Palangos žydų bendruomenė

2026 m. spalio 16 d. pietinėje Palangos miesto dalyje, miškelyje už Birutės parko, atidengtas Holokausto aukoms skirtas memorialas „Tylaus šauksmo erdvė“. Juo įamžintas 1941 m. birželio 27 d. šioje vietovėje nužudytų 111 žmonių – 106 žydų ir 5 lietuvių – atminimas.

Nutraukti gyvenimai

Memorialą atidengė Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus, Izraelio ambasadorė Lietuvoje Shelly Hugler Livne, Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky ir Palangos žydų bendruomenės pirmininkas Vilius Gutmanas. Renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo narys Emanuelis Zingeris, Vokietijos garbės konsulas Klaipėdoje Arūnas Baublys, Kauno, Klaipėdos ir kitų Lietuvos miestų žydų bendruomenių pirmininkai bei jų nariai, Palangos žydų bendruomenės nariai, Palangos miesto savivaldybės tarybos nariai ir administracijos atstovai bei palangiškiai.

Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus teigė, jog atidengtas memorialas primins apie nekaltai pralietą kraują, nutrauktus gyvenimus ir Palangos žydų bendruomenę, kurios didelė dalis buvo sunaikinta per Holokaustą. „Už kiekvieno iškalto vardo slypi žmogaus gyvenimas, šeima, svajonės ir istorija. To negalime pakeisti, tačiau galime ir privalome išsaugoti atminimą, kad ši tragedija niekada nebūtų pamiršta. Tikiu, kad kiekvienas, atėjęs į šią vietą, pajus jos tylą, susimąstys ir išsineš suvokimą, kokia brangi yra kiekviena žmogaus gyvybė“, – sakė Palangos miesto meras Šarūnas Vaitkus.

Izraelio ambasadorė Lietuvoje Shelly Hugler Livne pabrėžė, jog šis memorialas yra ne tik pagarba Holokausto aukoms, bet ir svarbus priminimas apie žydų bendruomenės neatsiejamą vietą Lietuvos istorijoje. “Išsaugodami istorinę atmintį, mes pripažįstame praeities tragedijas ir prisiimame atsakomybę už ateitį. Antisemitizmas ir neapykanta vis dar egzistuoja įvairiomis formomis, todėl turime juos atpažinti, jiems priešintis ir neleisti, kad diskriminacija virstų smurtu. Tegul ši memorialinė erdvė būna gyvas atminties, žmogiškumo ir mūsų bendros atsakomybės kurti ateitį be neapykantos simbolis“, – sakė ambasadorė.

Renginiui rimties ir iškilmingumo suteikė Palangos kamerinio choro (vadovas – Edmundas Jucevičius) atliekamos lietuvių liaudies dainų išdailos ir sakralinės muzikos motyvai.

Skambėjo maldos hebrajų ir lietuvių kalbomis, Holokausto aukų atminimas pagerbtas tylos minute bei atminimo žvake ir akmenukais, padėtais prie memorialo.

Memorialo simbolika

Meninės kompozicijos „Tylaus šauksmo erdvė“ autorius Palangos žydų bendruomenės pirmininkas Vilius Gutmanas siekė sukurti ne tradicinį paminklą, o vietą, kuri pati pasakotų apie Holokausto tragediją, nutrauktus gyvenimus ir sunaikintą Palangos žydų bendruomenę. Kiekvienas memorialo elementas turi savo prasmę.

Atminimo ženklą sudaro keturi skirtingo aukščio, dydžio ir formos stulpai. Jie simbolizuoja senolį, moterį, vyrą ir vaiką – šeimą. Skirtingos stulpų formos pabrėžia, kad kiekviena auka buvo atskiras žmogus, turėjęs savo gyvenimą, istoriją ir artimuosius, o ne tik skaičius bendrame žuvusiųjų sąraše. Nors šeimos per Holokaustą buvo išdraskytos, memoriale jos simboliškai vėl sujungiamos.

Šiam kūriniui pasirinktas korteno plienas, kurio paviršiuje susidarančios rūdys simbolizuoja praėjusį laiką ir kraują, kurio neįmanoma nuplauti. Iš pirmo žvilgsnio tvirtas, beveik amžinas metalas primena, kad net tai, kas atrodo nepajudinama, gali būti palaužta.

Stulpai sąmoningai „sulaužyti“, o juose esantys plyšiai nėra vien dekoratyvinė detalė. Jie simbolizuoja žmonėms padarytas žaizdas ir tragediją, padalijusią gyvenimą į laiką iki žudynių ir po jų. Šių plyšių neįmanoma užtaisyti, kaip neįmanoma panaikinti to, kas įvyko.

Ant moterį simbolizuojančio stulpo, virš plyšio, įrėžta Dovydo žvaigždė. Pasak V. Gutmano, ji pasirinkta neatsitiktinai – pagal judaizmo tradiciją žydiška kilmė perduodama per motiną. Nors stulpas suskaldytas, žvaigždė liko nepažeista. Tai simbolizuoja, kad galima sunaikinti žmogaus kūną ir jo namus, tačiau neįmanoma ištrinti jo tapatybės.

Memoriale iškalti visų 111 nužudytųjų vardai – 106 žydų ir 5 lietuvių. Jie leidžia Holokausto aukas prisiminti ne tik kaip istorinį skaičių, bet ir kaip konkrečius žmones, kurių gyvenimai buvo žiauriai nutraukti.

Memorialo pavadinimas „Tylaus šauksmo erdvė“ atspindi pagrindinę jo idėją. Šauksmas čia slypi varduose, plieno plyšiuose ir pačioje vietoje, kurioje buvo nužudyti žmonės. Tačiau aplinkui tvyro miško tyla. Pasak memorialo autoriaus, tai – erdvė, į kurią atėjęs žmogus gali perskaityti vardą, pabūti ir galbūt padėti akmenėlį prie stulpo. Taip užsimezga tylus pokalbis su tais, kurių nebėra. Memorialas tampa atminties vieta per kiekvieną čia apsilankantį žmogų.

Palangos žydų istorija

Palangos žydų bendruomenės istorija siekia kelis šimtmečius. Žydai aktyviai dalyvavo miesto ekonominiame ir visuomeniniame gyvenime, vertėsi prekyba ir amatais, prisidėjo prie kurorto verslų plėtros. XX a. pirmojoje pusėje jie buvo svarbi Palangos bendruomenės dalis.

1941 m. birželį Palangą užėmus nacistinės Vokietijos kariuomenei, miesto žydų bendruomenė patyrė persekiojimą. Birželio 26 d. žydai buvo suimti ir uždaryti sinagogose – vienoje – moterys, vaikai ir pagyvenusieji, kitoje – vyrai ir jaunuoliai. O kitą dieną vyrai ir jaunuoliai – 106 žydai ir 5 lietuviai – buvo nužudyti miške už Birutės parko. Tai buvo viena iš tragiškų Holokausto istorijos Palangoje dalių, žymėjusių šimtmečius gyvavusios žydų bendruomenės naikinimo pradžią.

Kviečia prisiminti

Memorialo „Tylaus šauksmo erdvė“ autorius – Palangos žydų bendruomenės pirmininkas Vilius Gutmanas. Memorialo įrengimą inicijavo Palangos žydų bendruomenė, o projektą finansavo ir įgyvendino Palangos miesto savivaldybė.

***

Palangos žydų bendruomenės pirmininko Viliaus Gutmano kalba 

Kai galvojau apie memorialą nužudytiems Palangos žydams, nenorėjau marmurinės plokštės su iškaltais vardais ar klasikinės skulptūros. Norėjau, kad memorialas kalbėtų.

Pasirinkau Korteno plieną dėl rūdžių. Rūdys – tai praėjęs laikas. Tai kraujas, kuris niekada nenusiplaus. Plienas atrodo tvirtas, bet ir jis pasiduoda, kaip pasidavė žmogaus kūnas šūviui.

Keturi stulpai čia ne dėl kompozicijos. Jie skirtingi – aukščiu, dydžiu, forma. Tai senolis, moteris, vyras, vaikas – šeima. Šiame miškelyje buvo sušaudyti 106 žydų vyrai ir 5 lietuviai. Vėliau jų palaikai buvo perlaidoti miesto kapinėse. Jų šeimos buvo išdraskytos. Čia, šiame memoriale, šeima simboliškai vėl kartu.

Stulpai sulaužyti. Plyšiai juose tikri, ne dekoratyvūs. Tai, kas čia įvyko, sulaužė ne tik žmonių gyvenimus. Tai padalijo laiką į „prieš“ ir „po“. Ir to plyšio niekas neužtaisys. Tą dieną prasidėjo šimtmečius gyvavusios Palangos žydų bendruomenės sunaikinimas.

Dovydo žvaigždė įrėžta ant moters stulpo, virš plyšio. Pagal judaizmo tradiciją žydiška kilmė perduodama per motiną. Stulpas suskaldytas, bet žvaigždė liko nepažeista. Galima sunaikinti kūną, išvaryti į mišką ir sušaudyti, bet žmogaus tapatybės sunaikinti neįmanoma.

Memorialas vadinasi „Tylaus šauksmo erdvė“. Nes šauksmas užrašytas varduose, įrėžtas plyšiuose, sukauptas šiame metale. Bet pati vieta tyli. Tik miškas, samanos, vėjas.

Tai atminties vieta. Erdvė, į kurią žmogus ateina, perskaito vardą, pabūna. Galbūt padeda akmenėlį prie stulpo. Tai tylus pokalbis tarp jo ir to, kurio nebėra.

Memorialas tampa gyvas per žmogų, kuris ateina. Be lankytojo jis tik metalas. Su lankytoju – atmintis.

The post Palangoje atidengtas Holokausto aukoms skirtas memorialas „Tylaus šauksmo erdvė“ appeared first on Voruta.

Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje – Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje – kuriama nauja nuolatinė ekspozicija. Joje lankytojams bus pristatoma ne tik pirmojo Palangos burmistro Jono Šliūpo ir jo šeimos istorija, bet ir pačios vilos, esančios Vytauto g. 23A, gyvenimas skirtingais istoriniais laikotarpiais.

