Senųjų Trakų benediktinų vienuolynas. Juozo Vercinkevičiaus nuotr. Karolis TUMELIS, Lietuvos istorijos instituto LDK istorijos skyriaus doktorantas, Vilnius, www.voruta.lt Vargu, ar būtų galima ginčytis dėl vienuolijų svarbos Lietuvos istorijoje. Jų pėdsakai pastebimi nuo pat pirmųjų Lietuvos vardo paminėjimų šaltiniuose – antai, šv. Brunonas Kverfurtietis, kurio tragiškas likimas lėmė Lietuvos vardo paminėjimą Kvedlinburgo analuose, buvo benediktinas....
Vytauto Didžiojo sarkofagas Vilniaus katedros požemiuose. bpmuziejus.lt nuotr. www.voruta.lt Vasario 16-osios akto signataras Donatas Malinauskas (1869–1942) prisidėjo prie Vytauto Didžiojo palaikų paieškų ir artėjant didžiojo kunigaikščio mirties 500 metų jubiliejui 1929 m. užsakė sarkofagą pas skulptorių Vincą Grybą, taip pat rūpinosi puošnaus karsto sukūrimu. Visa tai planuota įrengti Vilniaus katedroje, bet galvota ir apie laikiną,...
Žilvinas Maigys. Asmeninio albumo nuotr. Žilvinas MAIGYS, Briuselis, www.voruta.lt Šį straipsnį rašyti paskatino kai kurios Lietuvos numizmatų bendruomenėje ir jos literatūroje iškeltos teorijos, ypač ankstyvųjų heraldinių simbolių, pavaizduotų LDK monetose (liūtas (leopardas), mazgas („dvi susipynusios širdys“), „Gediminaičių stulpai“), traktavimas, su kuriuo man sunku sutikti. Kaip ryškų pavyzdį reikėtų paminėti Liūto, kaip pirmojo Lietuvos herbo, kurį...
Smalininkų uostas ir vandens matavimų stotis 1924 metais. Istorinė nuotrauka www.voruta.lt Susisiekimo ministerijos siekis atnaujinti vidaus vandenų kelius – džiugi žinia Smalininkų uostui. Į Kultūros vertybių registrą įrašytas nacionalinio reikšmingumo lygmens uosto statinių kompleksas (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 31027), susidedantis iš uosto bei geležinkelio pylimų, gatvės atkarpos ir vandens matavimo stoties, gyvena ne...
Tomas Baranauskas. Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr. Tomas BARANAUSKAS, www.alkas.lt Lietuvos istorijos perrašymo į „karalių istoriją“ idėja taip lengvai nemirs, ir istorijos mokslas čia bejėgis. Čia susiduriame su kone religiniu tikėjimu, kuriam faktai – tik tarp kitko. Jų teisingumas vertinamas tik iš atitikimo tikėjimo dogmoms pozicijos… Tokia liūdna mintis neapleido manęs skaitant Algimanto Bučio atsiliepimą „Lietuvių...
Algimantas Bučys. Gretos Skaraitienės nuotr. Dr. Algimantas BUČYS, www.alkas.lt Skaitydamas Tomo Baranausko straipsnį „Lietuvių „karaliai“, kurių nebuvo” (Alkas.lt 2020 07 07 ), prisiminiau pamokantį anekdotinį atvejį iš pranykusio sovietinio pasaulio. Vienas žymus rašytojas, pajutęs neklystančios partijos norą triuškinti laisvajame pasaulyje (Italijoje 1957 m.) išleistą Boriso Pasternako romaną „Daktaras Živago“, viešai pareiškė: „Romano neskaičiau, bet smerkiu iš...
Simonas Daukantas. Šaltinis – ventosparkas.lt nuotr. Vladas TURČINAVIČIUS, www.voruta.lt „Laisvas požiūris į praeitį įmanomas tik išlaisvėjusiose visuomenėse“, todėl „brandi istorinė kultūra ir pilietinė visuomenė žengia lygia greta“ – rašo vokiečių istorikas Karlas Schlogelis. Stengsiuosi pažvelgti į istoriją, nusikeldamas į XIX a. laikus, suvokdamas lietuvių tautos lūkesčius ir kreipdamas dėmesį į ano meto vyraujančias idėjas Lietuvoje...
www.voruta.lt Paminklas Reformacijos ir lietuviškos raštijos pradininkams (filmukas) Gerbiamieji kultūros mecenatai, kreipiamės į Jus, kviesdami prisidėti, realizuojant paminklo REFORMACIJOS IR LIETUVIŠKOS RAŠTIJOS PRADININKAMS Vilniuje, Reformatų skvere / sode, statybą Reformacija, kurios 500 m. jubiliejų pasaulis minėjo prieš porą metų, Lietuvą pasiekė palyginti greitai ir jau po poros dešimtmečių nuo M. Liuterio...
