M. Purvinas ir L. Klimka 2015 m. pristato knygą „Mažosios Lietuvos kaimų istorinė raida“. Juozo Vercinkevičiaus nuotr. Dr. Martynas PURVINAS, Kaunas, www.voruta.lt Tūkstančius metų dabartinės Lietuvos plotai buvo kaimų šalis, agrarinis kraštas, kuriame tik labai vėlai (lyginant su Artimųjų Rytų ir pan. civilizacijomis) pradėjo rastis miestai. Kaimiška gyvensena, žemdirbystė ir gyvulininkystė daugelį amžių lėmė...
Nuomonės, diskusijos, komentarai
Įrašas
Svetlana Makarčiuk: Marcinkoniškiai savo gerovę kuria patys
Svetlana MAKARČIUK, Petro Kiero provaikaitė, Marcinkonys, www.voruta.lt Pastaruoju metu vis dažniau girdime nusiskundimus, kad Lietuvos kaimai tuštėja, gyventojų mažėja, o senyvo amžiaus žmonių daugėja. Taip demografinė statistika rodo, kad visoje Lietuvoje mažėja gyventojų skaičius, bet pasigilinus į priežastis paklauskime vieni kitų ar tikrai mes, Lietuvos piliečiai, padarėme viską, kad gyvenimas Lietuvoje būtų įdomesnis, patrauklesnis ir...
Įrašas
Apie Hermaną Zudermaną arba kas toje Šilutėje darosi?
Vytautas TOLEIKIS Nelengva rašyti apie kraštą, kurį besąlygiškai myli, kuriame esi užaugęs, ir kuris tavęs jau tiek metų įsišaknijus Vilniuje, vistiek niekada nepalieka. Matyt, ir nepaliks. Sapnuose, prisiminimuose, nenumaldomu noru pastoviai apie jį atnaujinti žinias, vis ką nors naujo įdomaus atrasti, ar paprasčiausiai tik pasitaikius pirmajai progai jį aplankyti. Mėgstu ir draugams apie Šilutės žemę...
Įrašas
Algimantas Zolubas.Tariami žydšaudžių medžiotojai ir brakonieriai
Algimantas ZOLUBAS, www.voruta.lt Medžioklė yra tikslingas laukinių žvėrių, paukščių ir kai kurių stambiųjų roplių sekimas, tykojimas, persekiojimas, šaudymas arba gaudymas. Tai gali būti verslas, pramoga ar apsirūpinimo maistu būdas. Teisėta medžioklė, kai medžiojama laikantis tam tikrų taisyklių, patvirtintų valstybės ar senosiose kultūrose bendruomenės papročių. Brakonieriavimas, kai medžiojama nesilaikant galiojančių reglamentuojančių aktų – medžiojant draudžiamu...
Įrašas
Ignas Meškauskas. Armijos žlunga be mūšių
Lietuvos šaulių sąjungos nuotr. / Priesaikos akimirka Advokatas Ignas MEŠKAUSKAS, Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ kavalierius Tauta be valstybės – tauta be savo namų. Kiekviena tauta siekia išsaugoti savo laisvę, garantuoti laisvą ir saugią raidą. Aukščiausias tikslas – nacionalinis saugumas. Visos parlamentinės partijos sutaria ir patvirtino partijų pirmininkų parašais, kad nacionalinis saugumas, valstybės gynyba yra vidaus...
Įrašas
Svetimos pergalės
Anais laikais Kryžkalnyje, pakeliui iš Kauno į Klaipėdą, buvo pastatyta didžiulė (gal 9 m aukščio) skulptūra – lietuvaitė pagerbia žuvusius sovietinius karius. Paminklą radikalusis jaunimas pirmosiomis Nepriklausomos Lietuvos dienomis bandė susprogdinti. Vėliau jis perkeltas į Grūto parką. Čia autorė ir nufotografavo. Audronė V. Škiudaitė, draugas org. Prieš gegužės 9-ąją, kurią rusai mini kaip Didžiojo tėvynės...