Viena 1962 m. fotografija, kurią į muziejų atsinešė palangiškė Raimonda Danilevičienė, atskleidė mažai žinomą istorinės Jono Šliūpo vilos gyvenimo puslapį. Nuotraukoje įamžinti pastate kadaise veikusio vaikų darželio auklėtiniai ir darbuotojai. Šis atradimas paskatino Lietuvos nacionalinį muziejų kreiptis į visuomenę – galbūt šeimų albumuose saugoma ir daugiau fotografijų bei prisiminimų, galinčių padėti atkurti pastato istoriją?

Nuo Šliūpų šeimos namų iki miesto įstaigų

Naujojoje nuolatinėje ekspozicijoje bus pasakojama ne tik apie Joną Šliūpą ir jo šeimą, bet ir apie pačią vilą, kurioje šiandien veikia Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys – Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus.

Šliūpų šeima Palangoje gyveno iki 1944 m. spalio, kai, artėjant antrajai sovietų okupacijai, pasitraukė į Vakarus. Tačiau Šliūpams išvykus vilos istorija nesibaigė. Pokariu pastatas buvo pritaikytas įvairioms miesto reikmėms – čia veikė karo komendantūra, kurorto valdyba, Palangos lopšelis-darželis, Kultūros namai, Palangos miesto vykdomojo komiteto Švietimo skyrius ir kitos įstaigos. Šis vilos istorijos laikotarpis iki šiol yra gerokai mažiau pažintas. Naujas vilos istorijos etapas prasidėjo 1989 m. liepos 7 d., kai čia buvo atidarytas Jono Šliūpo muziejus.

Visai neseniai muziejų pasiekė itin vertingas šios istorijos liudijimas. Palangiškė Raimonda Danilevičienė vienos ekskursijos metu atsinešė 1962 m. fotografiją, kurioje ji įamžinta kartu su lopšelio-darželio vaikų grupe, auklėtojomis ir kitomis darbuotojomis Jono Šliūpo vilos kiemelyje. Muziejui tai reikšmingas atradimas, leidžiantis pažvelgti į pastato gyvenimą jau po Šliūpų šeimos išvykimo.

Muziejus kviečia pasidalinti šeimų archyvuose išlikusia istorija

Lietuvos nacionalinis muziejus kviečia buvusius šiame pastate veikusių įstaigų darbuotojus ir visus, kurių šeimų istorijos susijusios su Jono Šliūpo vila, pasidalyti išlikusiomis fotografijomis, dokumentais, daiktais bei prisiminimais. Ypač laukiama fotografijų, kuriose užfiksuotas pastato vidus, kiemas, čia veikęs vaikų darželis, Kultūros namų renginiai ar kitų įstaigų veikla.

Muziejui svarbūs ir asmeniniai prisiminimai – apie šiame pastate dirbusius žmones, kasdienį gyvenimą, vykusius renginius ar paties pastato pokyčius. Net ir nedidelė detalė – fotografijoje atpažintas žmogus, prisiminimas apie vieną pastato kambarį ar čia vykusį renginį – gali padėti atskleisti iki šiol nežinomus vilos istorijos faktus. Muziejus tikisi, kad visuomenės pagalba leis pristatyti išsamesnę šios istorinės Palangos vilos istoriją, apimančią ne tik žymiausių jos gyventojų, bet ir skirtingų kartų palangiškių gyvenimus.

Turite fotografijų ar prisiminimų? Susisiekite su muziejumi

Visus, galinčius pasidalyti informacija apie Jono Šliūpo vilos istoriją, kviečiame kreiptis į Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinio – Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejaus – muziejininką, istoriką Mindaugą Surblį el. paštu mindaugas.surblys@lnm.lt.

The post Lietuvos nacionalinis muziejus ieško dar nepasakotų Palangos burmistro Jono Šliūpo vilos istorijų appeared first on Voruta.

Nekilnojamojo turto paveldas yra nesibaigiantis vertybių sąrašas, o šiems saugomiems objektams reikalingas nuolatinis virsmas. Keičiasi ne tik miestai ir pastatų funkcijos, bet ir mūsų supratimas apie tai, ką laikome vertinga ir ką norime išsaugoti. Todėl klausimas „ką saugome?“ neišvengiamai kelia kitą: kokį santykį su praeitimi norime kurti šiandien ir ar pakanka tik saugoti?

„Nacionalinės reikšmės paveldo statinių ateitis yra kolektyvinis interesas. Tik suinteresuotų ekspertų komandos gali užtikrinti tikslingą apsaugą ir pastatų įveiklinimą. Nacionalinė biblioteka pradėjo telkti šią bendruomenę, kad ekspertų dialogas padėtų priimti pagrįstus sprendimus ir bendrą veiksmų planą Palangos vasaros skaityklai išsaugoti“, – kalbėjo Aušrinė Žilinskienė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinė direktorė.

Šie paveldo ateities klausimai rugsėjį nagrinėti dviejuose Lietuvos nacionalinės bibliotekos renginiuose.

Nacionalinei bibliotekai priklausančioje Palangos vasaros skaitykloje įvykęs tarptautinis architektūros simpoziumas „Modernistinė medinė architektūra ateičiai. Palanga“ subūrė architektūros, paveldosaugos, kraštovaizdžio architektūros, medinės statybos ir kultūros paveldo specialistus iš Lietuvos, Danijos ir Latvijos. Susitikimu siekta telkti įvairių sričių žinias ir ieškoti sprendimų, kaip atnaujinti vieno pirmųjų Lietuvoje ir vienintelio pajūryje išlikusio medinio modernizmo pastatą – vasaros skaityklos paviljoną – neprarandant autentiškos architektūrinės raiškos, 60-ies metų atminties ir išlaikant gyvą, visuomenei atvirą kultūros erdvę.

Kitoje diskusijoje „Paveldas 2.0. Tarp atminties ir ateities“, vykusioje Nacionalinėje bibliotekoje, architektūros, kultūros politikos, paveldosaugos ir savivaldos ekspertai gilinosi į žmogaus santykį su paveldu.

Autentiškumo prasmės permąstymas

Paveldas nėra vien tai, ką apsaugome nuo pokyčių. Autentiškumas gali slypėti ne tik originalioje medžiagoje, bet ir tradicijos, funkcijos, žinojimo ar praktikos tęstinume.

Palangos simpoziume svarstyta, kuriuos į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą įtrauktos skaityklos elementus būtų tikslinga atkurti, o kuriuos – įprasminti kitomis formomis. Pasak simpoziumo partnerio, VILNIUS TECH Architektūros fakulteto docento Liutauro Nekrošiaus, nepaisant to, kad Palangos vasaros skaitykla kasmet ilgina sezoną, sezoniškumas išlieka jos tapatybės dalis. Anot architekto, tikslinga atkurti tuos sprendimus, kurie sugrąžintų paviljonui sklendžiančio, perregimo, erdvaus pastato įvaizdį – pirminę skaityklos architekto Albino Čepio idėją.

Kraštovaizdžio architektė Dovilė Ivanauskienė pritarė minčiai, kad nebūtina, o neretai ir neįmanoma visko atkurti. Pasak ekspertės, skaityklos viduryje augusį medį būtų galima įprasminti išlikusio kamieno ekspozicija, ne tik primenančia lankytojams natūralius gamtos virsmus, bet ir pasakojančia ilgametę pastato istoriją.

Paveldas reikšmingas tiek, kiek yra naudojamas

Simpoziume ekspertai sutarė, kad paveldo pastatas yra vertingas tik tada, kai išlieka bendruomenės gyvenimo dalimi. Danijos architekto, statybų konstruktoriaus ir „Lendager“ projektų vadovo Magnuso Sølvhøjo Kühno nuomone, kartais paveldo pastatai išsaugomi be jokios funkcijos ar pritaikymo. Tačiau kur kas tikslingiau statiniui suteikti naują paskirtį, nei palikti tuščią „kiautą“ ar paversti jį statišku eksponatu.

Palangos vasaros skaitykla – puikus nuolatinio virsmo pavyzdys: pirminė jos paskirtis ir veiklų aktualumas išsaugotos jau šešis dešimtmečius, nuo pat skaityklos atidarymo.

Svarbu įtraukti visuomenę

Palangos simpoziume dalyvavusios danų architektės, tyrėjos ir docentės Sidsel Sander teigimu, dirbant su paveldu itin svarbu ieškoti jo įveiklinimo būdų. Priimti sprendimai turėtų padėti istorinį pastatą įtraukti į bendruomenės gyvenimą ir kurti vertę visuomenei. Pasak ekspertės, ne mažiau svarbu sudaryti sąlygas pačiai bendruomenei prisidėti prie pastato įprasminimo bei megzti gyvą ryšį su vieta.

Visuomenė taip pat gali prisidėti sprendžiant, ką laikome vertybe ir ką norime perduoti ateičiai. Kiekvienas žmogus gali pasiūlyti įtraukti galbūt vertingą objektą į Nekilnojamojo kultūros paveldo inventorių.

Vien savininko pastangų nepakanka

Reikšmingiems šalies statiniams išsaugoti ne visada pakanka Kultūros paveldo objekto statuso ar valdytojo pastangų. Tarptautinio simpoziumo dalyviai sutarė, kad Palangos vasaros skaityklos paviljono atvejis reikšmingas ne tik Palangai, bet ir visos šalies bei regiono mastu.

Simpoziumo moderatorius, medinės statytos ekspertas Paulius Milčius, pabrėžė, kad prieš priimant sprendimus būtinas suinteresuotų šalių įvardijimas. Pasak P. Milčiaus, tokie paveldo apsaugos projektai turėtų tapti ne tik asmenine tyrėjų, architektų, inžinierių ir kitų ekspertų atsakomybe, bet ir valstybės institucijas, privatų sektorių ir tarptautinius partnerius vienijančiu interesu.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos inform.

The post Palangos vasaros skaitykla atvėrė platesnę diskusiją: ar Lietuvos nekilnojamąjį paveldą pakanka tik išsaugoti? appeared first on Voruta.

