Lietuva – Lenkija

Pagrindinis puslapis Europa Lietuva – Lenkija
Įrašas

VILNIAUS LENKIŠKASIS GAIVALAS 1916-1918 M.

                        Kaip žinoma, Pietryčių Lietuvą su Vilniumi Lenkijos kariuomenė galutinai užgrobė 1920 m. spalio 9 d., J. Pilsudskio įsakymu Lenkijai sulaužius tarp Lietuvos ir Lenkijos spalio 7 d. pasirašytą Suvalkų sutartį. Tačiau senąją Lietuvos sostinę pajungti Lenkijai Vilnijos lenkai puoselėjo kur kas anksčiau, dar vykstant I pasauliniam karui. Nuo pasaulietinių šovinistų neatsiliko ir katalikų...

Įrašas

Barbarai Toruńczyk įteiktas Lietuvos kultūros ministerijos garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“

Kultūros ministerijos Garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ spalio 24 dieną įteiktas lenkų eseistei, publicistei, literatūros istorikei, leidėjai Barbarai Toruńczyk. Aukščiausią Kultūros ministerijos apdovanojimą  Krokuvoje įteikė kultūros viceministras Romas Jarockis. B. Toruńczyk apdovanota už svarų indėlį ir ypatingus nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui (už ilgametį darbą pristatant Lietuvos kultūrą ir literatūrą lenkų skaitytojams), už...

Įrašas

Krokuvoje – Lietuvos garsai ir spalvos

Krokuvoje – Lietuvos garsai ir spalvos Rugsėjo pabaigoje Galicijos žydų muziejuje atidaryta paroda „YIVO Vilniuje: legendos pradžia“ pradėjo turtingą renginiais Lietuvos kultūros sezono Krokuvoje pristatymą „Litwa w Krakowie: sezon kultury 2015”. Šią savaitę – net penki įspūdingi lietuvių menininkus, jų kūrybą ir talentą pristatantys renginiai. Kamerinės ir simfoninės muzikos koncertai Penktadienį ir šeštadienį, spalio 16-17...

Įrašas

Lietuvos kultūros sezonas Lenkijoje – „Litwa w Krakowie: sezon kultury 2015″

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dvidešimt penkmečio proga Krokuvoje, Lenkijoje bus pristatytas kompleksinis Lietuvos kultūros instituto koordinuojamas projektas „Litwa w Krakowie: sezon kultury 2015″, kurio metu, bendradarbiaujant su gausybe Lietuvos ir Lenkijos partnerių, nuo spalio iki 2016 m. sausio pabaigos Krokuvos gyventojams ir miesto svečiams bus pristatyta Čiurlionio kūryba, šiuolaikinio meno atstovų darbai, teatras, klasikinės muzikos koncertai,...

Įrašas

Ministrė A. Pitrėnienė atsakė į Lenkijos nacionalinio švietimo ministrės laišką

Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė atsakė į Lenkijos Respublikos nacionalinio švietimo ministrės Joannos Kluzik-Rostkowskos laišką, kuriame ji reiškė susirūpinimą dėl lenkų tautinės mažumos Lietuvoje švietimo. Ministrė A. Pitrėnienė paaiškino priežastis, kurios lemia mažėjantį mokyklų tinklą visose šalies savivaldybėse ir priminė, kad panašios tendencijos pastebimos ir Lenkijoje. „Per pastaruosius 15 metų Lietuvoje beveik 40 proc....

Abėcėlės keitimas – lietuvių pažeminimas
Įrašas

Abėcėlės keitimas – lietuvių pažeminimas

Povilas GYLYS, Vilnius Daug lietuvių mano, jog mes neturime išmintingo, patriotiško elito. Ne tik politikų, bet ir žurnalistų, analitikų. Daugelio iš jų mentalitetas yra tarniškas. Galią turintys ir mus valdantys turi stiprų tarno instinktą. Tačiau tai ne tarnystės savo šaliai ar tautai instinktas. Mus valdantieji dairosi ne tiek į tai, ką galvoja ir ko nori Lietuvos...