Įrašas
Vytautas Sinica. „Autoritarinės“ Lenkijos istorijos politikos pamokos
Armijos Krajovos (AK) įvykdytos Dubingių gyventojų žudynės 1944 metų birželio 23 dieną buvo vienas tamsesnių Lietuvos istorijos puslapių. Jas pamiršti menkai tepadėjo Vietinės rinktinės ir Armijos Krajovos veteranų susitaikymas pro sukąstus dantis. Juo labiau nepadeda pasirodančios žinios apie Lenkijos valdžios reguliariai atiduodamą pagarbą AK kovotojams. Pastarąjį kartą pagerbtasne bet kas, o būtent Dubingių žudynių vadas...
Įrašas
Gegužės 3 d. konstitucija – viena pirmųjų pasaulyje ir Europoje
Doc. dr. Liudas GLEMŽA, Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedros dėstytojas Prieš 225 metus, 1791 m. gegužės 3 d., Abiejų Tautų Respublikos (ATR) seimas balsų dauguma priėmė dokumentą, kuris savo forma ir turiniu atitinka konstitucijos sampratą. Tikrasis dokumento pavadinimas „Valdymo įstatymas“ jau netrukus pačių amžininkų pagal jo priėmimo datą imtas vadinti Gegužės 3 d. konstitucija. Šis...
Įrašas
XX a. pabaigoje Karaliaučiaus lietuviai skaitė, o dabar?
Alfonsas KAIRYS, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys „Donelaičio žemė“ Karaliaučiaus krašto mylėtojų laikraštyje (taip skelbia paantraštė) “Donelaičio žemė” (redaktorius Steponas Lukoševičius) apstu rašinių iš Karaliaučiaus krašto istorijos, kultūros. Iki 2000 m. vasario yra išėję 82 numeriai. Anot leidinio redaktoriaus Stepono Lukoševičiaus, “ateityje, kaip iki šiol, “Donelaičio žemėje” bus rašoma apie krašto senovę ir jos seniausius...
Įrašas
Šarūnas Šimkevičius. Vienos mokyklos istorija
Demonstracija 1984 m. Vytauto V. Stanionio nuotr. Šarūnas ŠIMKEVIČIUS, www.voruta.lt Neseniai perskaičiau knygą, kuri mane ir nustebino ir nudžiugino. Todėl norėčiau supažindinti ir kitus skaitytojus su knyga „Alytaus dailės mokykla: 35 pasipriešinimo metai“, o autoriai – Redas Diržys ir Asta Stasionytė. Turiu prisipažinti, kad aš niekada nepasižymėjau dideliu pasišventimu mokslams, net ir savo studentavimo metais....
Įrašas
Irena Tumavičiūtė. Kodėl serbų žudynės iliustruoja „MŪSIŠKIUS“?
Ši nuotrauka žinoma visiems, kas bent kiek giliau domisi nacionalsocialistinės Vokietijos nusikaltimais jos okupuotose teritorijose. Nuotraukos komentarų galima aptikti interneto svetainėse įvairiomis kalbomis. Esmė visur ta pati – serbų sušaudymas 1941 m. Rūta Vanagaitė apversta šios nuotraukos kopija papuošė savo knygos „MŪSIŠKIAI“ ketvirtąjį viršelį. Buvusios Jugoslavijos teritorijoje nuotraukos istoriją žino kiekvienas gimnazistas. Vokietijoje į ją...
Įrašas
L.V. Medelis. Puolimas prieš Lietuvą. Klaustukas dar reikalingas?
Linas V. Medelis, www.alkas.lt Galimas daiktas, tai tik dar viena sąmokslo teorija, liečianti Lenkijos-Lietuvos santykius. Galima piktintis ir netikėti niekuo, kas toliau bus rašoma, deja, sutapimų pernelyg daug. Iš pradžių keletas faktų apie subruzdimą tomaševskininkų stovykloje. Tai nėra chaotiškas Brauno dalelių judėjimas. Žvelgiant akyliau, Lenkų Lietuvoje rinkimų akcijos (toks yra tikslus šios partijos pavadinimas lietuviškai,...