Parengė Mindaugas Surblys, Palangos žydų bendruomenės informacija

Prieš 85-erius metus, 1941-aisiais, prasidėjęs masinis Lietuvos žydų (litvakų) genocidas tragiškai nutraukė šimtmečius gyvavusių žydų bendruomenių istoriją ir tūkstančių žmonių gyvenimus. Šiandien, rugsėjo 23-iąją, minėdami Lietuvos žydų genocido atminimo dieną, prisimename ir pagerbiame Holokausto aukas – žmones, kurių gyvybės buvo atimtos nacistinės Vokietijos okupacinio režimo vykdyto genocido metu. Minint šią atmintiną dieną, Palangos žydų bendruomenės pirmininkas Vilius Gutmanas kartu su Palangos miesto savivaldybės atstovais – vicemeru Rimantu Mikalkėnu, administracijos direktore Ramune Olšauskaite Urboniene, mero patarėja Jurgita Vanage ir Kultūros skyriaus vedėju Robertu Trautmanu – aplankė Palangos miesto civilinėse kapinėse esančią Holokausto aukų perlaidojimo vietą. Čia tylos minute pagerbtas nužudytųjų atminimas, uždegtos atminimo žvakelės ir padėti akmenėliai.

Svarbia šios dienos minėjimo dalimi Palangoje tapo „Atminties kelio“ eitynės, subūrusios daugiau nei 150 mokinių ir jų pedagogų. Renginį organizavo Palangos Vlado Jurgučio progimnazijos istorijos mokytoja metodininkė, Tolerancijos ugdymo centro vadovė Daiva Latožienė, kurios iniciatyva miesto mokyklos buvo pakviestos prisijungti ir drauge įprasminti Lietuvos žydų genocido aukų atminimą. Eisena prasidėjo Palangos Vlado Jurgučio progimnazijos kieme. Progimnazijos bendruomenė leidosi „Atminties keliu“, prie kurio prisijungė Palangos „Baltijos“ pagrindinės mokyklos mokiniai ir pedagogai. Susibūrę į bendrą eiseną, jos dalyviai kartu žygiavo Senojo Turgaus gatve.

Eisenos dalyviai sustojo prie Palangos sinagogų atminimo lentos, esančios Senojo Turgaus gatvėje, o vėliau Vytauto gatve tęsė „Atminties kelią“ iki pietinėje Birutės parko dalyje esančios simbolinės Holokausto aukų žudynių vietos ir jų atminimui skirto paminklo. Pasiekę paminklą, moksleiviai skaitė nužudytų Palangos žydų vardus ir pavardes, jų atminimui dėjo akmenėlius su užrašytais vardais. Tai buvo jautri ir prasminga pilietinė akcija, leidusi jauniems žmonėms prie savo miesto istorijos prisiliesti ne vien per vadovėliuose užrašytus faktus, bet ir per konkrečių žmonių gyvenimus bei likimus.

„Ši diena mums nėra vien data kalendoriuje. Už skaičių ir istorijos faktų slypi konkretūs žmonės – Palangos gyventojai, šeimos, vaikai, mūsų artimieji ir kaimynai, kurių gyvenimai buvo žiauriai nutraukti. Jie buvo šio miesto dalis, todėl labai svarbu, kad jų vardai, istorijos ir atminimas išliktų gyvi. Ypač jautru ir prasminga šiandien čia matyti tiek daug jaunų žmonių. Nuoširdžiai dėkoju mokiniams ir jų pedagogams, kurie kartu ėjo „Atminties keliu“. Tai suteikia vilties, kad ši istorija nebus pamiršta ir jos atmintis bus perduodama iš kartos į kartą. Kol prisimename šiuos žmones, tol išsaugome ir tą Palangos istorijos dalį, kurios neįmanoma ištrinti“, – sakė Palangos žydų bendruomenės pirmininkas Vilius Gutmanas.

Pilietinė iniciatyva „Atminties kelias“ kviečia mokinius, mokytojus ir visus prisiminti Holokausto metu sunaikintas Lietuvos žydų bendruomenes ir nueiti iki masinių žudynių vietų tais keliais, kuriais 1941 m. žydai buvo varomi į paskutinę savo gyvenimo kelionę. Lietuvoje žinoma daugiau kaip 200 masinių žydų žudynių vietų. Šiemet, minint 85-ąsias Holokausto pradžios Lietuvoje metines, Tarptautinė komisija inicijavo projektą „Atminties kelias 1941–2026“, kuriuo siekiama prisiminti skirtinguose Lietuvos miestuose ir miesteliuose sunaikintas žydų bendruomenes.

Šimtmečius gyvavusi Palangos žydų bendruomenė

Lietuvos žydų genocido atminimo diena minima rugsėjo 23-iąją, prisimenant 1943 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus geto likvidavimą. 1941–1944 m. Holokaustas sunaikino didžiąją dalį šimtmečius Lietuvoje gyvenusios žydų bendruomenės. Vien 1941 m. birželio–lapkričio mėnesiais buvo nužudyta apie 80 proc. tuo metu Lietuvoje gyvenusių žydų, o iki nacistinės okupacijos pabaigos – daugiau kaip 200 tūkst. žmonių.

Holokausto tragedija neaplenkė ir Palangos. Žydai šimtmečius buvo neatsiejama miesto bendruomenės dalis – čia gyveno, kūrė šeimas, vertėsi prekyba ir amatais, plėtojo gintaro verslą, steigė mokyklas, visuomenines organizacijas, dalyvavo miesto savivaldoje. Palangos žydų istorijos pėdsakai siekia XV amžių – seniausia žinoma miesto žydų laidojimo brolijos knyga buvo datuojama 1487 metais.

Šimtmečius gyvavusios bendruomenės gyvenimas buvo brutaliai nutrauktas 1941-aisiais. Birželio 22 d. Palangą užėmus nacistinės Vokietijos kariuomenei, netrukus prasidėjo žydų persekiojimas. Birželio 26 d. miesto žydai buvo suimti ir suvaryti į dvi Palangos sinagogas – vienoje kalintos moterys, vaikai ir pagyvenusieji, kitoje – vyrai ir jaunuoliai. Jau kitą dieną, birželio 27-ąją, vyrai ir jaunuoliai buvo išvesti į pietinę Birutės parko dalį, kur įvykdytos masinės žudynės. Tą dieną čia buvo nužudyta 111 žmonių – 106 žydai ir 5 lietuviai.

Likusių Palangos žydų kančios tuo nesibaigė. Daugiau kaip 300 moterų ir vaikų buvo perkelti į Valteriškių kaime įrengtą laikinąją darbo stovyklą, kur buvo laikomi iki 1941 m. spalio. Spalio 11 d. pradėta likviduoti stovykla. Žydėms su vaikais ir pagyvenusiems žmonėms buvo pranešta, kad jie bus vežami į kitą getą netoli Darbėnų, liepta atiduoti turimus pinigus, brangenybes ir kitus vertingus daiktus. Naktį iš spalio 11-osios į 12-ąją žmonės grupėmis, maždaug po 30 asmenų, sunkvežimiais buvo vežami iš Valteriškių į Kunigiškių mišką ir ten žudomi. Žudynes pagal Tilžės ir Memelio (Klaipėdos) SD (Saugumo tarnybos) ir Gestapo nurodymus organizavo bei vykdė dalis Kretingos apskrities, Palangos valsčiaus ir Palangos miesto policininkų. Įvairiuose žudynių etapuose dalyvavo ne mažiau kaip 50 egzekutorių. Žudynės vyko naktį, sunkvežimių žibintų šviesoje, ir baigėsi paryčiais.

Tragiškus 1941-ųjų įvykius Palangoje šiandien mena dvi pagrindinės Holokausto aukų žudynių vietos – pietinė Birutės parko dalis ir Kunigiškių miškas. 1958 m. liepą Birutės parko pietinėje dalyje nužudytųjų palaikai buvo ekshumuoti ir perlaidoti Palangos miesto civilinėse kapinėse. Būtent prie šio kapo šiandien Palangos žydų bendruomenės ir Palangos miesto savivaldybės atstovai pagerbė Holokausto aukų atminimą.

Praėjus 85-eriems metams nuo tragiškų 1941-ųjų įvykių, pareiga prisiminti išlieka. Rugsėjo 23-iąją prisimename ne tik Holokausto tragedijos mastą, bet pirmiausia konkrečius žmones – jų vardus, šeimas ir gyvenimus. Saugodami jų atminimą, saugome ir daugiau kaip penkis šimtmečius trukusią Palangos žydų istoriją – neatsiejamą miesto istorijos dalį. Atmintis gyva tol, kol prisimename.

The post Palangoje paminėta Lietuvos žydų genocido atminimo diena: daugiau nei 150 mokinių žengė „Atminties keliu“ appeared first on Voruta.

Atliktas naujas tyrimas priminė, kad žymiojo modernizmo paviljono – Lietuvos nacionalinės bibliotekos Palangos vasaros skaityklos – istorija prasidėjo gerokai anksčiau nei prieš 60 metų. Architektūros istorikės prof. dr. Marijos Drėmaitės sudarytu leidiniu-tyrimu „Vasaros skaitykla Palangoje“ ir jubiliejaus proga atidengta memorialinė lenta atskleista mažiau žinoma šio paveldosauginio statinio istorija.  

Pasakojimas leidžia pamatyti, kaip tarpukario Lietuvos diplomatų ir kūrėjų pamėgta Palangos aplinka ilgainiui įgijo naują pavidalą ir kaip joje atsirado vienas ryškiausių šalies modernizmo statinių, kuris iki šiol išlieka gyva ir visuomenei atvira kultūros erdve. 

„Lietuvos nacionalinė biblioteka saugo praeities liudijimus ne tik knygose, rankraščiuose ar archyvuose, bet ir mūsų kultūrai reikšmingose erdvėse. Tokia yra ir Palangos vasaros skaitykla, kur susitinka architektūros paveldas, skaitymo tradicija ir aktyvus kultūrinis gyvenimas“, – sako Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė. 

