Dainavos apygardos vadas L. Baliukevičius-Dzūkas (dešinėje) su Šarūno rinktinės vadu J. Gegužiu-Diemedžiu. 1949 m. vasara. Iš Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus rinkinių Rūta Trimonienė, LGGRTC istorikė, www.voruta.lt Juozas Gegužis gimė 1923 m. balandžio 17 d. Alytaus aps. Seirijų vls. Gervėnų k. Juozo Gegužio ir Marjonos Žurinskaitės-Gegužienės šeimoje[1]. Baigė Seirijų pradžios mokyklą. Mokėsi Alytaus gimnazijoje, vėliau...
Kajatono Aksomaičio, Svetainių centro „Valgis“ Finansų skyriaus viršininko, darbo pažymėjimas, išduotas 1944 m. sausio 1 d. Originalas. Dokumentas lietuvių ir vokiečių kalbomis. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. 10691/3, l. 201-3. Nijolė Maslauskienė, Lietuvos ypatingojo archyvo LKP dokumentų skyrius vedėja, www.archyvai.lt Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, Lietuvoje trūko rašomojo popieriaus, todėl sovietų okupacinės valdžios...
Komunistų mitingas, skirtas Sovietų Sąjungos agresijai prieš Lietuvą ir Liaudies vyriausybei paremti. Kaunas, P. Vileišio aikštė. 1940 m. birželio 24 d. Lietuvos ypatingojo archyvo nuotr. Jonas Burokas, Lietuvos Laisvės Kovotojų Sąjungos garbės pirmininkas, www.voruta.lt Nepastebimai prabėgo 33 metai nuo 1990 m. kovo 11 dienos, kai buvo atkurta nepriklausoma Lietuvos valstybė. Ne vieną kadenciją dešiniosios politinės...
Skautiška uniforma ir istoriniai dokumentai Šią savaitę atrasti dokumentai, liudijantys, jog pripažintas Lietuvos vadovas, partizaninio judėjimo vienas iš vadų A. Ramanauskas – Vanagas iki sovietų okupacijos priklausė skautų organizacijai. Šiuo metu yra rengiamas skautų istorijos trečiasis tomas ir archyvinių dokumentų paiešką inicijavo jo sudarytoja Nomeda Bepirštytė. Ji teigia, kad pirmajame skautų istorijos tome rengtame išeivijoje...
2023 m. balandžio 12 d. LR Seime vyko knygos sutiktuvės, kuri buvo pristatoma kaip „pamoka apie Vilniuje gyvenusią mokytoją Adelę Dirsytę“. Knygos „Adelė Dirsytė. Slapta vaikų draugė” autorės yra sesuo Danguolė Gervytė ir Jūratė Tamošiūnaitė-Karašauskienė, kurią išleido VšĮ „Artumos“ leidykla. LGGRTC Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus vyr.patarėja muziejinei veiklai Ramunė Driaučiūnaitė pristatė Adelės Dirsytės gyvenimo...
Červenės kalėjimas Baltarusijoje. LGGRTC nuotr. Stasys Ignatavičius, LŠS V.Putvinskio-Pūtvio klubo prezidentas, www.voruta.lt Balandžio 12 d. sukanka 120 metų, kai Mažeikiuose gimė buvęs Kretingos šaulių rinktinės vado pavaduotojas ir tarybos narys, Lietuvos ugniagesių organizacijų sąjungos tarybos narys, antisovietinio pogrindžio dalyvis, Kretingos, Eišiškių ir Telšių apskričių viršininkas, Kretingos apskrities „Geležinio vilko“ organizacijos vadas, LŠS Išeivijoje J.Daumanto šaulių...
Raimundo Kaminsko/LGGRTC nuotr. genocid.lt informacija 2023 m. balandžio 1 d. Kaune, Lietuvos karininkų ramovėje vyko Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos XXX-asis suvažiavimas. Renginyje dalyvavo Kauno arkivyskupas emeritas, Kardinolas Sigitas Tamkevičius SJ,Lietuvos Respublikos Seimo narės: Angelė Jakavonytė ir Irena Haase, Europos Parlamento narių Andriaus Kubiliaus ir Rasos Juknevičienės biuro Kaune vadovė Rasa Duobaitė-Bumbulienė, Lietuvos politinių...