Įrašas
Maironis ir Justinas Marcinkevičius
Viktorija DAUJOTYTĖ Jis [Justinas Marcinkevičius] vykdė panašią funkciją, kaip ir Maironis. Vytautas Kubilius, „Dienoraščiai, 1976–2004“ Išeities taškas, formuluojant jungtį tarp Maironio ir Justino Marcinkevičiaus, – tauta, lietuvių tauta, į kurią vienu ar kitu būdu yra sutelktos abiejų poetų aspiracijos. Kaip bendruomenė, kaip etnosas, tauta tebėra. Bet ar tikrai tauta tebėra dabartiniame mąstyme apie žmogų, jo...
Įrašas
Nacionalinė ekspedicija Nemunu 2015: „liapsusai“ ir paskleisti mitai
Nemuno kairiajame krante stovi Zapyškio šv.Jono Krikštytojo bažnyčia. zapyskioseniunija.lt nuotr. Dr. Martynas PURVINAS, Kaunas, www.voruta.lt Skambiu „nacionalinės ekspedicijos“ vardu pavadintas ir 2015 m. vasarą surengtas LRT televizijos realybės šou deklaravo tokį tikslą – patraukliomis priemonėmis papasakoti sudėtingą Lietuvos istoriją, atskleisti unikalų Lietuvos kraštovaizdį, supažindinti su Lietuvos regionų etnokultūrinėmis tradicijomis ir virtuve. Kaip parodė LRT laidos,...
Įrašas
P. Gylys. Gatvės politiko žodis A.Siaurusevičiui ir Co.
Povilas Gylys, Seimo narys Turiu galvoje nesenus LRT generalinio direktoriaus Audriaus Siaurusevičiaus ir LRT tarybos pirmininko Žyginto Pečiulio viešus pasisakymus. Reaguodami į nevyriausybinių organizacijų ir politikų viešą kreipimąsi dėl nacionalinio transliuotojo nepriklausomumo ir žodžio laisvės suvaržymų, jie leidžia sau žeminančius, vulgarius išsireiškimus kritikų atžvilgiu. Pavyzdžiui, A.Siaurusevičius neįtinkančius žmones vadina marginalais, gatvės politikais. Cituoju generalinį direktorių:...
Įrašas
A. Žarskus. Nepatogi knyga
Aleksandras Žarskus | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr. www.alkas.lt Elektroninėje komentarų erdvėje yra išplatinta tokia nuomonė apie Rūtos Vanagaitės knygą „Mūsiškiai“: Šmeižikų simbiozės priežastys – „mūsiškiai“, zurofai, vanagaitės: Kodėl taikūs žemdirbiai lietuviai pakimba ant lietuvšaudžių – raudonųjų nacių propagandinio triuko? Kas „šaudė žydus”, juk Lietuva buvo okupuota? Atsakymas glūdi šiuose faktuose: 1. Kai HOLODOMOR‘o metu, 1932-1933 m....
Įrašas
Monsinjoro Alfonso Svarinsko lietuviškas kelias
Antanas TYLA (2014 VI 29), www.voruta.lt 2014 m. balandžio 29 d. Karininkų Ramovėje vyko knygos apie monsinjorą Alfonsą Svarinską „Napataisomasis“ sutiktuvės. Ta proga kalbėjo žinomi Laisvės kovotojai, signatarai, politikai, mokslininkai, visuomenininkai. Jie akcentavo Monsinjoro, kaip Lietuvos kaime užaugusio, atkaliai siekusio savo tikslo tarnauti tautai, Lietuvai, neįveikiamo sovietinės indoktrinacijos čiauptų, nuosekliai dvasininko darbą vykdančio lietuvio...
Įrašas
Emilija Karčevska. Ar rastume tikrą Lietuvos patriotą Šalčininkuose?
Asmeninio albumo nuotr. propatria.lt Kalbėti apie patriotizmą nėra lengva. Matyt klausimas, kada mūsų valstybė išugdys patriotiškai nusiteikusius žmones, visada liks aktualus. Dar sunkiau nagrinėti patriotizmo klausimą, kai gyveni Šalčininkuose. Ypatingai dėl mitų, kurie yra apipynę šį Lietuvos Babilonu, Lietuvos Šveicarija vadinamą miestelį. Gal įmanoma juos sugriauti ir pasvarstyti, ar įmanomas pilietinis ir patriotinis...
