dilyte ir Violeta Raulynaitiene diskutavome apie diasporos integraciją į Lietuvos politinį ir kultūrinį gyvenimą. „Globali Lietuva“ programa yra svarbus tiltas tarp mūsų bendruomenės ir valstybės.
     * Su kultūros viceministre Ingrida Veliūte aptarėme bendruomenių vykdomus projektus, susijusius su tautiniu paveldu, bei pasiruošimą 2027 m. Argentinoje vyksiančiai pasaulinei šokių šventei „Stiprios šaknys, gyva kultūra“, kuri taps unikalia proga pristatyti Lietuvos meną ir identitetą užsienyje.
     * Susitikime su Žemės ūkio ministru Ignu Hofmanu ir viceministru Andriumi Palioniu iškėlėme galimą ekonominį bendradarbiavimą, dvišalių prekybinių ryšių plėtrą bei bendrą kultūrinį kontekstą lietuviškos produkcijos pristatyme bendruomeniniuose renginiuose.

Lituanistinis švietimas – mūsų tapatybės garantas

Lietuvių kalba – vienas stipriausių tautinio tapatumo simbolių, tad švietimas diasporoje išlieka itin svarbus prioritetas.

     * Su švietimo viceministru Jonu Petkevičiumi ir Užsienio lietuvių skyriaus vedėja Virginija Rinkevičiene aptarėme lituanistinių mokyklų padėtį Pietų Amerikoje, galimas paramos priemones, mokytojų kvalifikacijos kėlimo programas ir stipendijas jaunimui.
     * Apsilankiau Vytauto Didžiojo universitete (VDU), kur susitikau su Lituanistinių ir tarptautinių programų centro vadove Vilma Leonavičiene ir koordinatore Viktorija Milvydaite. Pristatytos studijų galimybės užsienio lietuviams, bendradarbiavimo projektai ir akademinių mainų iniciatyvos.
     * Taip pat susitikau su Užsienio lietuvių studentų klubo pirmininke Aira Gurauskaite, kuri atstovauja grįžtantį jaunimą ir padeda jam integruotis į gyvenimą Lietuvoje.

Informacijos sklaida – būtina diasporos matomumui

Siekdamas skleisti žinią apie Pietų Amerikos lietuvių veiklą, dalyvavau įvairiuose žiniasklaidos projektuose:

     * „Marijos radijas“ parengė reportažą apie mūsų bendruomenės gyvenimą ir veiklą.
     * „Seimo savaitės“ laidoje Seimo televizijoje dalinausi įžvalgomis apie komisijos darbą ir diasporos aktualijas.
     * „LRT laidoje „Laba diena, Lietuva“ kalbėjau apie kultūrinę diplomatiją ir bendradarbiavimą.
     * Žurnalui „Būdas“ daviau interviu apie mūsų veiklą ir planus ateičiai.

Apibendrinimas: dialogas tarp Lietuvos ir diasporos – gyvas ir augantis

Mano vizitas į Lietuvą buvo intensyvus, bet nepaprastai prasmingas. Jis įrodė, kad diasporos balsas Lietuvoje yra ne tik girdimas, bet ir vertinamas. Aktyvus bendradarbiavimas politiniu, kultūriniu, švietimo ir ekonominiu lygmeniu rodo, kad Lietuva – tai ne vien tik geografinė teritorija, o visų lietuvių bendruomenė, gyvenanti visame pasaulyje.

„Gyvi mūsų ryšiai, puoselėjama kalba ir kultūra – tai stiprybė, kuri leidžia mums išlikti viena tauta, nepaisant atstumų.“

Tikiu, kad ši partnerystė su Lietuva toliau stiprės ir įkvėps ateities kartas saugoti, mylėti ir skleisti lietuvybę visame pasaulyje.

The post Juan Ignacio Fourment Kalvelis apie Pietų Amerikos lietuvių veiklą appeared first on Voruta.