Areštuoto A. Statkevičiaus nuotrauka iš baudžiamosios bylos. 1970 m. birželio 15 d. Iš Lietuvos ypatingojo archyvo dokumentų Arvydas Gelžinis, LGGRTC istorikas www.voruta.lt Algirdas Statkevičius gimė 1923 m. balandžio 1 d. Šakių aps. Sintautų vls. Pusdešrių k. Pradžios mokyklą baigė Valakbūdyje (dabar Šakių r.). Eksternu baigė Šakių Žiburio gimnazijos 4-ias klases, po to tęsė mokslus Kauno...
Įmonės „Kauno vata“ darbuotojai Spalio revoliucijos metinių minėjimo demonstracijoje. Penktas iš dešinės stovi Kęstutis Almonaitis. 1949 m. Almonaičių šeimos archyvo nuotr. „Vorutos“ 2022 m. Nr. 3 publikuota knygos „Inžinierius sovietmečiu: Kęstučio Almonaičio prisiminimai“ (sudarė Vytenis Almonaitis. Kaunas, 2022) ištrauka sulaukė didelio skaitytojų susidomėjimo. Leidėjams sutikus, skelbiame dar vieną ištrauką iš šios įdomios knygos. Vytenis Almonaitis,...
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr .Arūnas Bubnys savo ir visos Centro bendruomenės vardu reiškia užuojautą dėl partizaninio judėjimo dalyvio, pogrindžio aktyvisto, tremtinio, politinio kalinio, Norilsko kalinių sukilimo dalyvio Juozo Aleksos mirties. ,,Šio žmogaus netektis mums primena garbingą ir labai sudėtingą Lietuvos istorijos laikotarpį, kurio niekada nepamiršime. Sunkią netekties valandą nuoširdžiai...
Algirdo Statkevičiaus atpažinimo protokolo, sudaryto Lietuvos SSR valstybės saugumo ministerijos (MGB) Tardymo dalies, ištrauka. 1951 m. balandžio 11 d. Originalas. Dokumentas rusų kalba. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. K-1, ap. 58, b. P-14717, l. 166. Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis Aktyvus neginkluoto antisovietinio pasipriešinimo dalyvis, medikas, filosofas Algirdas Statkevičius gimė 1923...
LR Prezidentui Gitanui Nausėdai, LR Seimo Pirmininkei Viktorijai Čmilytei –Nielsen, LR Ministrei Pirmininkei Ingridai Šimonytei, TS-LKD bendrijos „Lietuvos krikščionys demokratai“ pirmininkui Pauliui Saudargui. TS-LKD bendrijos „Lietuvos krikščionys demokratai“ Kauno skyriaus konferencijos, vykusios 2023 m. kovo mėn. 22 d., dalyvaujant Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio atstovams, PAREIŠKIMAS dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pavadinimo keitimo....
Per operaciją „Priboj“ ištremti tremtiniai ‒ kolūkio „Naujas gyvenimas“ fermos darbininkai. Irkutsko sritis, Žigalovo rajonas, Nižniaja Sloboda gyvenvietė. 1951 m. vasario 14 d. Fotonuotrauka. LYA, f. V-5, ap. 1, b. Nr. 20071, TAB, l. 17-3. LGGRTC pranešimas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Okupacinių režimų veiklos tyrimų ir viešinimo skyriaus vedėjo doc. dr. Artūro...
2023 m. kovo 27 d.,Vilniuje, prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms, Aukų g. vyko Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Vilniaus skyriaus organizuotas renginys, skirtas paminėti 1949 m. kovo 25-29 d. pradėtos vykdyti masiškiausios Sovietų Sąjungos okupuotų Baltijos šalių gyventojų trėmimo operacijos „Priboj“ (liet. − „Bangų mūša“) 74-ąsias trėmimo...
Nuotraukos Raimundo Kaminsko/LGGRTC Praėjusią savaitę, Vilniuje, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje vyko konferencija-minėjimas „Kunigas Alfonsas Lipniūnas ir 45 lietuvių inteligentai Štuthofo koncentracijos stovykloje (1943–1945m.)“, kurią organizavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Konferencijoje pranešimus skaitė dr. Arūnas Bubnys – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius,...