Įrašas

Tautos skirtingos, siekiai vienodi

Galina KMIELIAUSKIENĖ Pernai užsimezgusi draugystė tarp Žilinų pagrindinės mokyklos ir Lenkijos Kentšyno miesto 3-ios pagrindinės mokyklos mokinių šiemet virto dar vienu smagiu susitikimu. Šįkart – Lietuvoje. Kentšyno mokyklos kvietimu pernai rugsėjį lankėmės šiame puikiame mieste ir džiaugėmės šeimininkų svetingumu. Atsidėkodami pakvietėme savo naujuosius draugus atvykti į Lietuvą ir po intensyvaus, visus mokslo metus trukusio pasirengimo,...

Įrašas

Tomas Venclova Lenkijoje įvertintas dviem prestižiniais apdovanojimais

2015 m. birželio 3 d. Vroclave lietuvių poetas, eseistas, vertėjas, profesorius Tomas Venclova buvo apdovanotas prestižiniu Jano Nowako-Jezioranskio apdovanojimu. Nacionalinėje Ossolinskių bibliotekoje Vroclave įvykusios ceremonijos metu bibliotekos direktorius Adolfas Juzwenko pabrėžė, kad lietuvių poetas yra apdovanojamas taip pat ir „už ištikimybę vertybėms, kurios yra Europos civilizacijos pamatai”. Dėkodamas už tokį prestižinį apdovanojimą, T. Venclova sakė,...

Įrašas

Lietuva – jubiliejinio Krokuvos kino festivalio garbės viešnia ir pagrindinė partnerė

2015 m. gegužės 31 d. Krokuvoje (Lenkija) prasidėjo 55-asis Tarptautinis kino festivalis, kurio garbės viešnia ir pagrindinis partneris šiais metais buvo Lietuva. Šia proga vienas iš žymiausių ir seniausių Lenkijoje kino festivalių suorganizavo specialią programą „Lietuva dėmesio centre“ (Focus on Lithuania). Šioje programoje buvo pristatyta plati Lietuvos kino panorama, kurioje žiūrovai pamatė režisierių iš Lietuvos pastaraisiais metais...

Įrašas

Vroclave prasideda lituanistų kongresas

2015 m. gegužės 13–14 d. Vroclavo universitete vyksta Tarptautinis lituanistų kongresas. Į jau trečiąjį kartą vykstantį Tarptautinį lituanistų kongresą atvyksta su Lietuva susijusius mokslus įvairiuose Lietuvos ir Lenkijos universitetuose dėstantys dėstytojai ir su lituanistika susijusias specialybes studijuojantys studentai bei doktorantai. Kongreso metu bus skaitomi pranešimai net trijose sekcijose, skirtose lietuvių kalbai ir literatūrai, istorijai, politikai,...

Įrašas

Ryšardas Maceikianecas. Apie Lietuvos lenkų pavardes – be jokios propagandos

Ryšardas MACEIKIANECAS, www.pogon.lt Hitlerui su Stalinu pasidalijus Rytų Europą, 1939-1940 metais čia įsibrovė sovietai su Raudonąja armija, ir tai buvo pradžia naujos epochos, apie kurią ankščiau niekas pasaulyje nežinojo, kaip išsigimsta kraštas ir žmonės, užvaldyti nūdienio bolševizmo. (Juzefas Mackievičius (Jozef Mackiewicz). Kelias į niekur.) Šiuo metu, kai nurimo emocijos dėl Lietuvos lenkų pavardžių rašymo ir...

Įrašas

K. Garšva. Kada Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus geresni?

Hum. m. dr. Kazimieras GARŠVA Mes gerbiame lenkus, linkime geriausios sėkmės Lenkijai ir laukiame, kada Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus iš tikro geri. Kad taip būtų, reikia padaryti nelabai daug – laikytis Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties, pasirašytos prieš 20 metų, balandžio 26 dieną. Pagal Sutarties 1 straipsnį...

