Rezistencija

Įrašas

Z. Tamakauskas. Vėlinių aidai…

  Zigmas TAMAKAUSKAS, www.voruta.lt Šių metų Vėlinių išvakarėse, kaip ir kiekvienais  metais, Vengrijos ambasada vėl pakvietė kartu pabūti  ir prisiminti 1956-ųjų metų įvykius Vengrijoje bei jų atgarsius Lietuvoje.  Tų įvykių metu buvo pademonstruota lietuvių ir vengrų tautų vienybė trokštant vieni kitiems laisvės.  Vėlinės Lietuvoje lyg tapo pasipriešinimo sovietiniam okupantui simboliu. Minėjimai vyko Kaune  ir Vilniuje....

Įrašas

Mokytojas Kazys Klimavičius – gero siekęs amžinas disidentas

Kazys Klimavičius (stovi centre) su pašto darbuotojais Račkuose (1905-1908 m.). Alytaus etnografinio muziejaus nuotr. Prof. habil. dr. Algirdas AŽUBALIS, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija Prieš 130 metų, 1886-ųjų spalio 18-ąją, Alytaus apskrities Simno valsčiaus Krokininkų kaime gimė būsimasis garsus Lietuvos pedagogas Kazys Klimavičius. Mažajam Kaziukui raides lenkiškame elementoriuje pirmoji parodė mama. Vėliau iš lietuviško...

Įrašas

„Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“ – Sūduvos lietuvių dovana laisvai Lietuvai

www.voruta.lt 2016 m. Spalio 11 dieną 18.00 val. (antradienį) Kauno kino centras „Romuva“, Laisvės al. 54 bus rodomas Lenkijoje sukurtas filmas apie partizanus „Baladė apie Rimvydą ir Žaibą“. „Kalbėti apie miško brolius šiandien nepavojinga, bet nebūtinai tai visiems įdomu, – sako  „Baladės apie Rimvydą ir Žaibą“ filmo autorius ir režisierius Sigitas Birgelis“. Sigitą Birgelį kalbina Marytė...

Įrašas

Rastas Lietuvos partizanų Tauro apygardos archyvas

www.bernardinai.lt Marijampolės rajone rasti Lietuvos partizanų Tauro apygardos dokumentai. Dokumentai buvo sudėti į bidoną, kurį rugsėjo pradžioje ardamas lauką Balsupių kaime rado ūkininkas Rimtautas Šaukščius. Jis rastus dokumentus perdavė Marijampolės kraštotyros muziejui, o muziejus juos perdavė Lietuvos ypatingajam archyvui. Tai didžiausias vienoje vietoje rastas Lietuvos partizanų dokumentų archyvas per paskutinius du dešimtmečius. Atliekant pirminę dokumentų...

Įrašas

Nijolė Bražėnaitė-Lukšienė Paronetto – Nepaprastas žmogus buvo Juozas

Nijolė ir Juozas Lukšos Vokietijoje. (V. Valiušaičio nuotr.) Nijolė Bražėnaitė-Paronetto. Audronė V. Škiudaitė, www.draugas.org 2016 m. rugpjūčio 10 d. legendiniam partizanų vadui Juozui Lukšai-Daumantui būtų sukakę 95-eri. Ir jau 65-eri, kai jo nebėra. Jis žuvo jaunas (jam tebuvo 30) ir labai įsimylėjęs – Lietuvą ir lietuvaitę Paryžiuje. Džiaugiamės turėdami progos pakalbinti tą lietuvaitę, vėliau žmoną,...

Įrašas

Apeliacinis teismas: partizanų vadą Adolfą Ramanauską-Vanagą sulaikyti padėjęs Ilja Vorobjovas – kaltas

Penktadienį Lietuvos apeliacinis teismas paskelbė atmetantis Kauno prokurorų ir nuteisto už padėjimą vykdyti genocidą Iljos Vorobjovo apeliacinius skundus, rašoma šio teismo svetainėje apeliacinis.lt. Kaip buvo nusprendęs Apygardos teismas, garbaus amžiaus vyriškis lieka kaltas dėl padėjimo vykdyti genocidą; palikta nepakeista ir jam skirta dvejų metų laisvės apribojimo bausmė. Teismas konstatavo, kad Apygardos teismas išsamiai ir nešališkai...