Berisso lietuvių draugijos „Nemunas” suaugusiųjų tautinių šokių kolektyvas „Griaustinis” dalyvavo Esquel miesto 119-ųjų metinių iškilmėse Chubuto provincijoje, Argentinoje. Šio renginio metu kolektyvas surengė pasirodymus, skirtus ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 107-osioms metinėms paminėti.

Kolektyvui, vadovaujamam Renatos Celentano Araldos ir padedant Thiago Monzón Spadaforos, buvo suteikta garbė dalyvauti oficialiame šventės renginyje – jubiliejinėje mugėje „Expo Verano/Anniversary Fair”, kur jie pristatė lietuvių tautinius šokius. Be to, kolektyvas surengė pasirodymą savivaldybės auditorijoje, skirtą pagerbti savanorius ugniagesius, dirbančius gesinant regione kylančius gaisrus.

Šiais metais „Nemuno” draugijos jaunimo šokių kolektyvas „Nemuno”  jau dalyvavo prestižiniame renginyje „21-oji kolektyvų mugė, Necochea – Quequén 2025″. Taip pat visos draugijos veikla buvo pristatyta trijose specialiose laidose Lietuvos nacionalinės televizijos (LRT) programoje „Duokim garo!”, kurioje buvo apžvelgta lietuvių bendruomenės visuomeninė ir kultūrinė veikla per beveik 116 metų istoriją.

Vizito Esquelyje metu delegaciją priėmė miesto meras Matías Taccetta bei jo komandos nariai. Kartu su jais svečiai turėjo galimybę aplankyti žymiausius vietovės objektus, tokius kaip La Zetos lagūna (Laguna La Zeta) bei istorinį šimtmetį skaičiuojantį traukinį „La Trochita”.

Vienas iš įsimintiniausių kelionės momentų buvo apsilankymas Lietuvos kaime – muziejuje „Olgbrun”, įkurtame Bruno Lukoševičiaus ir jo žmonos Olgos Hipolytės Lukoševičienės. Šeima priėmė lietuvių šokėjus savo namuose su dideliu svetingumu, tad svečiai jautėsi lyg namie.

„Olgbrun” yra svarbi kultūros įstaiga, puoselėjanti lietuvių bendruomenės tradicijas Argentinoje. Jau daugiau nei 20 metų muziejus išlieka lietuvių tapatybės ir kultūrinio paveldo saugotoju regione. Čia lankytojai gali susipažinti su lietuvių istorija ir kultūra per įvairius dokumentus, rankdarbius, tradicinius instrumentus ir ekskursijas.

2003 m. muziejus sulaukė oficialaus Lietuvos Vyriausybės pripažinimo – Olga Hipolytė Lukoševičienė buvo apdovanota ordinu už nuopelnus skleidžiant lietuvių kultūrą Argentinoje. Be to, 1992 m. rugsėjo 4 d. Olga ir Bruno įkūrė Lietuvių bendruomenę „Sąjūdis”.

Viešnagės Patagonijoje metu „Griaustinio” kolektyvo nariai taip pat nusifotografavo su Ukrainos vėliava, taip išreikšdamas solidarumą su Ukrainos bendruomene bei ukrainiečių tauta, minint trečiąsias plataus masto invazijos metines.

Draugija „Nemunas” reiškia nuoširdžią padėką Olgai Lukoševičienei ir jos šeimai, miesto merui Matíasui Taccettai, kultūros antrąjam sekretoriui Enrique „Lele” Castro bei visiems Esquelio gyventojams, kurie parodė didelį susidomėjimą lietuvių kultūra ir dalijosi savo istorijomis.

Argentinos Lietuvių Draugija Nemunas inform. ir nuotraukos

The post Lietuvių tautinių šokių kolektyvas „Griaustinis” koncertavo Esquelyje, Patagonijoje appeared first on Voruta.

Argentinos Lietuvių draugija „Nemunas”, www.voruta.lt

Argentinoje, Berisso mieste, buvo minimos 34-osios tragiškos 1991 m. sausio 13-osios nakties metinės.