Įrašas
Vytautas Radžvilas. Monsinjoras Svarinskas ir nebaigta laisvės kova
propatria.lt Didžiai prasminga, kad monsinjorui Alfonsui Svarinskui skirtas renginys vyksta mūsų didžiosios šventės – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos – išvakarėse. Be abejo, jis šią dieną rytoj ten aukštybese švęs su mumis, bet vis dėlto švęs ir čia. Švęs kaip tikrasis lietuvių tautos dvasinis ir politinis vedlys bei lyderis. Šiame pasaulyje kartais randasi žmonių, su kuriais...
Įrašas
Vytautas Šilas. Didžiuoju Nemuno keliu
Knygos viršelis Vytautas ŠILAS, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos pirmininkas, www.voruta.lt Baigiantis 2015-iems metams Lietuvos istorijos leidykla VšĮ „Vorutos“ fondas išleido žinomo Mažosios Lietuvos materialinio paveldo tyrėjo, daugelio knygų apie Mažosios Lietuvos kraštą autoriaus dr. Martyno Purvino pirmąją knygą „Mažosios Lietuvos panemuniais ir pamariais“. Šioje, labai informatyvioje, statistika grindžiamoje knygoje apžvelgiama senųjų Nemuno pakrančių gyvenviečių...
Įrašas
Ko neprisiminė istorikai Nacionalinės ekspedicijos metu?
Jano Stykos (1858-1925) paveikslas „Vytauto priesaika“. Nutapytas 1901 m. Habil. dr. Benediktas JANKAUSKAS, Kaunas, www.voruta.lt Pernai vasarą Lietuvos televizijos žiūrovų dėmesį traukė reportažai iš Nacionalinės ekspedicijos „Nemunu per Lietuvą“, o rudeniop savaitinės laidos apie ekspedicijos veiklą. Ekspedicijos lyderiai: istorikas prof. Alfredas Bumblauskas, gamtininkas Seliamonas Paltanavičius ir muzikologė Zita Kelmickaitė pateikė puikių, primirštų ar užmarštin grimstančių...
Įrašas
Vytautas Budnikas. Kai žmogaus teisės tampa verslu
Vytautas BUDNIKAS, Lietuvos žmogaus teisių asociacijos pirmininkas Jiems neparanku, kad žmogaus teisių pažeidimų šalyje mažėtų, nes tai prieštarautų verslo interesams, todėl jų ataskaitose visada rasis daugiau vietos neapykantos kurstymo, ekstremizmo, rasizmo, homofobijos, ksenofobijos, romų diskriminacijos ir netgi antisemitizmo apraiškų analizei. O labai mažai (arba visai nebus) žmogaus teisių pažeidimų dėl skurdo ir didėjančios socialinės atskirties,...
Įrašas
V. Landsbergis: mano ginklas buvo telefonas
Vytautas Landsbergis (Strasbourg, 9 July 1990) www.cvce.eu Artūras Matusas, Alvyda Bajarūnaitė, LRT RADIJO laida „Ryto garsai“, LRT.lt Turėjome kovoti be ginklų, kad tai nebūtų traktuojama kaip provokacija, todėl mano ginklas buvo telefonas, LRT RADIJUI sako Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis. Jis atkreipia dėmesį, kad dabar stebimės veiksmais Ukrainoje, tačiau visa tai jau vyko Lietuvoje ir...
Įrašas
V. Labutis. Kas tie zombiai ir ką jie suzombino?
Vitas Labutis, www.aidas.lt Nemėgstu diskutuoti, kai švaistomasi aštriais epitetais, juolab nesmagu aptarinėti, kuo kas pavadino kurį asmenį. Tačiau, kai metami aštrūs, įžeidūs žodžiai neseniai amžinybėn išėjusiam Mokslininkui, jaučiu pareigą netylėti. Turiu galvoje signataro, kelių publicistinių knygų autoriaus Rimvydo Valatkos straipsnį „J. Pilsudskio klaida, už kurią zombiais mokame mes, lietuviai“, paskelbtą 2015 m. lapkričio 8 d....
