Žemyna MIŠKINYTĖ, Edmundas GIRSKIS,Vilnius Į planuotą penkių tūkstančių Lietuvos lenkų mitingą 2011 m. rugsėjo 23 d. ir vėl susirinko tik apie 2 000 autobusais iš Vilniaus rajono atvežtų mokinių bei pavienių šeimų su vaikais. Atvykę dalyviai organizatorių buvo palydėti į „stop“ juosta aptvertą žolyno teritoriją už Seimo mašinų stovėjimo aikštelės. Organizatoriai taip pat išdalijo plakatus susirinkusiems mokiniams,...
Nuomonės, diskusijos, komentarai
Įrašas
Kas buvo vandalai?
Vaidutis RIŠKUS, Kaunas Mūsų tarptautinių žodžių žodynas rašo, kad tai buvo germanų gentis, kuri 455 m. užėmė Romą ir sunaikino daug antikinės kultūros paminklų (1). Manau, kad tai netiesa, kadangi užkariautojai ir plėšikai turto nenaikina, bet jį grobia. Tikriausiai jie grobė brangius katalikų bažnyčių liturginius indus, auksinius votus, paauksuotus paveikslų rėmus ir stogų skardas, o...
Įrašas
Tik nereikia platinti makaronų
Vytautas LANDSBERGIS Lietuvos lenkų veikėjai, stengdamiesi save ir dar ką nors įtikinti, kad jų protėviai gyvenę Lietuvoje jau prieš tūkstantį metų (istoriko W. Tomaszewskio teiginys) ir, populiariai šnekant, „nuo dziado-pradziado“, laužiasi į atviras duris. Tikrai, daugybės jų pavardės tai patvirtina. Pavardžių lietuviška kilmė, pavyzdžiui, Narvoišas, Talmontas, nepaneigia fakto, kad dabar jie – lenkai, jeigu to...
Įrašas
Lenkai nėra pavojingesni už žemaičius
Į Lietuvos televizijos laidos „Įžvalgos“ vedėjo Virginijaus Savukyno klausimus atsakinėja Kultūros ministro patarėjas Imantas Melianas. Jūs daug metų tyrinėjate etninius santykius. Kodėl paaštrėjo santykiai su Lietuvos lenkais, o ne, pavyzdžiui, Lietuvos rusais ar kitomis etninėmis grupėmis? Turbūt nebūtų visai teisinga pasakyti, kad tie santykiai pastaruoju metu ypatingai paaštrėjo. Tiksliau būtų įvardinti problemą, kuri nebuvo sprendžiama...
Įrašas
Lietuvos lenkai: neįvykusi tauta ar tautinė mažuma?
Rimantas MIKNYS, Lietuvos istorijos institutas Pranešimas skaitytas mokslinėje praktinėje konferencijoje „Istorinių stereotipų įveikimas kaip priemonė etninėms įtampoms neutralizuoti“, Lietuvos Respublikos Kultūros ministerija, Vilnius, 2011 m. rugpjūčio 25 d. Kalbant apie stereotipus bei aiškinantis galimybes juos koreguoti, keisti, bet kažin ar įveikti, ar juos kam nors panaudoti svarbu žinoti, kaip ir kodėl jie atsirado, kam jie...
Įrašas
V. Landsbergis. Kaip kas buvo iš tikrųjų
Vytautas LANDSBERGIS Dabartinio Lietuvos ir Lenkijos santykių aktualumo kontekste pasitaiko politologinių žvilgsnių tai į 1920-ųjų, tai į 1990-ųjų istorinę praeitį. Kai pamatau tekstuose netikslumų, kartais komentuoju paaiškindamas arba atitaisydamas. Taip dabar Delfi paskelbtos ir cituojamos Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojo V. Sirutavičiaus mintys skatina atsiliepti. Kai 1990-1991 m. ėmėmės normalizuoti abiejų...
Įrašas
Ko siekė konferencija?
Vilniaus rajono savivaldybės tarybos narys Gediminas PAVIRŽIS, Vilnius Kaip ir dera, 2011 m. rugpjūčio 25 d., Kultūros ministerijos organizuotoje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Istorinių stereotipų įveikimas kaip priemonė etninėms įtampoms neutralizuoti“ išleista programėlė, joje numatyti pranešėjai, jų pasisakymų temos, laikas diskusijoms, rezoliucijos priėmimas. Visgi, tokia rimta konferencija buvo labai mažai reklamuota, susidarė vaizdas, kad joje dalyvavo tik...