Įrašas

Lenkijoje išleistas Herkaus Kunčiaus romanas „Lietuvis Vilniuje“

Lenkijoje ką tik pasirodė į lenkų kalbą išverstas lietuvių rašytojo, dramaturgo ir eseisto Herkaus Kunčiaus romanas „Lietuvis Vilniuje“. Lietuvių autoriaus romaną į lenkų kalbą vertė Michalas Piątkowskis, Varšuvos universiteto Baltistikos katedros absolventas. Knygą išleido Kolegium Europy Wschodniej im. Jana Nowaka Jezioranskiego leidykla Vroclave, garsėjanti Vidurio ir Rytų Europos autorių knygų leidimu. Herkaus Kunčiaus kūryba lenkų...

Įrašas

Lenkiškai kalbantys lietuviai

Akad. Zigmas ZINKEVIČIUS, Vilnius Juos vadiname įvairiai: tiesiog lenkais, Lietuvos lenkais, etniniais lenkais, Vilnijos autochtonais ir dar kitaip. Iš tikrųjų tai yra lenkiškai kalbantys lietuviai. Tokiais jie tapo čia pat, Lietuvoje. Nėra atsikėlę iš Lenkijos, nors anksčiau jų ideologai būtent taip ir aiškindavo. Kūrė teorijas apie masinę lenkų kolonizaciją Lietuvoje (iš tikrųjų tokios niekuomet nebuvo),...

Įrašas

Čerėjos vaikas, pamilęs Lietuvą

Aloyzas SUŠINSKAS, Vilniaus r. Prieš 120 metų, 1877 m. gegužės 28 d., gimė poetas, visuomenės veikėjas Oskaras Milašius. Oskaras Milašius Lietuvoje daugiau žinomas kaip Prancūzijos poetas avangardistas, kurio poezija susilaukė pasaulinio garso. Apie šį buvusį keistą žmogų yra išlikę įvairiausių pasakojimų, ir galbūt net legendų. Kadangi jo ir literatūrinė, ir diplomatinė veikla yra glaudžiai susijusi...

Įrašas

Apie amžiną lietuvių ir lenkų tautų meilę…

Tomas BARANAUSKAS, Vilnius Visokių būna priežasčių masinės meilės proveržiams. Vieną iš keisčiausių stebėjome paskutinį šių metų vasaros mėnesį. Viskas prasidėjo 2013 m. rugpjūčio 8-ąją, kai Poznanės „Lecho“ futbolo komandos sirgalių asociacija „Wiara Lecha“ iškėlė didžiulį plačiai nuskambėjusį plakatą su užrašu „Litewski chamie, klęknij przed polskim panem“ („Lietuvių chame, nusilenk prieš lenkų poną“). Kai kurie lenkai...

Įrašas

Apie posakį „Jak polak – to pan, jak litwin – to cham“

Algis UZDILA, Punskas Kas Lietuvoje nėra girdėjęs lenkų kalba išsakytos frazės: Jak polak – to pan, jak litwin – to cham. Tai ne lietuvių suklostytas ir į lenkų kalbą išverstas posakis. Šitaip sakydavo žmonės, kurie bandydavo pasišaipyti iš pseudolenkų, kai norėdavo vaizduoti besipuikinantį nusmuktkelnį bajorėlį. Tuos žodžius anksčiau, matyt, iš savo ponų buvo girdėjęs jo...

Įrašas

Tautinės mažumos ar tautinės bendrijos Lietuvoje?

Petras ŠIDAGIS, pedagogas, Vilnius Dažnai čia, kaip pavyzdys, lyginama lietuvių tautinė mažuma Lenkijoje Seinų-Punsko krašte su Lietuvos – Vilnijoje susiformavusiu daugumos lenkų, rusų tautiniu dariniu. Taigi, ar šių tautinių darinių situacijos Lietuvoje ir Lenkijoje yra panašios iš abiejų pusių, ir ar galima sakyti, kad turime jas ir spręsti veidrodiškai? Jei atkreipsime dėmesį į miestų ir...

Įrašas

Vilnius, Wilno, Вильна ar dar kaip?