Įrašas

Rasti Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės partizanų dokumentai

Lietuvos ypatingąjį archyvą pasiekė 2016 m. gegužės 28 d. rasti Lietuvos partizanų Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės dokumentai. Dokumentus rado ir Archyvui perdavė Telšių miesto gyventojai broliai Alfredas ir Romualdas Jonušai, šių dokumentų ieškoję beveik 10 metų. Dokumentai rasti Telšių r. Krėpštų k. esančiame Dievo krėslo miške. 1949 m. Dievo krėslo miške buvo įsikūrusi Šatrijos rinktinės...

Pabėgimas iš Mažeikių kalėjimo
Įrašas

Pabėgimas iš Mažeikių kalėjimo

Buvę politiniai kaliniai, Mažeikių gimnazijos auklėtiniai, susitikę po 43 metų prie buvusio Mažeikių saugumo kalėjimo, 1992 m. gegužės 8 d. Iš kairės į dešinę: Antanas Kazlauskas, Pranas Dargis, Romas Makauskas, Stefa Voraitė-Čerkasienė, Steponas Voras, Valė Striaupytė-Auksakienė, Albertas Ruginis, Zofija Šviesaitė, Antanas Žukas, Viktoras Degutis, Dionyzas Ruginis, Zelma Klemanaitė-Sebastijonienė, Juozas Statkus. Nuotr. iš Alberto Ruginio asmeninio...

Įrašas

Kristupas Šidlauskas. Kunigas Justinas Lelešius: neišdavęs Dievo ir Tėvynės

Tauro apygardos vadovybė. Kairėje – apygardos kapelionas Justinas Lelešius „Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti“ (Jn 15,13) Lietuvos istorijoje daug narsių Tėvynės ir tiesos sūnų, kurių vardai tebėra užmiršti. Dera prisiminti ir išsaugoti šviesų atminimą lietuvių, už šiuos idealus paaukojusių savo gyvybę. Justinas Lelešius (1917-1947, slapyvardžiai – Krivaitis, Grafas) yra žinomiausias iš nedaugelio...

Įrašas

Lazdijų rajone atidaryta ekspozicija kunigui rezistentui J. Zdebskiui

LRT TELEVIZIJOS laida „Panorama“, LRT.lt Lazdijų rajone Šlavantuose, buvusioje klebonijoje atidaryta ekspozicija vienam žymiausių dvidešimtojo amžiaus pokario rezistentų ir kovotojų už tikinčiųjų teises – kunigui Juozui Zdebskiui atminti. „Apie jį kalbėjo ir komunistai, ir saugumiečiai. Saugumiečiai jį praminė „nagliec“, lietuviškai – „akiplėša“, nes tiesiog į neviltį varė saugumiečius“, – taip apie kunigą J. Zdebskį sako...

Įrašas

Kaltinimai – iš klastočių

Algimantas ZOLUBAS Vis nenurimsta žymius rezistencijos dalyvius Kazį Škirpą, Juozą Brazaitį ir Joną Noreiką dalyvavimu žydų genocide kaltinantys asmenys. Savo kaltinimams pagrįsti į viešumą jie vis mesteli įvairių „dokumentų“ ir „liudijimų“. 1941 m. birželio sukilimą surengė ir vykdė Lietuvių aktyvistų frontas (LAF), kurio iniciatorius ir vadovas buvo Lietuvos pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Vokietijai Kazys Škirpa....

Įrašas

Girdžių stribyno sunaikinimo sukaktis

Girdžių partizanų būrys. 1945 m. vasara. Viena pirmųjų, netradicinė Girdžių krašto partizanų nuotraukų. Vyrai fotografavosi be ginklų, be uniformų. Sėdi iš kairės į dešinę: 2 -Jonas Pečkaitis- Krapovickas, 3- Justinas Penkaitis – Paleckis, už jo – Ipolitas Tverkus- Jaunimas, Vladas Paršelis, Kazimieras Ambrozaitis- Gediminas, stovi iš kairės į dešinę Leonas Pocevičius- Papunis, Stasys Zaturskis- Račas,...