Įrašas
Birutė Mikulytė. Tautotyrininkų tandemas
Jonas Laurinavičius, žurnalistas, rašytojas, leidėjas (kairėje) ir pedagogas, žurnalistas, publicistas, tautotyrininkas Julius Norkevičius Birutė MIKULYTĖ, www.voruta.lt Prieš keletą metų Vilniuje, Marijos ir Jurgio Šlapelių muziejuje vykusiame renginyje, susitiko du Tėvynės pažinimo draugijos (TPD) nariai: Julius Norkevičius ir Jonas Laurinavičius. Susipažino: kolegos, abu – žurnalistai, redaktoriai, knygų autoriai, aktyvūs tautotyrininkai. Neprasilenkdavo nepabendravę ir susitikę „Gairių“ žurnalo...
Įrašas
VILNIAUS LENKIŠKASIS GAIVALAS 1916-1918 M.
Kaip žinoma, Pietryčių Lietuvą su Vilniumi Lenkijos kariuomenė galutinai užgrobė 1920 m. spalio 9 d., J. Pilsudskio įsakymu Lenkijai sulaužius tarp Lietuvos ir Lenkijos spalio 7 d. pasirašytą Suvalkų sutartį. Tačiau senąją Lietuvos sostinę pajungti Lenkijai Vilnijos lenkai puoselėjo kur kas anksčiau, dar vykstant I pasauliniam karui. Nuo pasaulietinių šovinistų neatsiliko ir katalikų...
Įrašas
Smūgis Lietuvos diplomatijai 1940 metų vasarą
1940 metų vasarą Antrasis pasaulinis karas įgavo pagreitį. Vakaruose frontas buvo pralaužtas kai birželio 14 d. ryte nacistinė vokiečių kariuomenė įžengė į Paryžių. O tos pačios dienos vėlų vakarą, jau vidurnaktį, TSRS Liaudies komisarų tarybos pirmininkas Viačeslavas Molotovas įteikė Lietuvos užsienio ministrui J.Urbšiui, kuris buvo Maskvoje, ultimatumą. Lietuvos vyriausybė birželio 15 d. 7 val....
Įrašas
Julija Mackevič: Neatiduosime savo jaunimo politiniams spekuliantams
Vaikams ir jaunimui mokyklose ir universitetuose prasideda nauji mokslo metai, o tautinėms bendrijoms „atstovaujantiems“ LLRA politikams naujas politinis „teatro“ sezonas. Sezonas, matyt, bus karštas, nes vakar prie Užsienio reikalų ministerijos piketavo, o rytoj gąsdina, kad vaikai neišeis į mokyklas mokytis. Ir kam, gerbiamieji, jūs geriau darote? Vėl tas pats žaidimas jau dešimtmetį tęsiasi. Svarbiausia, visi...
Įrašas
Z. Zinkevičius. Lietuvos piliečių pavardes rašyti lenkiškomis raidėmis – nesąmonė
Prof. akad. Zigmas ZINKEVIČIUS, kalbininkas, www.DELFI.lt Gerbiamas ministre Juozai Bernatoni, kreipiuosi į Jus matydamas nesiliaujančias socialdemokratų partijos ir konkrečiai Jūsų pastangas Lietuvoje įteisinti asmenvardžių rašymą pasuose nevalstybine kalba. Nuoširdžiai stebiuosi, kad turiu Jums šiuo viešu laišku priminti mokslo patvirtintus faktus, kuriuos jau turėjau garbės Jums akis į akį išsamiai išdėstyti per mūsų pokalbį praėjusių metų...
Įrašas
Vytautas Sinica. Lenkams rūpi jų „kresai“, o mes kenčiame nuo lingvistinių kompleksų
Iniciatyvinė grupė „Talka už Lietuvos valstybinę kalbą“ Vyriausiojoje rinkimų komisijoje (VRK) užregistravo įstatymo projektą, kuriuo numatoma, kad pagrindiniame asmens dokumentų puslapyje galimi įrašai tik valstybinės lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis pagal tarimą, o įrašai nevalstybine kalba gali būti rašomi paso papildomų įrašų puslapyje arba tapatybės kortelės antroje pusėje. Prie iniciatyvos parašais, jų rinkimu ar vieša parama...