Abiejų Tautų Respublika (ATR) Vladas TURČINAVIČIUS, www.voruta.lt Lietuvos likimas XVIII – XIX a. buvo sprendžiamas imperinio mąstymo ir elgesio kaimynių: Rusijos, Prūsijos ir Austrijos. Europos Sąjunga sukurta sutarties pagrindu, kaip ir 1569 m. Liublino sutartyje buvo sukurta dviejų valstybių Lenkijos ir Lietuvos sąjunga. Kaip ES, taip ir ATR buvo bendras Seimas, atskiri administracinio valdymo organai,...
Dr. Darius VILIMAS, www.propatria.lt Apie baltarusių tautinio atgimimo veikėjų bandymus sukonstruoti savo tapatybę tarpukariu, pakeičiant carinį LDK kaip rusų-lietuvių valstybės projektą „LDK – baltarusių-lietuvių valstybės“ konstruktu rašė istorikai A. Dubonis ir Z. Butkus. Neapsikentę emigracijos Kaune, daugelis baltarusių šviesuolių trečiojo XX a. amžiaus dešimtmečio viduryje pasirinko emigraciją kitose Europos valstybėse, tačiau dauguma jų sugrįžo...
Jurga Žąsinaitė. A.Virvičienės nuotr. Aušra VIRVIČIENĖ, Vilnius, www.voruta.lt Istorijos žurnalas „Voruta“ pristato Jurgą Žąsinaitę – rašytoją, humanitarinių mokslų daktarę, senosios lietuvių literatūros tyrinėtoją ir trečiąjį jos romaną – Memento Grodno. Dingusi Lietuvos Gardino istorija. J. Žąsinaitė skaitytojus su naująja knyga pirmiausiai supažindino tarptautinėje Vilniaus knygų mugėje. Be šio, naujausio romano, rašytoja yra išleidusi dvi knygas...
Vytauto Didžiojo maiestotinis antspaudas. Šaltinis: LDKistorija.lt Vladislava KURSEVIČIENĖ, www.voruta.lt Humoristinė novelė Bevaikščiodamas po skaistyklą Jogaila pamatė kažkur matytą veidą. Kas čia per žmogus? Kada ir kur jį buvo sutikęs? Mąstė, mąstė ir, o Viešpatie! Juk tai pusbrolis Vytautas – mažas, neišvaizdus, bet atrodė pasitikintis savimi. – Sveikas… ką čia veiki, mažiau? – Koks aš tau mažius,...
Ona MAŽEIKIENĖ, Vilnius, www.voruta.lt Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmų studijos XI tomas – Povilo Blaževičiaus knyga „Seniausieji Lietuvos žaislai“ (2011). Apie ją autorius rašo: „Ši knyga yra pirmasis mėginimas pažinti istorikų užmirštus ir archeologų atrastus, nuo pat vaikystės tokius svarbius lavinimosi ir lavinimo draugus – žaislus ir žaidimus […] knyga turėtų būti įdomi ir naudinga ne...
Gardino Naujasis pasaulis. Autorės nuotr. Jurgita ŽĄSINAITĖ-GEDMINIENĖ, www.voruta.lt Kasmet savo šimtametį veidą keičiančiame Gardine įsikūręs dar seniūno Antano Tyzenhauzo (1733-1785) laikais pradėtas statyti Naujasis pasaulis. Tai – vienas unikaliausių miesto rajonų, esantis vos per kelius žingsnius nuo centro (tarp M. Gorkio ir E. Ožeškovos gatvių), jame glaudžiasi XVIII, XIX, XX a. statiniai, pastabiai akiai regimi čia...
Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras. Benoit Farjat raižinys, XVII a. antroji pusė Valentas ŠIAUDINIS, www.voruta.lt Įvadas 1386 m. kovo 14 d. Jogaila buvo karūnuotas Lenkijos karaliumi. Jogaila, tapęs Lenkijos karaliumi, savo vietininku Lietuvoje paskyrė savo jauniausiąjį brolį Skirgailą, o Vilniaus seniūnu paskyrė iš Lenkijos kilusį lenką. Į Vilniaus ir kitas LDK svarbesnes pilis atsiuntė lenkų karines...