Įrašas
Lietuvos istorinės nesėkmės
Stasys BARTULIS, Kazlų Rūda Apibendrinant Liublino unijos reikšmę Lietuvai reikia pripažinti, jog po jos prasidėjo liūdniausias Lietuvos istorijoje laikotarpis, privedęs prie ponų savivalės, seimų tvarkos irimo ir galiausiai prie „Liberum veto“ teisės įsigalėjimo – vienas išdavikas paversdavo niekais viso seimo nutarimą dėl įmokų kariuomenės išlaikymui Respublikos laisvės gynimui. Atkreipiant dėmesį į lenkų ponų savanaudišką charakterį,...
Įrašas
Mintys
Mons. Alfonsas SVARINSKAS, Vyčio Kryžiaus ir Šaulių ordinų kavalierius, Vilnius Šaukiu aš tautą, GPU užguitą Ir blaškomą it rudenio lapus: Į naują vieškelį, į naują buitį, Kur niekad šiaurūs vėjai neužpūs. Šaukiu lietuvį burtis prie lietuvio Ir gyvą širdį prie gyvos širdies, Kad tamsiame vidurnakty nežuvę Pakiltų rytmečiui gyventi ir žydėt. (Bernardas Brazdžionis) Šių metų...
Įrašas
R. Čekutis. Atsakymas minčių policijai
Organizacijos „Lietuvių tautinis centras“ pirmininkas Ričardas ČEKUTIS Nuo pat Kovo 11-osios eitynių, vienijančių tautinių pažiūrų žmones, nesiliauja kosmopolitų organizuojami išpuoliai tiek prieš mane asmeniškai, tik ir prieš instituciją, kurioje dirbu – t. y. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC). Nuo tada prasidėjo nepaliaujamas skundų rašymas, nelyg sovietiniais laikais reikalaujant įvairių sankcijų mano atžvilgiu...
Įrašas
Jei lietuvis būtų iššaudęs lenkų kaimą?
Egidijus KNISPELIS Istorija, kurią šį kartą norime jums papasakoti, iš tiesų šiurpi. Iššaudyti beveik visi nuošalaus Širvintų rajono kaimo gyventojai. Spauda šį įvykį iškart pavadino: „Žmonių medžioklė“, „Skerdynės Draučiuose“… Ir tai atsitiko ne pokario metais, o 1998-ųjų vasario 15-ąją. Karas atrodo taip Tą dieną 58 metų ūkininkas Leonardas Zavistonovičius nušovė aštuonis žmones. Du sužeidė....
Įrašas
Akad. Z. Zinkevičius: V. Tomaševskis nėra susipažinęs su gimtojo krašto istorija arba jis meluoja
Akademikas prof. habil. dr. Zigmas Zinkevičius mano, kad europarlamentaras, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos vadovas Valdemaras Tomaševskis, sukėlęs skandalą, kad lietuviai, o ne lenkai turi integruotis Lietuvoje, nėra susipažinęs su savo gimtojo krašto istorija. „Priešingu atveju – jis sąmoningai ar nesąmoningai meluoja. Juk Vilnijos „lenkai“ – tai Pilsudskio ir Želigovskio įvykdyto Lietuvos sostinės Vilniaus atplėšimo nuo...
Įrašas
Ką reiškia tautybę stumti į pilietybės šešėlį
Algimantas ZOLUBAS Demokratijos akiratyje nei tautos, nei tautybės nėra, demokratijos mechanizmas pripažįsta tik valstybę ir pilietybę. Neseniai, iš reikalo įvardyti valstybėje gyvenančius ir Lietuvos pilietybę turinčius kitų tautybių žmones, sugalvotas ir jau vartojamas terminas pilietinė tauta. Šis terminas demokratijos mechanizmui yra tinkamas ir nesunkiai apibrėžiamas: pilietinė tauta – konkrečios valstybės pilietinė visuomenė. Tačiau nei mūsų...