Įrašas

Tautinis jaunimas pagerbė Generolą Vėtrą ir apgynė nuo sovietinės propagandos

www.alkas.lt Vėlinių proga, Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga lapkričio 2 d., 18 val., pirmadienį, surengė sambūrį prie Generolo Vėtros atminimo lentos, esančios ant Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos fasado (Žygimantų g. 1/8, Vilnius), ir pagerbė šią iškilią asmenybę. „Labai gaila, tačiau po 25-erių nepriklausomybės metų Rusija iki šiol daro didelę įtaką Lietuvai. Maskvos ranka paveikia ne tik...

Įrašas

Vaitojantis prioritetas

Ignas MEŠKAUSKAS,  advokatas, ordino“ Už nuopelnus Lietuvai“,  medalininkas Pradėjus laužyti  Europos valstybių sienas, stabili saugumu nerūpestinga era pasibaigė..  Nuvilnijo  saugumu susirūpinimo banga.  Piliečiai kelia gynybinio pobūdžio problemas, stoja į karinę – patriotinę organizaciją – Šaulių sąjungą. Aktyvesni Seimo nariai  į dienotvarkę kelia priemones kaip atgaivinti, plėtoti Lietuvos šaulių sąjungą, kuri turi kovines tradicijas, kurios įvertintos...

Įrašas

Lietuvos partizanų Tigro rinktinė – Šiaurės rytų Vytauto apygarda

Parengė Irena MONTVYDAITĖ – GIEDRAITIENĖ, LLA sąjungos pirmininkė   Sukanka 70 metų kai prasidėjo partizaninis judėjimas prieš raudonąjį okupantą 1940 m. įžengus Sovietų armijai į Lietuvą, Lietuvai grėsė netekti Nepriklausomybės, likti sunaikintai. Kūrėsi įvairios pasipriešinimo okupacijoms organizacijos. 1941 metais, vokiečių okupacijos  metais atsargos karininko Kazio Veverskio iniciatyva buvo įkurta Lietuvos Laisvės armija, viena iš stipriausių...

Įrašas

Signatarų karas prieš partizanus

Lietuvos teismai eilinį kartą nuvylė ir įskaudino antisovietinės rezistencijos dalyvius – partizanus, laisvės kovotojus ir tremtinius. Išteisintas buvęs etatinis KGB darbuotojas Marijonas Misiukonis, dalyvavęs paskutinio Lietuvos partizano Antano Kraujelio – Siaubūno nužudyme. Panevėžio Apygardos teismas 2014-11-26 d. išteisino genocido byloje kaltinamą M. Misiukonį. Nuosprendis dar gali būti skundžiamas Apeliaciniam teismui per 20 dienų, iki gruodžio...

Įrašas

Pokario partizanų menkinimas gali būti informacinio karo dalis

Antanas Kraujelis-Siaubūnas buvo vienas iš paskutinių su sovietų okupacija kovojusių Lietuvos partizanų, nusišovęs, kai NKVD pareigūnai apsupo jo namus. Teisėsauga buvo nustačiusi 10 asmenų, kurie prisidėjo prie partizano žūties, tačiau gyvas likęs tik vienas – buvęs vidaus reikalų ministras Marijonas Misiukonis. Prieš mėnesį Panevėžio apygardos teismas išteisino jį dėl A. Kraujelio žūties. Dar vykstant teismo...

Įrašas

Lietuvos SSR KGB inkriminuotų veikų Lietuvos partizanui Antanui Kraujeliui papildomas tyrimas

Antanas Kraujelis-Siaubūnas. 1950 m., www3.lrs.lt  nuotr. Tyrimo metu išanalizuoti septyni epizodai, dalyvavimu kuriuose Lietuvos SSR KGB kaltino Lietuvos partizaną A. Kraujelį. Ginkluotas pasipriešinimas, partizaninis karas kilo kaip atsakas į Sovietų Sąjungos įvykdytą Lietuvos Respublikos okupaciją ir aneksiją. Partizaninio karo metu geriausiai organizuota ir stipriausia Šiaurės Rytų Lietuvos srityje buvo Vytauto apygarda, jos partizanai stodavo į kautynes, surengdavo...