Pranas Rindokas-Jūrininkas. 2017 m. Tauragės krašto muziejaus archyvo nuotr. LGGRTC pranešimas Lietuva neteko dar vieno narsaus, atkaklaus, Lietuvą mylinčio, mūsų tautos tragedijos liudininko – Prano Rindoko – Jūrininko (1930-2023). Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius dr.Arūnas Bubnys savo ir visos Centro bendruomenės vardu nuoširdžiai užjaučia Velionio šeimos artimuosius, Lietuvos laisvės kovotojus, Tauragės...
Nuotraukoje – Dalia Grinkevičiūtė. www.saltiniai.info Šilalės rajone Laukuvoje aptarta Dalios Grinkevičiūtės namo-muziejaus kūrimo eiga. Pasitarime pristatytas pastato kapitalinio remonto projektas ir ekspozicijos koncepcijos sprendiniai. Taip pat pasidžiaugta, kad prie sumanymo savo lėšomis prisidėjo Šilalės rajono savivaldybė, o namo, kuriame gyveno Dalia Grinkevičiūtė, fasadų polichrominius tyrimus ir ekspozicijos projekto parengimą 2022 m. finansavo Vyriausybės kanceliarija. Būsimoje...
Panevėžio 1-osios gimnazijos 6a klasės moksleiviai su klasės auklėtoja O. Rajeckiene. 1945 m. balandžio 23 d. Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos rankraštynas. F143-691. www.archyvai.lt Pokario metų švietimas Lietuvoje buvo pertvarkomas pagal Tarybų Sąjungos švietimo sistemos modelį – svetimą ir nepriimtiną. Kita vertus, tai buvo laikotarpis, kuriame gyveno ir kūrė šalies pedagogai, atiduodami visas savo...
„Prie savo šaknų aš trokštu atrasti amžinybės skonį. Ten aš tikiuosi atgauti jėgas ir rasti maitinantį šaltinį, kuris pasotintų mane, nesvarbu koks ir kur aš bebūčiau. Ten, prie pačių šaknų baigiasi visi ieškojimai, dingsta troškimai. Lieka tik laisvė būti amžinam.“ Kovo 30 d. 17 val. Tuskulėnų memorialo koplyčioje-kolumbariume (Žirmūnų g. 1F, Vilnius) pirmą...
Lietuvos ypatingasis archyvas interneto svetainėje Elektroninis pavardžių archyvas (https://lyapavardes.archyvai.lt) paskelbė pavardes žmonių, kurie 1941 m., 1945-1953 m. buvo įrašyti į numatytų ištremti asmenų sąrašus. Šie sąrašai yra saugomi Lietuvos SSR vidaus reikalų ministerijos (MVD) Informacinio centro archyviniame fonde Nr. V-135, Veiklos bylų apyraše Nr. 7. Archyve saugomi sąrašai yra išlikę nepilnai, o kai kuriuose sąrašuose...
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kviečia į konferenciją-minėjimą „Kunigas Alfonsas Lipniūnas ir 45 lietuvių inteligentai Štuthofo koncentracijos stovykloje (1943–1945m.)“ Renginys vyks 2023 m. kovo 17 d., penktadienį, 15 val. Tuskulėnų memorialo Konferencijų salėje (Žirmūnų g. 1F, Vilnius). Pranešimus skaitys: Dr. Arūnas Bubnys – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius D....
Okupacijų ir laisvės kovų muziejus buvusiuose KGB rūmuose Vilniuje Lietuvos okupaciniu periodu veikę antivalstybiniai veikėjai įvairialypiai kolaboravo su okupacine valdžia, palaikė visapusišką terorą prieš Lietuvos piliečius ir vykdė totalitarinio režimo nurodymus. 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos partizanų vadų pasirašytoje Deklaracijoje LKP pripažįstama kaip neteisėta ir nusikalstama grupuotė, kuri visapusiškai trukdo atkurti valstybingumą. Po Lietuvos...
Rūtas Averkienė, Varėnos rajono savivaldybės administracijos bendrojo skyriaus vyr. specialistė Varėnos viešojoje bibliotekoje pristatyta partizano ir politinio kalinio Antano Švedo atsiminimų knyga „Vilties testamentas“. Joje labai vaizdingai ir įtaigiai įamžinti iš gražaus dzūkiško Lynežerio kaimelio kilusio šviesaus atminimo kovotojo už Lietuvos nepriklausomybę prisiminimai, pasakojantys ne tik apie jo patirtus išbandymus, bet ir Dzūkijos pokario istoriją....