Vienintelis tokio tipo statinys pajūryje 

Palangos vasaros skaitykla yra vienas pirmųjų Lietuvoje ir vienintelis iki šių dienų išlikęs organiškojo modernizmo paviljonas pajūryje, daugiau kaip šešis dešimtmečius išsaugojęs pirminę paskirtį. 

Prieš 60 metų architekto Albino Čepio suprojektuota sezoninė skaitykla išsiskiria banguotu stogu, mediniu karkasu ir stiklo sienomis, leidžiančiomis pastatui darniai įsilieti į aplinką. 2014 m. skaitykla įtraukta į Kultūros vertybių registrą, o 2025 m. pristatyta Venecijos architektūros bienalėje kaip Lietuvos medinio modernizmo architektūros pavyzdys. 

„Palangos vasaros skaitykla yra puikus organiško modernizmo pavyzdys, parodantis, kaip architektūra gali taikytis prie gamtinės aplinkos, o ne bandyti ją pakeisti“, – teigia leidinio „Vasaros skaitykla Palangoje“ sudarytoja, architektūros istorikė prof. dr. Marija Drėmaitė. 

Vienas leidinys – dvi istorijos  

Dar prieš iškylant Palangos vasaros skaityklai, šioje vietoje stovėjo diplomato, rašytojo ir visuomenės veikėjo Jurgio Savickio šeimos vasarnamis. Leidinyje „Vasaros skaitykla Palangoje“ pirmą kartą vienoje vietoje sutelkta pastato architektūros istorija, archyviniai šaltiniai ir medžiaga apie anksčiau šiame sklype gyvenusią J. Savickio šeimą ir to meto aktualijas. 

Atminimo lenta, atidengta skaityklos 60-mečio proga, pažymi šį mažiau žinomą Palangos istorijos etapą ir primena vietos ryšį su ryškia to meto Lietuvos kultūros bei diplomatijos asmenybe. Tyrimą papildė ir J. Savickio anūko Raimondo Savicko Nacionalinei bibliotekai perduotas šeimos archyvas, padėjęs tiksliau atkurti šios vietos istoriją. 

Archyvinės fotografijos, dokumentai ir istoriniai tyrimai leidžia geriau pažinti skaityklos sukūrimo aplinkybes ir vietą Lietuvos modernizmo istorijoje. Leidinyje atskleidžiama, kuo šis paviljonas išsiskiria Lietuvos architektūros kontekste ir kodėl jo išsaugojimas svarbus modernizmo paveldui. 

Leidinį galima įsigyti Nacionalinėje bibliotekoje esančiame Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro knygyne, taip pat elektroninėje knygyno parduotuvėje ir Palangos vasaros skaitykloje sezono metu.

Naujas etapas prieš restauraciją 

Skaityklos istorijos tyrimai svarbūs ne tik pažįstant praeitį, bet ir planuojant šio unikalaus kultūros paveldo objekto ateitį. Rugsėjo 10–11 d. Palangos vasaros skaitykloje vyks architektūros studentų ir ekspertų iš Lietuvos bei Danijos simpoziumas, skirtas skaityklos restauravimo galimybėms aptarti. 

Specialistai ieškos sprendimų, kaip išsaugoti unikalias pastato architektūrines savybes ir kultūrinę vertę, o nauji tyrimai padės geriau suprasti paviljono reikšmę ir priimti reikiamus sprendimus. 

LNMMB pranešimas

The post Naujas tyrimas atskleidžia mažiau žinomą Palangos vasaros skaityklos istoriją  appeared first on Voruta.

Mindaugas Surblys, Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinio Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejaus vadybininkas, istorikas, www.voruta.lt

Kartais archyvuose aptinkami dokumentai leidžia iš naujo pažvelgti ne tik į istorinius įvykius, bet ir į žmonių likimus. Būtent taip atsiskleidė jautri meilės ir muzikos persmelkta istorija apie vieną ryškiausių tarpukario smuiko virtuozų – Michelį (Moišę) Hofmeklerį. Palanga jo gyvenime buvo kur kas daugiau nei vasaros kurortas ar koncertų stotelė. Čia jis ne tik grojo ir dalijosi savo talentu su publika, bet ir išgyveno svarbiausias asmenines patirtis. Čia jis sutiko pirmąją gyvenimo meilę, čia mezgėsi jausmai, lydimi muzikos, jaunystės ir vilčių. Palanga, tapusi Michelio meilės pradžios vieta, vėliau virto išsiskyrimo liudininke.

Lietuvos muzikiniame gyvenime palikęs ryškų pėdsaką

Tarpukariu populiariojo brolių Hofmeklerių ansamblio ir „Metropolio“ orkestro vadovas Michelis (Moišė) Hofmekleris gimė 1898 m. rugsėjo 20 d. Vilniuje. Jo tėvas Morduchas (Motel) Hofmekleris (~1870–1943), Ašmenos kantoriaus sūnus, buvo baigęs Vilniaus imperatoriškosios muzikos draugijos mokyklą, o mama Jentė Hofmeklerienė (~1875-1944) rūpinosi gausia šeima. Michelis koncertavo kartu su broliais Leiba (1900–1944), Danieliu (1903–1973) ir Ruvimu (1905–1994), tačiau žinomiausiais Lietuvos muzikiniame gyvenime tapo būtent Michelis ir Leiba Hofmekleriai.

M. Hofmeklerį muzikos nuo mažens mokė tėvas, o 1911–1915 m. jis mokėsi pas žymų smuikininką Ilją Malkiną, kurio mokiniu buvo ir pasaulinio garso virtuozas Jaša Heifecas (1901–1987). Kartu su Hofmeklerių šeimos ansambliu Michelis atliko pramoginę muziką Vilniuje ir Suvalkuose. Lenkams užėmus Vilnių, persikėlė į Kauną, kur baigė Kauno konservatoriją ir aktyviai įsitraukė į Lietuvos muzikinį gyvenimą.

Didelė M. Hofmeklerio veiklos dalis buvo susijusi su Lietuvos radijo ištakomis. Kauno radiofonas savo laidas pradėjo transliuoti 1926 m. birželio 12 d., o jau liepos 1 d., kaip rašė to meto spauda: „Hofmeklerio vedamas 7 žmonių orkestras paskleidė mūsų radijo bangomis pirmąjį muzikos koncertą. Ir pradėjo siausti Lietuvoje nauja epidemija – radijo karštligė. Radijo antenos ėmė dygti viena po kitos.“¹ M. Hofmekleris nemokamai parengė pirmuosius keturis per radiją transliuotus koncertus.

Ryškų pėdsaką Lietuvos muzikos istorijoje paliko ir jo brolis Leiba Hofmekleris. Nuo 1921 m. jis dirbo Valstybės operos teatre, koncertavo su pasaulinio garso atlikėjais, tarp jų Fiodoru Šaliapinu ir Davidu Oistrachu. Leiba prisidėjo prie Vinco Kudirkos simfoninio orkestro steigimo, dirigavo Kauno ir Vilniaus radiofono orkestrams, o jo vadovaujami įrašai su Kipru Petrausku ir Elena Kardeliene tapo reikšminga Lietuvos muzikinio paveldo dalimi.

Tarpukariu M. Hofmeklerio vadovaujami kolektyvai pelnė profesionaliausių ir labiausiai vertinamų Kauno estrados instrumentininkų vardą. Michelis sklandžiai kalbėjo lietuviškai, skatino lietuvių autorius kurti pramoginę muziką, atliko Juozo Pakalnio, Emeriko Gailevičiaus, Juozo Tallat-Kelpšos, Stasio Šimkaus ir Juozo Gruodžio kūrinius, aranžavo lietuvių bei užsienio kompozitorių muziką ir įrašė daugybę plokštelių su populiariais mažosios scenos atlikėjais.

1920–1941 m. M. Hofmekleris su savo įkurtu ansambliu ir orkestrais atliko paties instrumentuotą lietuvių pramoginę muziką svarbiausiose to meto Lietuvos koncertų ir pramogų erdvėse. Kaune jis grojo „Konrado“ kavinėje, restoranuose „Metropolis“ ir „Versalis“, Karo muziejuje bei Kauno radiofone, o Palangoje – Kurhauze ir populiariose kurorto kavinėse „Jūratė“ bei „Grand“.

Apie M. Hofmeklerio populiarumą Palangoje liudija ir išlikusi 1929 m. kavinės „Grand“ reklama. Joje lietuvių ir vokiečių kalbomis pristatomos kavinėje teiktos paslaugos, pramogos bei informuojama, kad čia koncertuoja M. Hofmeklerio vadovaujamas orkestras. Toks akcentas reklamoje rodo, kad muzikanto vardas jau buvo tapęs savotišku kokybės ženklu ir vienu iš būdų pritraukti kurorto svečius. Kavinė „Grand“, priklausiusi Ovsiejui Fridmanui, kuris tame pačiame pastate buvo įkūręs ir pensionatą, buvo įsikūrusi J. Simpsono gatvėje (tuometiniu adresu J. Simpsono g. 13, Palanga), maždaug toje vietoje, kur šiandien stovi viešbutis „Žilvinas“. Tarpukario Palangoje gyva muzika buvo neatsiejama vasaros sezono dalis, o Hofmeklerio orkestras, vasaromis koncertavęs kavinėje „Grand“, buvo vienas laukiamiausių ir labiausiai vertinamų muzikinių kolektyvų.

Su „Metropolio“ orkestru, dar vadintu „Hofmeklerbandu“, koncertavo žymūs tarpukario atlikėjai Danielius Dolskis, Antanas Dvarionas, Antanas Šabaniauskas, Stepas Graužinis, Jonas Byra su kvartetu bei užsienio gastrolininkai.