Algis UZDILA, Punskas Istorijoje esame pratę matyti, kad mūsų valstybės teritorijoje nusistovėję tautos sukurti vietovardžiai yra visaip kraipomi. Tuos vietovardžius svetimose lūpose bandyta įsisavinti drauge su teritorija. Ir taip darėsi ne tiktai Lietuvoje. Lenkų sostinę Warszawa vokiečia iki šiandien yra linkę vadinti Warschau (beje, baltų sukurtas Varšuvos vardas lenkų iki šiandien išlaikytas sveikas, tik rašomas...

Įrašas

Kas tinka Dievui, turi tikt ir lenkams. Vardų ir pavardžių rašybos klausimu

Inga BARANAUSKIENĖ, Vilnius Pastaruoju metu vėl įsisiūbavo diskusija dėl lenkų vardų ir pavardžių rašybos asmens dokumentuose. Ir ko tik neprirašoma, – net kad asmenvardžiai nėra gramatikai paklūstanti kalbos dalis! Betgi yra ir buvo – visais laikais ir visose kalbose. Kad tuo įsitikintum, užtenka žvilgtelėti kad ir į krikščioniškos tradicijos vardus. Pradėkime nuo Jėzaus – kaip...

Įrašas

Pokalbis su K. Garšva

2013 m. sausio 21 d. „Vorutos“ ir „Tėviškės šviesos“ laikraščių pokalbis su „Vilnijos“ draugijos pirmininku habil. dr. Kazimieru Garšva „Voruta“: Koks buvo Jūsų bei Švietimo ir mokslo ministro susitikimo tikslas š. m. sausio 14 d.? K. Garšva: „Vilnijos“ draugija palaiko tradicinę Lietuvos kultūrą, dėl to, ministrams pradėjus eiti pareigas, susitinka su visais Lietuvos Respublikos Švietimo...

Įrašas

Krokuvos universitetą puošia ir lietuviški ženklai

Violeta RUTKAUSKIENĖ, Čikaga Paprastai kalbėdami apie Lietuvą, jos sostinę Vilnių, kultūrinį ir istorinį jo palikimą, mėgiame pabrėžti, kad mūsų krašto istorijai bei kultūrai daug įtakos turėję čia gyvenę ir kūrę kitų tautų žmonės: lenkai, žydai, rusai, čekai ar vokiečiai. Bet ir mes dabar jau vis dažniau pastebime ir išgirstame apie lietuvių kulturinį bei istorinį palikimą...

Įrašas

Ambasadoriaus laiškas „The Economist“: lenkų mažuma Lietuvoje turi išskirtinai geras sąlygas

Lietuvos ambasadorius Jungtinėje Karalystėje Oskaras Jusys savaitraščio „The Economist“ redakcijai atsiųstame laiške pabrėžė, kad lenkų mažuma Lietuvoje nėra diskriminuojama, o švietimo srityje mokytis lenkų kalba sudarytos išskirtinai geros sąlygos. Reaguodamas į savaitraščio neseniai paskelbtą straipsnį apie dvišalius Lietuvos-Lenkijos santykius, diplomatas teigė, kad galimybės mokytis lenkų kalba Lietuvoje yra geresnes nei bet kur kitur. „Vertėtų pažymėti,...

Įrašas

„Gazeta Wyborcza“ apžvalgininkas siūlo Lenkijai atsiprašyti Lietuvos už Vilniaus krašto atėmimą

Lenkijos žurnalistas, dokumentalistas ir apžvalgininkas Marcinas Wojciechowskis siūlo savo šaliai oficialiai atsiprašyti Lietuvos už „Želigovskio maištą“ – 1920 m. įvykius, kuomet Lenkija iš Lietuvos atėmė Vilniaus kraštą. Tokį pasiūlymą M. Wojciechowskis išdėstė dienraštyje „Gazeta Wyborcza“, oponuodamas kitame dienraštyje „Rzeczpospolita“ apžvalgininko Piotro Skwiecinskio išsakytiems raginimams Lietuvos atžvilgiu laikytis kietesnės pozicijos. „Tarptautiniuose santykiuose didesnė atsakomybė visuomet tenka...