Įrašas

Janina Survilaitė. Laisvės kovotojas Viktoras Petkus

Taip nulėmė likimas, kad kai kurių įžymių raseiniškių vardai mano gyvenimo keliuose vis dėsningai kelis kartus pasikartodavo. Prisimenu buvau dar jaunutė Raseinių vidurinės moksleivė, kai 1953-iaisias paleistas iš kalėjimo būsimas žymus Lietuvos politinis veikėjas, disidentas, Lietuvos Helsinkio grupės narys Viktoras Petkus kurį laiką zakristijonavo Raseinių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje, o mes, kelios...

Įrašas

Lietuvos laisvės kovotojai pagerbti Minaičiuose

Gegužės 18 d., sekmadienį, Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienos proga Minaičiuose (Radviliškio r.) vyko iškilminga Lietuvos partizanų pagerbimo ceremonija prie 1949 metų Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio memorialo. Šioje istorinėje vietoje 1949 metų vasario 16 d. buvo pasirašyta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracija dėl Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo. Ceremonijoje partizanų atminimą pagerbė krašto apsaugos viceministras...

Įrašas

Paminklas Antanui Kraujeliui

Dailės istorikė prof. Giedrė Jankevičiūtė Darganotą spalio 28 d. rytą Utenos-Vilniaus kelio 9-ąjame kilometre ties posūkiu į Kvyklius iškilo paminklas paskutiniam Aukštaitijos partizanui Antanui Kraujeliui (1928-1965). Šis skulptoriaus Vlado Urbanavičiaus sukurtas objektas atlieka dvi funkcijas: tai nuoroda į už 2 kilometrų tarp miškelių tūnančią Papiškių kaimo sodybą, kurioje žuvo Kraujelis, ir atminimo ženklas vienam iš...

Įrašas

LLKS Tarybos Deklaracijos minėjimo aidai

Minint LLKS 1949 metų vasario 16 d. Deklaracijos pasirašymo 65 metų sukaktį, Kauno Stasio Lozoraičio vidurinėje mokykloje organizavome rašinius – tema  „1949 metų vasario 16 dienos Deklaracijos šviesos vertybės“. Šią iniciatyvą mielai palaikė mokyklos direktorė Klavdija Kovalenkina, paraginusi mokytojus ir mokinius dalyvauti šiame renginyje. Atrinkti keturi geriausi rašiniai. Vienuoliktokės Greta Jodkaitė ( mokytoja Jurgita Žygienė...

Įrašas

Partizanas Bėda atstatė bunkerį, kuriame gimė jo sūnus

Šį partizanų bunkerį visai neseniai atkūrė buvęs Algimanto apygardos partizanas Jonas Kadžionis-Bėda. Stovėdamas lygioje miško aikštelėje J. Kadžionis sako, kad jo atstatytas bunkeris užmaskuotas labai prastai ir sovietų kariai jį nesunkiai aptiktų. Tuomet, pasilenkęs prie žemės jis atkapsto du metalinius žiedus ir truktelėjęs atgal ištraukia miško paklote užmaskuotą liuką. Bunkerio vidus ankštas. Čia sugulti gali...

Įrašas

Pats baisiausias partizano likimas – tardymo kamera

Daumantas LIEKIS Į sovietų saugumo tarnybų nagus patekę rezistentai kęsdavo itin žiaurius kankinimus ir tardymus. Saugumiečiai mėgindavo iškvosti svarbią informaciją susijusią su pogrindžio veikla, partizanų ir ryšininkų vardus, jų buvimo vietas bei planus. Tardymo metu dažnai buvo naudojamos ne tik psichologinės, bet ir fizinės prievartos priemonės. Kai kuriems tardytiems partizanams buvo pjaustomos pirštų sausgyslės, kiti...