Minint laisvės gynėjų dieną, vyko iniciatyva  „Gyvybės ir mirties keliu – Pagarbos bėgimas”.  Prie kilnios akcijos prisidėjo ir „Nemuno” draugijos nariai, bėgdami nuo „Rūpintojėlio” koplytstulpio iki Lietuvių draugijos „Nemunas” būstinės.

Argentinos Berisso „Nemuno” ir  Tandil „Laisva Lietuva” lietuvių bendruomenių vaikai, prisijungdami prie iniciatyvos „Pergalės šviesa”, uždegė atminimo žvakutes  žuvusiesiems už Laisvę.

„Nemuno” draugijoje buvo rodomas režisieriaus Roberto Mullano režisuotas filmas „Mes dainuosime” (2015 m.), skirtas 1991 m. sausio 13 d. įvykiams atminti. Šie istoriniai Sausio 13-osios įvykiai simbolizuoja lietuvių tautos vienybę, pasipriešinimo ir laisvės siekio svarbą, kovojant už savo nepriklausomybę, nepaisant grėsmės gyvybei.

Renginio organizatorių Argentinos Tandil lietuvių bendruomenės „Laisva Lietuva” ir Berisso lietuvių draugijos  „Nemunas” suorganizuotas minėjimas yra reikšmingas gestas, prisidedantis prie istorinės atminties išsaugojimo bei skatinantis patriotiškumą.

The post Argentinoje paminėtos 34-osios tragiškos 1991 m. sausio 13-osios nakties metinės appeared first on Voruta.

Juan Ignacio Fourment Kalvelis, lietuviškos radijo valandėlės  „Ecos de Lituania” vedejas, Argentina, www.voruta.lt

Lapkričio 8 d. radijo programa „Ecos de Lituania”, kurią nuo 2003 m. režisuoja ir veda Juan Ignacio Fourment Kalvelis, atšventė 600-ąją savo radijo laidą.

Klausytojai girdėjo šventinės laidos transliavimą, kurioje skambėjo Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Lansdbergio, Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) komisijos pirmininkės Dalios Asanavičiūtės, Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininkės Dalios Henke, Lietuvos Respublikos ambasadorės Ispanijos Karalystėje ir Argentinoje Lyros Puišytės-Bostroem ir Lietuvos Respublikos kultūros atašė Europos Sąjungoje Vidos Gražienės išskirtiniai sveikinimai.

Taip pat sveikinimus siuntė Lietuvos garbės  konsulė Urugvajuje Cecilia Hernández Svobas, Pietų Amerikos lituanistinės mokyklos direktorė Adriana Giedrė Barškauskaitė ir kitos lietuvių bendruomenės ir draugijos iš  Argentinos ir Brazilijos.

Nuo pat pradžių radijo laidos transliavimo pradžios, ji greitai tapo Pietų Amerikos lietuvių bendruomenių etalonu – jos klausėsi ir klausosi daugelyje šalių: Urugvajuje, Brazilijoje, Kolumbijoje, Venesueloje, Čilėje, Meksikoje ir, žinoma, daugelyje Argentinos miestų. Internetinės transliacijos dėka jos taip pat klausomasi Jungtinėse Amerikos Valstijose, Vokietijoje, Ispanijoje, Australijoje ir, nepaisant laiko skirtumo, pačioje Lietuvoje.

Šiuo metu radijo laidoje darbuojasi,  Juan Ignacio Fourment Kalvelis (radijo programos administracinis vadovas, režisierius, vedėjas); Juan José Fourment (muzikos režisierius, vedėjas); Mariano De Secco (garso operatorius). Taip pat bendradarbiauja Irene Andrunavicius (lietuvių liaudies tradicijos ir papročiai); Mirta Cecis (kulinarija); Carlos Hermida Suárez (pasaulio naujienos); Noelia Mobilio Flammini (Lietuvos istorija), Juan Francisco Klimaitis (įvairenybės); Ariel Lo Pinto (kultūra, kinas) ir José Pulikas ( kultūra, šokiai).

#EcosdeLituania  

The post “Ecos de Lituania” paminėjo 600-osios radijo laidos ir lietuviško žodžio transliavimo Pietų Amerikai ir pasauliui jubiliejų appeared first on Voruta.