Orkestro meistriškumą liudija iki šių dienų išlikusios gramofono plokštelės. Pirmuosius įrašus Hofmekleriai padarė 1924 m. Kaune, atvykus įrašų bendrovės „Odeon“ atstovams. Tarp įrašytų kūrinių buvo ir paties M. Hofmeklerio kompozicijos „Lakštingala“ bei „Plaukia sau laivelis“. Vėliau, 1928 m. Berlyne ir 1931 m. Kaune, „Metropolio“ orkestras įrašė nemažai naujų plokštelių, kurios dažnai skambėdavo Kauno radiofono eteryje. Jose buvo atliekami lietuvių liaudies šokiai, „Prezidento maršas“, siuitos „Tėvynės garsai“ ir „Čigonų stovykloje“, „Karininkų fokstrotas“, valsas „Valkatų karalius“, tango „Kodėl mane tu apgavai“ ir kiti kūriniai.

1926–1940 m. M. Hofmeklerio vadovaujami ansambliai į gramofono plokšteles įrašė apie 120 muzikos kūrinių. Už reikšmingą meninę veiklą ir nuopelnus Lietuvos muzikinei kultūrai 1932 m. Michelis Hofmekleris buvo apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordinu, kurį jam įteikė Prezidentas Antanas Smetona.

Antrojo pasaulinio karo metais M. Hofmekleris kalėjo Kauno gete ir Dachau koncentracijos stovykloje Vokietijoje. Kauno gete kartu su Danieliumi Pomerancu jis subūrė apie 40 muzikantų orkestrą ir rengė koncertus. Karo metais šeimą palietė ir skaudi netektis – 1941 m. birželį Kaune hitlerininkai nužudė Michelio brolį, pianistą ir dirigentą Leibą. Po karo M. Hofmekleris 1949–1955 m. gyveno Izraelyje, koncertavo Jeruzalės radijuje ir vadovavo orkestrui „King David“. Nuo 1955 m. apsigyveno Miunchene (Vokietija), kur tęsė muzikinę veiklą ir gyveno iki pat mirties 1965 metais.

Po 100 metų archyvai atskleidė nutylėtą Michelio Hofmeklerio meilės istoriją

Palangos žydų metrikų knygose išlikę įrašai ne tik papildo biografinius faktus, bet ir atveria labai asmenišką šio žymaus muzikanto gyvenimo puslapį. Aptiktas santuokos įrašas liudija, kad 1926 m. rugpjūčio 3 d. Palangos sinagogoje kapelmeisteris M. Hofmekleris susituokė su palangiške žydaite Beile Berta Fridmanaite². Nuotakos tėvai palangiškiai Preidė Fridmanas ir Eta Lėja Fridmanienė. Simboliška, kad šiemet sukanka lygiai 100 metų nuo šios santuokos, o po šimtmečio archyviniai dokumentai leidžia iš naujo atverti iki šiol mažai žinomą muzikanto gyvenimo istoriją.

Šis dokumentas yra vienas nedaugelio šaltinių, leidžiančių pažvelgti į asmeninį muzikanto gyvenimą, apie kurį iki šiol buvo žinoma labai nedaug. Tarpukario spaudoje ir prisiminimuose dažniausiai atsispindi jo muzikinė veikla, koncertai, kūrybiniai pasiekimai ir visuomeninis pripažinimas, tačiau šeimyninio gyvenimo aplinkybės ilgą laiką liko nežinomos.

Palangos žydų metrikų knyga liudija ir kitą šios istorijos dalį. Joje rastas kitas įrašas rodo, kad 1937 m. sausio 10 d. Palangoje santuoka buvo oficialiai nutraukta³. Palangos rabinas Mendelis Kacas išskyrė M. Hofmeklerį ir B. B. Fridmanaitę-Hofmeklerienę. Judviejų bendras gyvenimo kelias baigėsi toje pačioje Palangos sinagogoje, kurioje prieš daugiau nei dešimtmetį buvo prasidėjęs. Netrukus po skyrybų, tų pačių metų balandį, B. B. Fridmanaitė-Hofmeklerienė Palangoje antrą kartą ištekėjo už iš Jurbarko kilusio provizoriaus Grigoro Zundelovičiaus⁴.

Šie archyviniai dokumentai primena, kad už garsių vardų, koncertų ir visuomeninio pripažinimo slypi žmogiškos istorijos – pažintys, meilė, viltys ir sudėtingi gyvenimo sprendimai. Nors Michelis Hofmekleris buvo vienas žymiausių tarpukario Lietuvos muzikantų, jo asmeninis gyvenimas ilgą laiką liko beveik nežinomas. Vaikų pirmojoje M. Hofmeklerio santuokoje nebuvo. Po skyrybų muzikantas vedė antrą kartą, sukūrė šeimą ir susilaukė palikuonių. Jo gyvenimo kelias vėliau nusidriekė per Kauno getą, koncentracijos stovyklą, Izraelį ir Vokietiją, tačiau šiandien jo palikuonys gyvena Izraelyje, saugodami šeimos atminimą.

Po šimto metų Palangos žydų metrikų knygose išlikę įrašai leidžia iš naujo pažvelgti į garsų muzikantą ne tik kaip į smuiko virtuozą ar orkestro vadovą, bet ir kaip į žmogų, kurio gyvenime Palanga tapo svarbių asmeninių išgyvenimų vieta.

Daugiau unikalių ir iki šiol paslaptyje laikytų žydiškųjų istorijų bei naujų faktų rasite Palangos žydų bendruomenės socialiniuose tinkluose.

Facebook (www.facebook.com/palangoszydubendruomene)

Instagram (www.instagram.com/palangoszydubendruomene)

Literatūra ir šaltiniai

The post Tarpukario smuiko garsais sujungta Palanga – Michelio Hofmeklerio meilės istorija appeared first on Voruta.

Palangos žydų bendruomenė kartu su Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejumi liepos 15 d. 17 val. kviečia palangiškius ir miesto svečius į susitikimą su Lietuvoje viešinčia istorike, JAV žurnaliste Ina Navazelskis. Muziejuje vyks paskaita-diskusija „Balsai iš kruvinų žemių“, kviečianti pažvelgti į XX amžiaus tragediją per ją išgyvenusių žmonių liudijimus.

Amerikos lietuvė I. Navazelskis daugiau kaip ketvirtį amžiaus dirbo JAV Holokausto memorialiniame muziejuje Vašingtone. Per savo profesinę veiklą ji atliko apie 300 sakytinės istorijos interviu su Holokaustą išgyvenusiais žmonėmis, karo liudininkais. Tyrėja daug dėmesio skyrė Rytų Europos istorijai, Baltijos šalių patirtims Antrojo pasaulinio karo metais bei pokario laikotarpiui. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo laikotarpį ji įamžino knygoje „Fragmentai ir lūžiai: reportažai iš Vilniaus 1990–1991 metais“, kurioje užfiksavo įvykius nuo Kovo 11-osios Akto paskelbimo iki 1991 m. rugpjūčio pučo.

Paskaitos pagrindą sudaro projektas „Balsai iš kruvinų žemių“, kuriame naudojami atrinkti liudijimai iš JAV Holokausto memorialinio muziejaus ir „USC Shoah Foundation“ archyvų. Jie atskleidžia gyvenimą Rytų Europoje teritorijose, kurias po 1939 m. pasidalijo nacistinė Vokietija ir Sovietų Sąjunga.

Vadinamosios „kruvinos žemės“ apėmė Lenkiją, Lietuvą, Latviją, Estiją, Vakarų Ukrainą, Moldovą ir kitas Rytų Europos teritorijas. Šių kraštų gyventojai patyrė abiejų totalitarinių režimų okupacijas, represijas ir smurtą. Terminą „kruvinos žemės“ išpopuliarino Jeilio universiteto istorikas Timothy Snyderis savo 2010 m. išleistoje knygoje „Bloodlands: Europe Between Hitler and Stalin“.

Renginio dalyviai išgirs lenkų, žydų, lietuvių, ukrainiečių, vokiečių ir kitų regiono gyventojų liudijimus. Jie atskleis, kaip žmonės atsidūrė istorinių įvykių epicentre, kaip skirtingai vertino tuos pačius įvykius ir kokius sprendimus teko priimti siekiant išgyventi.

Gyvi pasakojimai leidžia pažinti istoriją ne tik per dokumentus ar statistiką, bet ir per asmenines patirtis, emocijas bei atmintį. Šie liudijimai suteikia galimybę geriau suprasti XX amžiaus tragediją, išsaugoti jos atmintį ateities kartoms ir kartu atskleidžia žodinės istorijos galią.

Kada? 2026 m. liepos 15 d. 17 val.

Kur? Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje (Vytauto g. 23A)

Kaina? Nemokamai

Trukmė: 1 val.

Dalyvauja: istorikė, JAV žurnalistė Ina Navazelskis. Palangos žydų bendruomenės pirmininkas Vilius Gutmanas.

Registracija: tel. +370 612 86114 arba el. paštu – j.sliupo.muziejus@lnm.lt

*Renginio metu bus fotografuojama ir filmuojama. Nuotraukos ir vaizdo įrašai gali būti naudojami renginio viešinimui socialiniuose tinkluose, interneto svetainėse, spaudoje ir kitur.

The post Palangoje – unikalūs Holokaustą ir karą išgyvenusių žmonių liudijimai appeared first on Voruta.

Liepos 6-ąją Palangoje įvyko pirmasis nacionalinis „Vienybės žygis“, subūręs daugiau kaip 3 tūkst. žygeivių iš visos Lietuvos. Valstybinių miškų urėdijos (VMU), TV3 žiniasklaidos grupės ir Palangos miesto savivaldybės organizuotame renginyje dalyviai ne tik aktyviai leido laiką gamtoje, bet ir geriau susipažino su Lietuvos miškais, miškininkyste bei išskirtinėmis kurorto vietomis.

Žygeiviai rinkosi vieną iš trijų maršrutų – 5, 10 arba 18 kilometrų ilgio trasas, vedusias vaizdingiausiomis Palangos vietomis: pajūrio pušynais, kopomis, Birutės parku ir kitais gamtos bei kultūros objektais. Skirtingo ilgio maršrutai leido prie žygio prisijungti tiek šeimoms su vaikais ir pradedantiesiems žygeiviams, tiek ilgesnių distancijų mėgėjams.