Įrašas
Lietuvos valstybės simbolis − ant trapių pamatų
Gedimino kalnas ir ant jo stovintis Gedimino bokštas yra Lietuvos valstybės simbolis, kuriam išsaugoti valstybė turėtų skirti ypatingą dėmesį. Bet ar skiria? Kodėl savo paskutinėje viešoje kalboje A. A. poetas Justinas Marcinkevičius skambino pavojaus varpais, ragindamas išsaugoti Gedimino kalną? Kas gresia valstybės simboliui? Ar šios bėdos yra unikalios Europoje ir ką reikia daryti Lietuvoje? Apie...
Įrašas
Apsišaukėlių gadynė
Bronislovas GENZELIS Įdomų laikotarpį gyvename. Lietuvoje veikia dešimtys tūkstančių nevyriausybinių visuomeninių organizacijų, šimtai mokslinių institutų, kompanijų, akcinių bendrovių. Jų lyderiai savo pavardes puošia skambiais titulais: prezidentas, direktorius, generalinis direktorius ir panašiais. Žmogelis pasistato kioskelį ir pasiskelbia, esą tai – UAB, pasivadina generaliniu direktoriumi, o žmona – prezidente, prisigamina vizitinių kortelių, kuriose nurodomi šie titulai. Kaip...
Įrašas
KGB sostinės taryboje
Dr. Povilas JAKUČIONIS, Vilnius Į naujos kadencijos Vilniaus savivaldybės tarybą nepateko nei vienas buvęs tremtinys ar politinis kalinys. Bet vilniečiai į tarybą išsirinko kadrinį KGB karininką majorą Viktorą Balakiną. Jį per Rusų aljansą atsivedė Voldemaro Tomaševskio blokas. V. Balakinas 2004 metais kandidatuodamas į Europos Parlamentą anketoje rašė, kad 1973-1991 m. dirbo LTSR saugumo komitete. Tiesiogiai,...
Įrašas
Laikas ir yra tas džentelmenas, kuris apie visus pasakys tiesą
„Aušra“: Šiemet Lietuva minėjo tragiškų Sausio 13-osios įvykių dvidešimtmetį. Prisimenant priešiškas Lietuvos nepriklausomybei jėgas, galima paminėti ir buvusių vadinamosios lenkų autonomijos (1) steigėjų pavardes. Ar Sausio 13-osios įvykiai ir lenkų autonomijos paskelbimas turi ką nors bendra? Kęstutis Milkeraitis: Turėtume prisiminti, kad Lietuvos Aukščiausiojoje Taryboje balsuojant už Kovo 11-osios Aktą iš Vilniaus krašto kilę deputatai nepalaikė...
Įrašas
A. Lapinskas. Antilietuviškos lenkų propagandos teatras Vilniuje
Anatolijus LAPINSKAS Po kiekvieno ValdemaroTomaševskio akibrokšto Europos institucijose – turiu mintyje jo rengtus individualius ir grupinius pareiškimus, laiškus, peticijas – atrodė, kad minėtas europarlamentaras yra išmėginęs jau visas kovos su Lietuva formas. Pasirodo, ne. Pirmosiomis šio pavasario dienomis, į Vilnių sugužėjo įspūdingas Europos Parlamento desantas – apie 70 EP atstovų, tarp jų 30 europarlamentarų, jų...
Įrašas
Gintaras Songaila nuogąstauja – ar Lenkijos politika nėra Kremliaus rankose?
2011 m. kovo 7 d., Artėjančios Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos proga, Seimo TS-LKD frakcijos narys Gintaras Songaila pasidalino mintimis su portalo Alkas.lt redaktoriumi Jonu Vaiškūnu. Prisimendamas Sovietų imperijos mėginimus sužlugdyti atkurtą Lietuvos Nepriklausomybę bei aplink Vilnių kurtą Lietuvai nepavaldžią „tarybų socialistinę lenkų autonomiją“ G. Songaila anų laikų įvykius lygina su dabartinėmis Lietuvos-Lenkijos santykių realijomis. Seimo...
Įrašas
Žalgiris. Antroji diena
Vytautas LANDSBERGIS Pirmoji diena buvo trumpa – nuo Kovo 11-osios ligi Sausio 13-osios. Antroji tęsiasi nuo Būtingės terminalo statybos (debatai AT 1992 metais) ligi dabar, tad bemaž 20 metų, ir dar ne sutema. Nesuklyskite, kalbu ne apie Žalgirio „judėjimą“ arba krutėjimą po Lietuvos pamatais. Tebus tas vardas mūsų likiminių kryžkelių metafora. Lietuva dabar stoja už...