Raudonosios armijos tankas Vilniuje, Pilies gatvėje. 1944 m. liepos 13 d. Lietuvos ypatingasis archyvas, f. 16985, ap. 1, b. 1, l. 38-1. Parengė Lietuvos ypatingojo archyvo VRM dokumentų skyriaus vedėjas Povilas Girdenis, www.archyvai.lt Istorinė indulgencija Prieš metus prasidėjo Rusijos invazija Ukrainoje. Ukrainos teisėsaugos institucijoms ištyrus ir pasauliui atskleidus brutalius agresorių veiksmus, žiaurūs okupantų nusikaltimai...
Lietuvos Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos kalba paminklo Prezidentui Antanui Smetonai atidengimo ceremonijoje. Gerbiamas Palangos miesto mere, Mieli ceremonijos dalyviai, man nepaprastai malonu Jus pasveikinti šia gražia ir reikšminga proga. Prieš keletą metų kartu minėjome Palangos grąžinimą Lietuvai, o šiandien čia, į mylimą Palangą, simboliškai grįžta pirmasis nepriklausomos Lietuvos valstybės Prezidentas. Nuo šiol apie Prezidentą Antaną...
Antisovietinės manifestacijos, kilusios po R. Kalantos žūties, dalyviai Kauno Laisvės alėjoje. 1972 m. gegužės 18 d. Iš Lietuvos ypatingojo archyvo dokumentų Praėjusiais metais per Lietuvą nuvilnijo antisovietinio pasipriešinimo simbolio Romo Kalantos žūties (1972-2022) 50 metų minėjimai. Šiemet jau minime šio laisvės šauklio 70 metų gimimo sukaktį. Romas Kalanta gimė 1953 m. vasario 22 d. Alytuje,...
Vasario 16-ąją Lietuvos kino teatruose pradedamas rodyti tikromis Lietuvos partizanų istorijomis paremtas Giedriaus Tamoševičiaus ir Vytauto V. Landsbergio vaidybinis filmas „Poetas“. Ta proga su abiem filmo autoriais pasikalbėjome apie filmo kūrybos užkulisius ir kurti motyvuojančią meilę Lietuvai. Filmas „Poetas“ Vasario 16-ąją pradedamas rodyti neatsitiktinai. „Sausio 13-oji, Vasario 16-oji ir Kovo 11-oji žymi dienas, kai mes,...
Pietų Lietuvos srities partizanai pakeliui į Lietuvos partizanų vadų susirinkimą. Laisvės kovų ir okupacijos muziejus Antrojo pasaulinio karo metu 1944 metais slenkant frontui per Lietuvą prasidėjo antroji sovietų okupacija, prasidėjo partizaninis karas kuris tęsėsi net iki 1953 m. Manoma, jog šioje kovoje dalyvavo apie šimtas tūkstančių šalies gyventojų, o apie dvidešimt tūkstančių iš jų žuvo....
2023 m. vasario 1 d. Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato parapijos namuose vyko Laisvės premijos laureato, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio partizano, Vyčio Kryžiaus ordino kavalieriaus, dim. kpt. Jono Kadžionio-Bėdos 95-ojo gimtadienio paminėjimas. Sausio 29 dieną savo 95-tąjį gimtadienį šventė iškilus Lietuvos sūnus Jonas Kadžionis – Bėda.Vardan Lietuvos laisvės jis penkerius metus ginklu kovojo prieš okupantus...
Česlovas Iškauskas. J. Vaiškūno nuotr. Česlovas Iškauskas, politikos apžvalgininkas, www.voruta.lt Sausio pabaigoje Pilietinės visuomenės institutas pristatė „Lietuvos visuomenės pilietinės galios indekso 2022 m. tyrimą“ (http://www.civitas.lt/time-line/pilietines-galios-indeksas-2022-m/). Remdamiesi bendrovės „Vilmorus“ spalio 11 – 16 d. atlikta apklausa, mokslininkai padarė nerimą keliančią išvadą: žmonės, matydami realią dėl Rusijos karo Ukrainoje kilusią karinę grėsmę, situaciją ima vertinti realistiškiau, nes...