Mickevičių giminės medis, LVIA, F. 391, ap. 4, b. 1853 Šiek tiek nuotrupų arba šis tas iš įvado į heraldiką Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, www.voruta.lt, Vilnius Suskaitmeninta nemaža dalis Lietuvos katalikų bažnyčios metrikinių knygų atvėrė visą lobyną naujiems genealoginiams tyrinėjimams. Tačiau domėjimasis praeitimi, kilmės legendos gyvavo visais laikotarpiais. Štai, A. Railaitė-Bardė, analizavusi bajorų giminių genealogijos...
LGHD pirmininkas Remigijus Bimba, doc. dr. Edmundas Antanas Rimša, LGHD kancleris Paulius Vaniuchinas. Vikos Petrikaitės (Lietuvos mokslo akademijos Vrublevskių biblioteka) nuotr. Lietuvos genealogijos ir heraldikos draugija pirmą kartą suorganizavo mokslinę konferenciją, skirtą Alberto Kojalavičiaus-Vijūko (1609–1677) gimimo 410-osioms metinėms paminėti. Konferencija vyko Vilniuje 2019 m. lapkričio 28 d. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje. Pirmuoju Alberto...
Prof. habil. dr. Jonas Palionis. Nuotr. iš autoriaus asmeninio archyvo Prof. habil. dr. Jonas PALIONIS, Vilnius Tai turbūt visiems lietuviams įdomus klausimas. Tačiau atsakyti į jį kol kas sunku, nes reikia tiksliau žinoti jo gimtąją vietą, kuri ligi šiol dar apgaubta spėlionių miglos. Giedrius Subačius, vienas iš mūsų įžymesnių kalbininkų, regis, 2015 m. per...
Vienuolyno muziejaus atidarymas 2015-05-04. Molėtų krašto muziejaus ir V.Kazlienės asmeninio archyvo nuotraukos Monika RYBELIENĖ, Edvinas RYBELIS, www.voruta.lt Kunigaikščių Giedraičių giminė ar bent jau vienas iš jos atstovų, puikiai žinomas daugeliui Lietuvos istorijos mylėtojų. Ryškius pėdsakus Lietuvos katalikų Bažnyčios istorijoje palikusi giminė per keletą šimtmečių išugdė ne vieną žymų dvasininką, sudėjo svarų indėlį į lietuvių kultūros puoselėjimo...
Garsusis Krokuvos muziejus po Turgaus aikšte Jurgita ŽĄSINAITĖ-GEDMINIENĖ, www.voruta.lt Krokuvos centre po Turgaus aikšte įrengtas požeminis muziejus yra viena lankomiausių Lenkijos istorinės sostinės vietų. 2005 m. archeologinių kasinėjimų metu buvo rasti požeminiai tuneliai, kuriuose 2010 m. buvo atidarytas 4000 kv. m. užimantis, vienu metu iki 300 lankytojų talpinantis muziejus. Jame eksponuojami viduramžių gyvenviečių pastatų fragmentai,...
Autorės nuotraukos Jurgita ŽĄSINAITĖ – GEDMINIENĖ, Slanimas, Baltarusija, www.voruta.lt Rugpjūčio 22 d. Gardino srities pietuose (vakarų Baltarusijoje) įsikūrusiame, kadais Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei priklaususiame mieste Slanime atidengtas paminklas Trečiojo Lietuvos Statuto rengimui vadovavusiam LDK vicekancleriui, vėliau LDK kacleriui, LDK didžiajam etmonui, Slanimo seniūnui Leonui Sapiegai (1557-1633). Šis LDK rusėnų kilmės didikas buvo vienas labiausiai išsilavinusių XVI...
Vyskupas šv. Brunonas. XVII a. freska Šv. Kryžiaus benediktinų vienuolyne Lenkijoje. Commons.wikimedia.org nuotr. Akad. prof. habil. dr. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius, www.voruta.lt Minint Lietuvos vardo istorijos šaltiniuose tūkstantmetį, buvo imtasi tirti visa tai, kas yra susiję su šiuo vardu ir šv. Brunono misija. Ypač susidomėta kunigaikščio Netimero vardu. Iš pradžių manyta, kad jis lietuviškas, bet greit...