Visų maršrutų dalyviai bendrai įveikė daugiau kaip 34 tūkst. kilometrų ir nuėjo apie 45 mln. žingsnių. Toks atstumas prilygsta maždaug 19 kelionių aplink Lietuvą.

„Džiaugiamės, kad pirmasis „Vienybės žygis“ sulaukė tokio didelio žmonių susidomėjimo. Šis renginys dar kartą parodė, kad Lietuvos žmonėms rūpi aktyvus laisvalaikis, gamta ir bendrystė. Tūkstančiai dalyvių turėjo galimybę iš arti susipažinti su miškininkyste ir pamatyti, kiek žinių, atsakomybės bei kasdienio darbo reikia puoselėjant Lietuvos miškus“, – sako VMU generalinis direktorius Valdas Kaubrė.

Edukacinė erdvė – atradimai, žaidimai ir pažintis su mišku

Prie starto vietos įsikūrusioje VMU edukacinėje erdvėje visą dieną netrūko lankytojų. Čia renginio dalyviai susipažino su dažniausiai Lietuvos miškuose augančių medžių rūšimis, jų sėklomis, žieve bei sodinukais.

Didelio susidomėjimo sulaukė galimybė pažinti laukinių gyvūnų pėdsakus ir apžiūrėti skirtingų rūšių inkilus. Mažieji lankytojai aktyviai įsitraukė į kūrybines dirbtuves, o šeimos išbandė įvairius sportinius ir edukacinius žaidimus bei sumanumo užduotis.

Žygeiviai keliavo nuo sėklos iki brandaus miško

Pirmojoje žygio stotelėje dalyviai susipažino su visu miško atkūrimo procesu – nuo kankorėžių rinkimo ir sėklų paruošimo sėjai iki brandaus miško.

VMU specialistai dalyviams demonstravo sodinimo procesą, pasakojo apie medelynų veiklą, kankorėžių aižymą ir priemones, kuriomis saugomi jauni medeliai.

Gamtos pažinimas ir poilsis vienoje vietoje

Antrojoje stotelėje lankytojai buvo kviečiami atrasti VMU prižiūrimus rekreacinius objektus – pažintinius takus, poilsiavietes, stovyklavietes bei apžvalgos aikšteles visoje Lietuvoje.

Čia taip pat buvo pristatomi gamtotvarkos darbai, padedantys išsaugoti miškų biologinę įvairovę, vyko pažintis su vaistiniais augalais bei miško terapijos principais.

Miškininkų kasdienybė iš arti

Trečiojoje stotelėje renginio dalyviai susipažino su miškininkų darbu – nuo jaunuolynų priežiūros ir ugdomųjų kirtimų iki miškų priešgaisrinės apsaugos, kelių priežiūros ir medienos ruošos darbų.

Lankytojai galėjo apžiūrėti miškininkų naudojamą techniką – šešiaratį visureigį, priešgaisrinį automobilį ir kitą specializuotą įrangą. Smalsiausieji galėjo praktiškai išbandyti gaisrų gesinimo įrangą.

Pirmasis nacionalinis „Vienybės žygis“ dar kartą parodė, kad aktyvus laisvalaikis gamtoje gali tapti prasmingu būdu minėti Valstybės dieną, stiprinti bendrystę ir geriau pažinti Lietuvos miškus.

The post Pirmasis „Vienybės žygis“ sulaukė didžiulio susidomėjimo appeared first on Voruta.

Valstybės dieną Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinys Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejus kviečia šventiškai ir prasmingai paminėti vieną svarbiausių Lietuvos istorinių datų. Liepos 6-ąją 14.30 val. minint Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, palangiškiai ir miesto svečiai kviečiami leistis į pažintinę kelionę po tarpukario Palangą ir atrasti žmogų, kurio idėjos, darbai ir visuomeninė veikla prisidėjo prie modernios Lietuvos kūrimo bei jos vardo garsinimo pasaulyje. Šventinės ekskursijos „Lietuvos kūrėjų pėdsakais: Jono Šliūpo Palanga“ metu istorikas Mindaugas Surblys supažindins su Jono Šliūpo gyvenimo ir veiklos pėdsakais kurorte bei atskleis mažiau žinomas miesto istorijas. Kaip atrodė Jono Šliūpo laikų Palanga? Kaip laisvamaniui sekėsi katalikiškame kurorte? Kokią Palangą ir Lietuvą svajojo sukurti vienas ryškiausių tautinio atgimimo veikėjų? Atsakymų ieškosime šventinėje ekskursijoje po Jono Šliūpo Palangą.

Jonas Šliūpas (1861–1944) viena ryškiausių lietuvių tautinio atgimimo asmenybių, visą gyvenimą kovojusi už lietuvybę, valstybingumą ir modernios visuomenės idėjas. Jis aktyviai siekė, kad Lietuvos vardas būtų girdimas pasaulyje, kėlė bendros Lietuvos ir Latvijos valstybės idėją, vienas pirmųjų suprato jūros ir uostų svarbą Lietuvos ateičiai, matydamas šalį kaip modernią jūrinę valstybę. Gydytojas, publicistas, visuomenės veikėjas, diplomatas ir Palangos burmistras savo idėjomis dažnai lenkė laikmetį, todėl neretai sulaukdavo ir palaikymo, ir kritikos. Paskutiniaisiais aktyvios veiklos metais Palangoje gyvenęs J. Šliūpas siekė kurti pažangų, tvarkingą ir atvirą miestą, o jo palikimas iki šiol išlieka svarbia kurorto istorijos dalimi.

Ekskursijos metu atrasime tarpukario Palangą ir jos istorinius objektus, susijusius su Jonu Šliūpu, o pasakojimai leis pažinti miesto pokyčius, svarbiausius įvykius ir burmistro viziją kurti modernią Palangą.

Ekskursijos dalyvių skaičius ribotas, todėl į ją prašome registruotis iš anksto tel. +370 612 86114 arba el. paštu mindaugas.surblys@lnm.lt.

Kada? 2026 m. liepos 6 d. 14.30 val.

Kur? Ekskursijos pradžia Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje (Vytauto g. 23A, Palanga)

Trukmė: 1 val. 30 min.

Kaina? 7 Eur. Senjorams, studentams, moksleiviams, žmonėms, turintiems negalią taikomos nuolaidos.

Būtina išankstinė registracija: tel. +370 612 86114 arba el. paštu mindaugas.surblys@lnm.lt

*Renginio metu bus fotografuojama ir filmuojama. Nuotraukos ir vaizdo įrašai gali būti naudojami renginio viešinimui socialiniuose tinkluose, interneto svetainėse, spaudoje ir kitur.

The post Valstybės dieną – ekskursija po Jono Šliūpo laikų Palangą appeared first on Voruta.

Šiandien pagerbėme Palangos žydų bendruomenės vyrų ir jaunuolių, nužudytų 1941 m. pietinėje Birutės parko dalyje, atminimą. Tai vienas skaudžiausių mūsų miesto istorijos puslapių, primenantis, kokią kainą gali pareikalauti neapykanta, smurtas ir žmogiškumo praradimas. Palangos miesto civilinėse kapinėse Palangos žydų bendruomenės pirmininkas Vilius Gutmanas kartu su Palangos miesto savivaldybės vicemeru Rimantu Mikalkėnu, Kultūros skyriaus vedėju Robertu Trautmanu bei bendruomenės nariais uždegė atminimo žvakeles ir padėjo atminimo akmenėlius.

Pagerbtos aukos – vyrai, kurių palaikai šiandien ilsisi Palangos miesto civilinėse kapinėse. Jų gyvybės buvo nutrauktos pirmosiomis Antrojo pasaulinio karo dienomis Lietuvoje.

1941 m. birželio 22 d. Palangą užėmus Trečiojo Reicho kariuomenei, birželio 26 d. visi miesto žydai per dvi valandas buvo suvaryti į dvi sinagogas. Vienoje buvo kalinamos moterys, vaikai ir pagyvenusieji, kitoje – vyrai ir jaunuoliai. Kitą dieną, birželio 27-ąją, vyrai ir jaunuoliai buvo išvesti į pietinę Birutės parko dalį, kur nužudyti 106 Palangos žydai ir 5 lietuviai, apkaltinti sovietų režimo rėmimu. Likusios bendruomenės moterys ir vaikai – apie 300 žmonių – buvo nužudyti 1941 m. spalio 11-osios ir 12-osios naktį Kunigiškių miške.

1958 m. liepos mėnesį masinių žudynių vieta, buvusioje dabartinės vilos „Auska“ teritorijoje, buvo atkasta, nužudytųjų vyrų palaikai ekshumuoti ir perlaidoti Palangos miesto civilinėse kapinėse. Jų atminimui čia pastatytas bendras antkapis. Žydų perlaidojimo vieta yra vakarinėje (senojoje) Palangos kapinių dalyje, šalia pagrindinio įėjimo iš Vytauto gatvės pusės.

2017 m. sausio 4 d. Holokausto aukų kapas buvo įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą (unikalus objekto kodas – 40684).

Atmintis gyva tol, kol prisimename. Tegul ši tragedija primena mums pareigą saugoti istorinę atmintį, ginti žmogaus orumą ir puoselėti pagarbą vieni kitiems.

Palangos žydų bendruomenės pirmininkas Vilius Gutmanas: „Praėjo 85 metai, tačiau laikas nepajėgus ištrinti patirto skausmo. Čia amžiams nutildyti žmonės, kurie turėjo savo šeimas, svajones ir gyvenimus. Jie buvo nužudyti vien dėl savo kilmės. Šiandien mūsų pareiga – ne tik pagerbti jų atminimą, bet ir neleisti, kad jų istorijos būtų pamirštos. Atmintis yra stipriausias atsakas neapykantai ir abejingumui. Nuoširdžiai dėkoju Palangos miesto savivaldybei už nuolatinį dėmesį, pagarbą Holokausto aukoms ir bendrą įsipareigojimą saugoti istorinę atmintį“.

Parengė Mindaugas Surblys

Palangos žydų bendruomenės informacija

The post Prieš 85 metus Palangoje įvykusi tragedija neturi būti pamiršta appeared first on Voruta.