Įrašas
Pamąstymai tarp švenčių
Bronislovas GENZELIS Nedidelis laikotarpis skiria Vasario 16-ąją ir Kovo 11-ąją. Jis simbolizuoja mūsų kančias ir gyvybingumą. Kai kurios datos tampa simboliais: lietuvių tautai tokios esti Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji. Pirmoji byloja apie Lietuvos valstybės atgijimą, praėjus šimtmečiams, antroji – apie Lietuvos valstybės atkūrimą. Jos primena ir tai, kad 1927 metų vasario 16 dieną mirė...
Įrašas
Kieno nacionalizmas egoistiškesnis?
Inga BARANAUSKIENĖ, Vilnius Dar kartą apie svetimvardžių rašybą lietuviškuose dokumentuose ir ne tik Reikalavimai lenkų vardus ir pavardes lietuviškuose pasuose rašyti lenkiškai netyla – negelbsti nė Konstitucinio teismo išaiškinimai, kad to neleidžia Konstitucija, įtvirtinanti lietuvių kalbą kaip valstybinę, nei kiti argumentai. Lenkijos vadovai pučiasi ir nevažiuoja į Sausio 13-osios dvidešimtmečio minėjimą, vietinės Lenkų rinkimų akcijos...
Įrašas
Siūloma istoriją vėl apversti nuo kojų ant galvos
Dr. Povilas JAKUČIONIS, Vilnius Šia tema vėl rašyti paskatino Lietuvos rusų laikraštyje „Litovskyj kurjer“ pasirodęs straipsnis „Kada pasibaigs paskutinis karas?“. Straipsnio autorius Rafaelis Muksinovas – sociologijos daktaras, dirbęs Mokslų akademijoje, dėstęs Vilniaus aukštosiose ir mokytojavęs vidurinėse mokyklose, buvęs Lietuvos socialistų partijos valdybos narys ir jos Vilniaus organizacijos pirmininkas. [2000 m. duomenys.] Po Socialistų susijungimo su...
Įrašas
Lietuvių kalbos (susi)naikinimas
Jonas RUBIKAS Tautos mokykla Prie rusų Maskvos komunistinės viršūnės politika buvo sunaikinti lietuvių kalbą, mus nutautinti. Jie žinojo, kad tautos gyvybė yra kalba, atimti kalbą – reiškė sunaikinti tautą. Viskas, kas buvo oficialu, buvo daroma rusiškai – partijos CK, vyriausybinių įstaigų ataskaitos, instrukcijos (taip pat ir dėl atvežtų rusų darbuotojų) – rusų kalba, net institutų...
Įrašas
„Kaspervizijos“ aidai po 20-ties metų
Dr. Povilas JAKUČIONIS, Vilnius Visi, mes, kam daugiau nei 40 metų, gerai prisimename „kasperviziją“ ir kokie šmeižto bei šlykštaus melo upeliai liejosi iš šios sovietų armijos užgrobtos televizijos po 1991 metų Sausio 13-osios beginklių taikių žmonių žudynių prie televizijos bokšto ir kitose vietose. „LKP- ant TSKP platformos“ propagandistai Burokevičius, Jarmalavičius, Kasperavičius, Švedas, Jonienė ir kiti...
Įrašas
Donatas Malinauskas ir lopatologija
Donatas Malinauskas (Lietuvos nacionalinis muziejus) Viktoras Jencius – Butautas, www.voruta.lt „Kas kontroliuoja dabartį, kontroliuoja praeitį, o kas kontroliuoja praeitį, kontroliuoja ateitį“ (George Orwell) Monografija 1997 metais pasirodžiusi Raimundo Lopatos knyga “Nepriklausomybės akto signataras Donatas Malinauskas” buvo viena iš pirmųjų knygų – monografijų, parašytų apie 1918 metų signatarus postsovietinėje Lietuvoje. Autorius medžiagą apie signataro gyvenimą ir...
- Ankstesnis
- 1
- …
- 35
- 36