Įrašas

A. Nikžentaitis. Užmirštasis Abiejų Tautų Respublikos lietuvis

Alvydas NIKŽENTAITIS Pastaruoju metu nemažai diskusijų Lietuvoje kelia santykio su lenkų tautine grupe, nacionalistų eitynių Kovo 11–ąją klausimai. Drįstu pastebėti, jog šiose diskusijose kalba sukasi apie pakankamai svarbų klausimą – lietuviškąją tapatybę šiandien ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Tokią mintį formuluoti leido prasidėjusi diskusija tarp politiko Eligijaus Masiulio ir istorikės, istorinių romanų autorės Ingos Baranauskienės. Į...

Įrašas

Dvikalbystės scenarijus

Kaimyninėje Latvijoje, kurioje šiuo metu vienintelė valstybinė kalba yra latvių, ateinantį mėnesį vyks referendumas, kuriame piliečiams bus pateiktas klausimas, ar rusų kalbą reikia pripažinti antrąja valstybine. 2,2 mln. gyventojų turinčioje Latvijoje rusų kalba gimtoji yra daugiau nei trečdaliui jų. Rusų kalbos pripažinimo valstybine aktyvistai surinko 187 tūkst. (12 proc. rinkėjų) parašų ir pagal Latvijos konstituciją...

Įrašas

Č. Iškauskas. Vidurio Lietuva: lenkų okupacijos aidai…

Česlovas IŠKAUSKAS Jau ne kartą tvirtinome, kad savo krašto istorijos pažinimas yra tas skiedinys, kuris sutvirtina valstybės ateities pamatus, padeda atskirti grūdus nuo pelų, įžiebia patriotizmo kibirkštį. Vargu ar kam reikia sakyti, kad šiame paviršutiniškumo amžiuje dominuoja abejingumo savo istorijai mada, nuodingas kosmopolitizmo virusas, paverčiantis tautą beforme mase ir stumiantis ant išnykimo bedugnės. Kita vertus,...

Įrašas

Lenkijos politikų 1 000 zlotų pakiša

Gediminas VAGNORIUS Pasibaigus Lenkijoje parlamento rinkimų kampanijai, kur, deja, nevengta ir nacionalistinės kortos, tinkamas metas atsigręžti į lietuvių padėtį Lietuvos lenkiškosiose savivaldybėse. Skirtingai nuo Lenkijos lietuvių, pietryčių Lietuvoje yra ujami ne lenkai, o lietuviai, nors ir gyvena savo Tėvynėje. Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose jie patiria vienpartiniu tautiniu pagrindu įsitvirtinusių vietos politikų kurstomą persekiojimą vien dėl...

Įrašas

Lenkijoje palaidotiems lietuviams – Raudonosios armijos talkininkų „titulas“

Lenkijos Berznyko kapinėse palaidoti 1920 m. žuvę Lietuvos kariai staiga tapo Raudonosios armijos kolaborantais. Kaip praneša Punskas.pl, tokį titulą jiems suteikė vietos lenkų valdžia, nutarusi gana dviprasmiškai įamžinti lietuvių atminimą. Anot Punskas.pl, Berznyko kapinėse rugsėjo pabaigoje, 25-ąją, iškilo obeliskas, turėjęs įamžinti 1920 m. Lietuvos-Lenkijos konflikte žuvusių karių atminimą. Tačiau paminkle išraižytame tekste vietos užteko ir lietuviams,...

Įrašas

Dar vienas lenkų akibrokštas Berznyke

Berznyko kapinėse, kur ilsisi amžinu miegu užmigę Lietuvos savanoriai, netikėtai, iš pasalų buvo smogtas Lietuvai ir lietuviams dar vienas įžūlus antausis. 2011 m. rugsėjo 25 dieną lenkai, minėdami Nemuno mūšio 91-ąsias metines, šiose kapinėse pastatė ir pašventino kryžių ir obeliską, skirtą atseit toje vietoje palaidotiems Lietuvos kariams, kurie, anot akmens statytojų, buvo Raudonosios armijos sąjungininkai....