Kur partizanų vadai pasirašė nepriklausomybės deklaraciją?
Įrašas

Kur partizanų vadai pasirašė nepriklausomybės deklaraciją?

Lietuvos partizanų ryšininkų Sajų sodybos bunkerio vieta Daumantas LIEKIS Partizanų ryšininkų Sajų sodyboje kasinėjimus vykdantys archeologai mano, kad jų tyrinėjama vieta galėjo būti visų partizanų vadų susirinkimo tašku, kuriame planuota pasirašyti 1949 m. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) nepriklausomybės deklaraciją. Tyrimus atliekantys archeologai spėja, kad deklaracijos pasirašymo vieta buvo perkelta į netoliese esantį Minaičių kaimą...

Įrašas

Panaros kautynės: taktika

Vaida PAKARKLYTĖ, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro vyresnioji specialistė, Vilnius Renkas vyrai, žvanga plienas, Traška lėkštės ir granatos, Ir kulkosvaidį ne vienas, Kaip žirgelį kieme stato. Automatais, karabinais, Kas žiūronais pasdabinęs, Vytim šauniai, dviskersiniu, O krūtinę… audros plėšo. Ir į dainą žodžiai pinas. (1) Ginkluotą pokario rezistenciją įprasta skirstyti į 3 etapus: 1)...

Įrašas

„Nepriklausomybės sąsiuviniai“. Lietuvos atkūrimo projektas

1948 m. Lietuvių fronto suvažiavimas Vokietijoje Lietuvių fronto suvažiavimo 1948 m. sausio 24–25 d. protokolas, „Nepriklausomybės sąsiuviniai“, lrt.lt Skelbiamas Lietuvių Fronto suvažiavimo protokolas yra vienas fundamentaliausių Lietuvos nepriklausomos valstybės projektų. Pasitraukusi iš bolševikų reokupuojamos Lietuvos, tačiau nei karo sumaištyse, nei pokario atskirtyse nepraradusi dvasinių ir idėjinių ryšių, jaunoji lietuvių intelektualų karta, dar iki karo brandinusi...

Įrašas

Aukštadvario valsčiaus partizanas Stasys Virganavičius

Antanas LESYS, Jovita NIŪNIAVAITĖ-LESIENĖ, Vilnius Straipsnis skirtas Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės dienai Partizanai žygin eina Ir užtraukia linksmą dainą, Kai Tėvynė laisva bus, Mes sugrįšim į namus. (Partizanų žygio daina) Stasys Virganavičius gimė 1920 m. gegužės 15 d. Trakų apskrityje Aukštadvario valsčiuje Liciūniškių kaime. Jo tėvai – Mečislovas Virganavičius, Bernardo (g. 1897 m.)...

Įrašas

Klastotės anatomija

Prieš beveik trejus metus spaudoje pasirodė ir iki šiol nuolat eksploatuojamas teiginys, kad pokario metais partizanai nužudė 25 tūkst. žmonių. Kaip rašo K. Girnius: „pradėjus atviriau rašyti apie komunistų terorą, tuojau paskelbta, kad partizanai nužudė ne 13 tūkst. žmonių, kaip buvo skelbiama beveik tris dešimtmečius, bet 25 tūkstančiai“. Tad iš kur šis skaičius ir kiek...

Įrašas

Kas mums trukdo suprasti pokarį. Istoriko Nerijaus Šepečio mintys

2013 m. kovo 21 dieną Vilniaus universiteto Istorijos fakultete vykusio projekto „Trakinių partizanai“ akademinės dienos metu įžanginį žodį tarė VU istorikas dr. Nerijus Šepetys. „Kalbėjimas apie partizanų karą Lietuvoje šiandien: nesu(si)pratimų dirvonai įtampos laukuose“, tokia buvo jo laisvu stiliumi perskaityto pranešimo tema. Kas mums, Lietuvos žmonėms, trukdo sutarti, kai imame kalbėti apie partizanų karą? Kokie...