2025 m. įsteigtai Rolando Rastausko literatūrinei premijai šiemet pasiūlyta devyniolika kandidatų. Ši premija skiriama lietuvių prozininkui, eseistui, dramaturgui arba poetui už gražia ir elegantiška kalba išreikštą atvirą, nuoširdų požiūrį į pasaulį, įvairialypę jo kultūrą, taip pat kūrinių apie Rolando Rastausko asmenybę ir kūrybą autoriui, vertinant per pastaruosius dvejus pasibaigusius kalendorinius metus išleistus kūrinius. Premijos steigėjai – Palangos miesto savivaldybė ir Lietuvos rašytojų sąjunga.

Pirmosios premijos laureate tapo jaunosios kartos prozininkė, eseistė Ieva Marija Sokolovaitė. Kūrėja įvertinta už debiutinį romaną „Pozuotoja“, kurį 2024 metais išleido leidykla „Baziliskas“.

Premijai šiemet pasiūlyta:

• Arnas Ališauskas už eilėraščių rinkinį „Užkadrinis balsas“ („Baziliskas“, 2025), pasiūlė leidykla „Baziliskas“;
• Gintaras Bleizgys už eilėraščių rinkinį „Šešėlių upė“ („Slinktys“, 2025), pasiūlė asociacija „Slinktys“;
• Alina Borzenkaitė už eilėraščių rinkinį „Undinės žvejoja“ („Slinktys“, 2025), pasiūlė asociacija „Slinktys“;
• Nerijus Cibulskas už eilėraščių rinkinį „Mėlynų valandų viešbutis“ („Baziliskas“, 2025), pasiūlė leidykla „Baziliskas“;
• Ieva Dumbrytė už romaną „Negrįžtantys“ („Kitos knygos“, 2024), pasiūlė leidykla „Kitos knygos“;
• Aleksandra Fominaitė už apsakymų rinkinį „Šimtas aksolotlių“ („Baziliskas“, 2025), pasiūlė leidykla „Baziliskas“;
• Marijus Gailius už romaną „Augustė Gilytė“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2025), pasiūlė Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla;
• Dovydas Grajauskas už eilėraščių rinkinį „Apie reiškinius“ („Baziliskas“, 2025), pasiūlė leidykla „Baziliskas“;
• Gintaras Grajauskas už eilėraščių rinkinį „Vandens skonis“ („Baziliskas“, 2025), pasiūlė leidykla „Baziliskas;
• Nijolė Kliukaitė-Kepenienė už pjesę „Čia jau buvau“ („Nemunas“, 2025, Nr. 6), pasiūlė asociacija „Klaipėdos rašytojai“;
• Rimantas Kmita už popromaną „Editas kompleksas“ („Tyto alba“, 2025), pasiūlė Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas;
• Valdas Papievis už knygą „Ankančiam pasauly“ („Odilė“, 2025), pasiūlė leidykla „Odilė“;
• Sara Poisson už poezijos rinkinį „Niekas, pasiruošęs patriukšmauti“ („Baziliskas“, 2025), pasiūlė leidykla „Baziliskas“;
• Sondra Simana už romaną „Potvynis BOHEMOJE“ (Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2025), pasiūlė Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla;
• Lina Simutytė už apsakymų knygą „Raudonasis albumas“ („Tyto alba“, 2025), pasiūlė leidykla „Tyto alba“;
• Renata Šerelytė už romaną „Silūras“ („Baziliskas“, 2025), pasiūlė leidykla „Baziliskas“;
• Kristina Tamulevičiūtė už poezijos rinkinį „Namai“ („Slinktys“, 2025), pasiūlė asociacija „Slinktys;
• Jonas Zdanys už eilėraščių rinkinį „Išeivystės fragmentai“ („Baziliskas“, 2025), pasiūlė leidykla „Baziliskas“;
• Tadas Žvirinskis už novelių ir novelečių rinkinį „Zombis Lozorius“ („Hubris“, 2025), pasiūlė leidykla „Hubris“.

Kandidatų knygas vertins Palangos miesto savivaldybės mero patvirtinta komisija. Ją sudaro Palangos senosios gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Jūratė Galinauskienė bei Aušra Šeštokienė ir Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos deleguoti poetas, vertėjas Marius Burokas, poetė, eseistė Elena Karnauskaitė ir poetas, prozininkas Alvydas Šlepikas.

Premija bus teikiama Palangoje 2026 m. spalio 13-ąją – ilgamečio palangiškio, eseisto, dramaturgo, poeto Rolando Rastausko gimimo dieną.

Palangos m. savivaldybės ir Lietuvos rašytojų sąjungos informacija

The post Rolando Rastausko literatūrinei premijai pasiūlyta devyniolika kandidatų appeared first on Voruta.

Vasara Šventojoje šiemet bus kupina muzikos, teatro, kino, tradicijų ir bendruomeniškų susitikimų. Nuo birželio iki rugpjūčio Palangos kultūros centro organizuojami nemokami renginiai pakvies vietos gyventojus ir kurorto svečius pasisemti įvairių kultūrinių patirčių po atviru dangumi. Nuo Joninių laužų iki kino vakarų ir gatvės teatro spektaklių – kiekvienas ras progą prasmingai praleisti laiką prie jūros.

Joninės Šventojoje (birželio 23–25 d.)

Trumpiausią metų naktį pasitikite ten, kur susilieja jūra, upė ir ugnies magija. Birželio 23–25 dienomis Šventojoje vyksianti Joninių šventė dovanos spalvingą programą, sujungiančią folklorą, gamtos burtus ir šiuolaikinius šviesos sprendimus. Tris dienas Jūros gatvėje šurmuliuos tautodailės ir skanėstų mugė, ant Žemaičių alkos kalno pinsime magiškus vainikus, prie senojo Šventosios molo lydėsime saulę laužo šviesoje ir ieškosime paslaptingo paparčio žiedo. Šventinę nuotaiką ir skambius sveikinimus Jonams ir Janinoms vainikuos legendinio ansamblio „Jonis“ koncertas.

Lietuviškos muzikos festivalis „Vėl kartu“ (liepos 5–6 d.)

Švęskite Valstybės dieną su geriausia lietuviška muzika! Anksčiau žinomas kaip retro muzikos festivalis, šiemet atgimsta nauju formatu – lietuviškos muzikos švente „Vėl kartu“, skirta paminėti Liepos 6-ąją. Scenoje savo dainomis dalinsis Kristupas Kerulis, Palangos kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Eldija“ ir gausus svečių būrys iš aplinkinių regionų. Kulminacija taps vieningas Tautiškos giesmės giedojimas su viso pasaulio lietuviais ir energingas grupės „Vairas“ pasirodymas.

GTF – Gatvės teatrų festivalis (liepos 8–10 d.)

Jubiliejinis, vienintelis Vakarų Lietuvoje gatvės teatrų festivalis pavers Šventosios erdves magiška teatro ir cirko scena. Žiūrovų laukia trys unikalūs pasirodymai skirtingose lauko erdvėse, šiuolaikinė klounada ir įspūdingo dydžio milžiniškos lėlės („supermarionetės“) po atviru dangumi. Pasiruoškite stiprioms emocijoms, drąsiems vizualiniams sprendimams ir netikėtoms meninėms improvizacijoms.

Lietuviškų filmų vasara (liepos 24 – rugpjūčio 14 d.)

Jaukūs nemokami kino vakarai po žvaigždėtu dangumi Šventosios pėsčiųjų aikštėje kvies susiburti kino mylėtojus. Šių metų repertuare – jautri dokumentika apie Zitą Kelmickaitę filme „Zitai“, šviesi brandžios meilės istorija „Smėlis tavo plaukuose“, ironiškas Karolio Kaupinio pasakojimas „Badautojų namelis“ ir visai šeimai skirtas filmas apie drąsą „Drugelio širdis“. Pasiimkite savo kėdutę su arbata ir pasinerkite į lietuvišką kiną!

Jūros žvejo šventė (liepos 31 – rugpjūčio 2 d.)

Tikrasis pajūrio identitetas atgyja Jūros žvejo šventėje! Čia jūsų lauks azartiškos Vikingų laivų varžybos uosto teritorijoje, gardi vietos žvejų virta žuvienė, edukacijos ir amatininkų mugė. Šventinį savaitgalį užpildys jūra, skanios tradicijos ir skambios lietuviškos melodijos.

Daugiau informacijos apie renginius – Palangos kultūros centro puslapyje.

The post Šventoji kviečia į kultūros kupiną vasarą appeared first on Voruta.

Palangos vasaros skaitykla šiemet pasitinka 60-ąjį sezoną – reikšmingą sukaktį vienam išskirtiniausių Lietuvos kultūros ir architektūros objektų. 1966 metais atidaryta skaitykla ligi šiol išlaiko savo pirminę paskirtį ir kiekvieną vasarą kviečia įsikurti jaukioje pajūrio erdvėje, kurioje susitinka kultūra, architektūra ir gamta. Skaitykla duris atvers birželio 9 dieną.

Modernizmo architektūros ikona, įvertinta tarptautiniu mastu

Palangos vasaros skaitykla – vienas ryškiausių Lietuvos modernizmo architektūros pavyzdžių pajūryje. Pastato autoriaus, architekto Albino Čepio kūrinys išsiskiria ekspresyvia, banguota stogo forma, lengva konstrukcija ir jautriu santykiu su aplinka. Skaitykla organiškai įsilieja į pušyno ir kopų kraštovaizdį ir išlaiko atvirumo ir prieinamumo principą.

Šio pastato architektūrinė vertė įvertinta ir tarptautiniu mastu – Palangos vasaros skaitykla ir jos interpretacijos buvo pristatytos 2025 metų Venecijos architektūros bienalėje, viename svarbiausių architektūros renginių pasaulyje. Tai dar kartą išryškino skaityklos kaip išskirtinio kultūros ir architektūros objekto svarbą.

Šešis dešimtmečius gyvuojanti skaitymo tradicija

Skaitykla per visą savo gyvavimo laikotarpį išlaikė autentišką paskirtį – tai reta architektūrinio objekto savybė. Ji iki šiol veikia kaip atvira viešoji erdvė skaitymui, kultūriniams susitikimams ir lėtam buvimui.