„Saulės mūšis“. Dailininkas Pranas Daugintis. 2007 metai. Drobė, aliejus. Habil.dr.Edvardas GUDAVIČIUS, www.voruta.lt Jau seniai įpratome sakyti Saulės mūšis, tačiau istoriografų jau pakankamai padaryta, kad vietovardžio vieta būtų patikimai lokalizuota. „Soule“ ar „Saulė“ – tai, neabejotinai yra Šiauliai. Ir todėl, manau, jau dabar galime drąsiai sakyti – Šiaulių mūšis. Šiaulių mūšis yra labai problematiškas, kadangi jį...
Habil.dr. Edvardas Gudavičius www.voruta.lt Pasakoja istorikas, humanitarinių mokslų habilituotas daktaras, Edvardas Gudavičius Vorsklos mūšis – labai svarbi istorinė gairė, ne tik istorinis įvykis. Tai yra didelis Vytauto pralaimėjimas, žinoma ir Lietuvos pralaimėjimas. Bet tai ne vien tik pralaimėtas mūšis. Tai yra ištisa politinė katastrofa. Kad geriau suprastumėte kodėl būtent katastrofa, trupučiuką pažiūrėkime, kokia gi buvo...
Dr. Artūras DUBONIS, Lietuvos istorijos instituto mokslinis bendradarbis Savo veikale „Lietuvių tautos istorija“ (LTI) Teodoras Narbutas ne kartą citavo vadinamąją Rivijaus kroniką, rašytą nuo 1697 m. iki XVIII a. pirmosios pusės. Jis buvo pirmasis, pateikęs apie ją duomenų. Deja, toks ir liko. Skelbdamas pirmuosius duomenis iš Rivijaus veikalo 1817 m. Vilniaus mokslinėje spaudoje, T. Narbutas...
Viktoras Jencius-Butautas Sandomiero pilies muziejuje šalia čia eksponuojamos Sandomiere rastos karūnos kopijos. Eksponato apraše nurodyta, kad karūna priklausė Kazimierui Didžiajam. Originalas saugomas Vavelio katedros muziejuje, Krokuvoje Viktoras JENCIUS-BUTAUTAS, Rokiškis, www.voruta.lt Garsioji Sandomiero (Sandomierz, P. Lenkija) karūna šiandien saugoma Krokuvoje, Vavelio katedros muziejuje(1), o jos kopija – Sandomiero pilyje. Būtent dėl šios karūnos prieš...
Prof. habil. dr. S. Temčinas Prof. habil. dr. Sergejus TEMČINAS, Vilnius, www.voruta.lt Lietuvos vaidmuo senosios rusų kalbos istorijoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (toliau – LDK) oficialųjį statusą turėjusi rusėnų kalba kilo iš Kijevo Rusioje vartotos senosios rusų kalbos – tiksliau, iš jos vakarinio varianto, kuris dėl Rusios vakarinių žemių įtraukimo į Lenkijos politinę orbitą ar net...
Ustronės dvaras 2018 m.. Autorės nuotr. Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, www.voruta.lt Kai sėdžiu Ustronėje ant liepto, matau tą pačią Verknę, vinguriuojančią, apaugusią krūmokšniais ir medžiais, kartais pasidengiančią rūkais, tačiau vis tiek širdyje matau tą vietą, kurioje Paverknių arba Ustronės dvaras susikerta su Kisieliškių žemėmis. Stanislovas Moravskis taip pat nurodo, jog Jundeliškių (str. autorė: kurios XVIII...
Karšuvos tvirtovė. Autoriaus nuotr. Antanas GEDVILAS, VšĮ ,,Karšuvos būtovė‘‘ prezidentas, www.voruta.lt Ivangėnų tvirtovė, greičiausiai, buvo Karšuvos žemių administracinis centras, o nuo 1285 metų ir LDK sostapilis, taip pat ir Gedimino. Gediminui tapus Lietuvos valdovu 1316 metais, jau tada buvo galima nujausti, kad Karšuvos žemė bus prarasta, todėl gyvybiškai svarbu buvo organizuoti, rezidencijos perkėlimą į saugesnę vietą....
Astravo metrikinių knygų šaltinis. www.familysearch.org nuotr. Dr. Irma RANDAKEVIČIENĖ, www.voruta.lt Jeigu atsiversi XVIII amžiaus Astravo (dabartinė Gudijos teritorija, Gardino apskritis, miestas netoli Ašmenos) parapijos krikšto metrikų knygą, pats pirmas įrašas – 1700 m. sausio 3 d. Jono arba Ivano Smoguro krikšto faktas Slobodkos kaime. Tačiau Slobodkos kaimas egzistavo ir Jiezno parapijoje. Vartant kitų tuometinių Ašmenos ar...