Per 60 metų Palangos vasaros skaitykla tapo neatsiejama kurorto kultūrinės tapatybės dalimi. Tai ne vien skaitykla, bet ir kultūrinės atminties erdvė, kurioje susiformavo skaitytojų bendruomenė ir užaugo kelios lankytojų kartos.

Skaitykla atstovauja lėtesnės, dėmesingesnės gyvensenos ir kultūros formai, klestinti skaitymo kultūra natūraliai pritraukia į susitikimus su kultūros, meno lauko atstovais, o unikali skaityklos architektūra ir aplinka visas šias patirtis suvienija po vienu stogu.

Kultūrinė programa ir šiuolaikinio meno dialogai

Minint 60-metį, visą sezoną skaitykloje vyks įvairūs kultūriniai renginiai, birželio 19 dieną 18.30 val. numatyta jubiliejinė šventė. Jos metu bus pristatyta skaityklos istorija ir architektūra, atidaryta jubiliejinė paroda.

Visą vasarą skaitykloje vyks plati kultūrinė programa – susitikimai su rašytojais, literatūros vakarai, poezijos skaitymai ir muzikiniai pasirodymai, pristatantys skirtingas kūrybines praktikas ir kartas.

Svarbi vieta skiriama ir šiuolaikiniam menui. 2026 metų sezoną pažymės Lietuvoje ir Danijoje veikiančio menininkių dueto „Daydreaming Objects“ paroda „Soft Solids“. Projektas jungia vaško medžiagiškumą su šviesos technologijomis ir aktualizuoja tvarumo ir dizaino temas, o parodos objektai, atkartodami skaityklos architektūros formas, išryškins architektūros ir meno sąveiką.

Skaitykloje taip pat bus eksponuojamas Lietuvos architektų sąjungos projektas „Archi / Tree / tecture“, pristatytas 2025 m. Venecijos architektūros bienalėje – išskirtinio tikslumo Palangos vasaros skaityklos maketas.

Edukacinės veiklos ir bendruomenės įtraukimas

Svarbi skaityklos veiklos dalis – edukacija ir jaunųjų skaitytojų ugdymas. Nacionalinės bibliotekos Vaikų ir jaunimo literatūros centras kartu su partneriais kvies šeimas į kūrybines dirbtuves, skaitymo skatinimo veiklas ir edukacijas.

Visą vasarą Palangos vasaros skaitykloje veiksiantis „Knygų starto“ skaitymo kampelis kvies pačius mažiausius skaitytojus ir jų tėvelius kartu atrasti specialistų atrinktas, įvairiems amžiaus tarpsniams pritaikytas knygeles.

Palangos vasaros skaitykla kviečia minėti 60 metų jubiliejų ir atrasti vietą, kurioje architektūros paveldas, skaitymo kultūra ir šiuolaikinė kūryba susijungia į unikalią patirtį pajūryje.

The post Palangos vasaros skaitykla švenčia 60-metį: modernizmo architektūros simbolis pajūryje atveria jubiliejinį sezoną appeared first on Voruta.

Parengė Mindaugas Surblys, Palangos žydų bendruomenės informacija

2026 m. gegužės 20 d. Palangoje įvyko prasmingas susitikimas, skirtas pažinti vieną svarbiausių žydų religinių švenčių – Šavuot. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė, bendradarbiaudama su Palangos žydų bendruomene, tęsdama Claims Conference (Conference on Jewish Material Claims Against Germany) finansuojamą projektą „Holokausto atminties ir istorinio teisingumo švietimo programa Lietuvoje, 2025–2027 m.“, pakvietė muziejininkus, edukatorius, pedagogus ir miesto bendruomenę į renginį, vykusį Lietuvos nacionalinio muziejaus padalinyje – Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejuje.

Popietės metu dalyviai turėjo galimybę išsamiau susipažinti su Šavuot šventės prasme, istorija ir tradicijomis. Išskirtinį ir gilų pasakojimą apie šios šventės simboliką, religines tradicijas bei jų vietą šiandieniniame pasaulyje pristatė Natalja Cheifec. Renginio metu ypatingą atmosferą kūrė Vilniaus sinagogos kantorius Shmuel Yatom, atlikęs tradicines maldos giesmes, leidusias pajusti autentišką žydų religinės kultūros skambesį.

Svarbia renginio dalimi tapo ir pažintis su Šavuot kulinarinėmis tradicijomis. Kadangi ši šventė neatsiejama nuo pieniškų patiekalų, dalyviai ragavo įvairių produktų degustaciją, o ypatingą avies sūrių įvairovę pristatė „Sūrio kelias“. Programos metu svečiai ne tik gilinosi į Šavuot istoriją bei papročius, bet ir susipažino su šiuolaikinio Izraelio visuomenės kultūra, kasdieniais įpročiais bei gastronominiais skoniais. Renginys tapo gyvu kultūrų dialogu, kviečiančiu pažinti žydų tradicijas per istoriją, muziką, pasakojimus ir bendrą patirtį. Tokie susitikimai prisideda prie istorinio pažinimo, kultūrinio dialogo stiprinimo bei gyvos atminties išsaugojimo, primindami apie daugiakultūrę Lietuvos istoriją ir svarbų žydų bendruomenės indėlį į šalies kultūrinį gyvenimą.
Šavuot (hebr. Šavuot – „savaitės“) – tai viena žydų švenčių, minima praėjus lygiai septynioms savaitėms po Pesach. Nors jos ištakos siekia senovės derliaus nuėmimo tradicijas, dvasinė šventės prasmė yra pamatinė visam judaizmui. Ši diena dar vadinama Zman Matan Torateinu – mūsų Toros dovanojimo laiku.

Apie projektą

Projektas „Holokausto atminties ir istorinio teisingumo švietimo programa Lietuvoje, 2025–2027 m.“, finansuojamas Claims Conference, yra ilgalaikė Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės iniciatyva, skirta stiprinti neformalųjį švietimą Holokausto ir žydų istorijos temomis Lietuvoje.

Ši dvejų metų programa siekia skatinti istorinį teisingumą, visuomenės susitaikymą ir gilesnį praeities tragedijų pažinimą. Lietuvos žydų bendruomenės ekspertų komanda kartu su pilietinės visuomenės organizacijomis, regioninėmis bendruomenėmis, švietimo darbuotojais ir sprendimų priėmėjais kuria tvarią edukacinę sistemą.

Pagrindinis projekto tikslas – ugdyti pedagogus ir edukatorius, kurie įgytas žinias perduos vaikams ir jaunimui, taip stiprindami istorinį sąmoningumą bei pagarbą žmogaus teisėms.
Holokaustas, per kurį sistemingai buvo sunaikinta šeši milijonai žydų ir milijonai kitų žmonių, išlieka skaudžiu priminimu apie neapykantos, diskriminacijos ir netolerancijos pasekmes. Lietuvos kontekste šių istorinių žinių puoselėjimas yra itin svarbus, todėl būtinas nuoseklus ir visų suinteresuotų šalių įsitraukimas.

The post Palangoje pristatyta Šavuot šventė: nuo tradicinių giesmių iki žydų kulinarinio paveldo skonių appeared first on Voruta.

Ar pamenate tą ypatingą knygų ir pušų sakų kvapą? Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Palangos vasaros skaitykla šį birželį skaičiuos jau 60-ąjį sezoną. Tai ne tik pastatas – tai gyvas kurorto simbolis, po savo banguotu stogu priglaudęs ištisas skaitytojų kartas.

Jubiliejaus proga Nacionalinė biblioteka kviečia tapti šios istorijos bendraautoriais. Atverkite savo šeimos albumus, peržiūrėkite skaitmenines archyvų saugyklas – ieškome nuotraukų, kuriose užfiksuota skaitykla: nuo pirmųjų nespalvotų kadrų iki spalvingų šių dienų asmenukių.

Architektūrinis perlas, nustebinęs net Veneciją

1965 m. architekto Albino Čepio suprojektuota skaitykla yra tikras organiškojo modernizmo šedevras. Pastatas, kurio stogą tarsi Baltijos bangą perskrodžia viduje augantis ąžuolas, iki šiol išliko beveik nepakitęs. Jo unikalumą 2014 m. oficialiai patvirtino suteiktas paveldo statusas, o 2025 m. juo žavėjosi visas pasaulis Venecijos architektūros bienalėje, kur skaitykla pristatyta kaip vienas ryškiausių Baltijos pajūrio modernizmo pavyzdžių.

Šiandien skaitykla pulsuoja gyvybe ne mažiau nei prieš pusę amžiaus. Čia susitinka literatūra ir bendruomenė: vyksta valstybinės reikšmės kultūros programos, skaitymo skatinimo iniciatyvos, Lietuvos kultūros tarybos remiami renginiai, susitikimai su knygų autoriais, parodos, koncertai, kūrybinės edukacijos. Tai erdvė, kurioje istorinė ramybė dera su šiuolaikinio kultūrinio gyvenimo tempu.

Kodėl tai svarbu? Jūsų nuotraukos – tai trūkstamos dėlionės detalės, padedančios išsaugoti gyvąją kultūrinę atmintį. Tai, kas jums atrodo tik paprasta atostogų akimirka, mums yra vertingas liudijimas apie skaityklos kaitą ir jos vietą kurorto sieloje per pastaruosius šešis dešimtmečius.

Kaip pasidalyti prisiminimais? Nuotraukas siųskite el. paštu ramune.zalimaite@lnb.lt

• Laiške nurodykite: nuotraukos metus (bent apytiksliai), autoriaus vardą ir pavardę.
• Mūsų pažadas: nuotraukos nebus viešinamos ar naudojamos be atskiro jūsų sutikimo.

Išsaugokime šią 60-ies metų kelionę kartu.

Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos pranešimas

The post 60 vasarų po ąžuolo šakomis: kvietimas dalytis nuotraukomis, kuriose įamžinta Palangos vasaros skaitykla appeared first on Voruta.