Rietave 24-ą kartą vyko Europos paveldo dienos

Rietave 24-ą kartą vyko Europos paveldo dienos

Iš kairės: Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos instituto ir Genealogijos akademijos prezidentas Remigijus Bimba, Alberto Vijūko-Kojalavičiaus atminimo medalio ir premijos laureatas Rolandas Rimkūnas, Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis. Vlado Gaudiešiaus nuotr.

Vytas Rutkauskas, Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius, www.voruta.lt

Oginskių kultūros paveldo puoselėtojų iniciatyva 1999 m. rudenį (tada dar nebuvo nei Rietavo savivaldybės, nei muziejaus) pirmą kartą Rietave pristatyta Europos paveldo dienų (toliau – EPD) programa „Europa, bendras palikimas: istoriniai parkai ir sodai“ padėjo pagrindą ilgalaikės, tvarios istorinio paveldo pažinimo ir sklaidos tradicijos susiformavimui.

Per prabėgusį laikotarpį buvo surengta ne tik dešimtys tiesioginių EPD renginių, pažintinių kelionių, ekspedicijų Oginskių istorijos keliais, tarptautinių mokslinių konferencijų, bet ir įgyvendinta tarptautinė Mykolo Kleopo Oginskio 250-ųjų gimimo metinių programa. Ypač džiugu, kad organizuojant šiuos renginius, prasidėjo įvairiuose Lietuvos, Baltarusijos, Lenkijos regionuose esančių kultūros paveldo židinių bendradarbiavimas. Šio bendradarbiavimo fone buvo  įgyvendinta ir  EPD 2022 m. programa. Pagrindiniai programos  akcentai:

  • Kunigaikščių Oginskių tvaraus paveldo simboliu tapusios Rietavo Šv. Mykolo arkangelo bažnyčios 150-ųjų metinių išvakarės, taip pat ir kitos Rietavo istorijai ypač reikšmingos sukaktys (pirmosios Lietuvoje profesionalios muzikos mokyklos 150-osios, pirmojo telefoninio ryšio 140-osios, pirmosios viešos elektrinės 130-osios metinės ir kt.);
  • Po ilgesnės pertraukos Rietave surengta Oginskių kultūros kelio idėjos partnerių ir bendraminčių apskrito stalo diskusija „Kultūros paveldo tvarumo tikslai ir prielaidos“;
  • Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos instituto inicijuota Oginskiams skirta tarptautinė mokslinė konferencija „Alberto Vijūko-Kojalavičiaus skaitymai 2022“, suteikusi naują impulsą gilesniam mūsų istorijos ir tapatybės europinio konteksto suvokimui, tuo pačiu kultūros paveldo išsaugojimo sprendimų paieškai.

Iš kairės: Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas, Mykolo Riomerio universiteto profesorius Alfonsas Vaišvila, Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos instituto valdybos pirmininkas, Heraldikos akademijos direktorius Paulius Vaniuchinas, Tarptautinės genealogijos akademijos narys Virginio Baptista, Genealogojos, heraldikos ir veksilologijos instituto ir Genealogijos akademijos prezidentas Remigijus Bimba, Varšuvos universiteto Istorijos instituto mokslų daktaras Jakub’as Bajer’is, Tarptautinės genealogijos ir heraldikos konfederacijos viceprezidentas Dirk’as Weissleder’is, Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis, Olijardas Lukoševičius. Jolantos Klietkutės nuotr.

Dėl lietingo oro šių metų EPD oficialus atidarymas prasidėjo Rietavo Šv. Mykolo arkangelo bažnyčioje, kurioje susirinko ne tik vėliavomis nešini Rietavo Lauryno Ivinskio gimnazijos skautai, bet ir skaitlingas būrys gimnazijos moksleivių, mokytojų, Rietavo kultūros puoselėtojų, savivaldybės administracijos darbuotojų, iš kitų Lietuvos vietovių atvykusių svečių. Kaip ir ankstesniais metais, renginio dalyvius pasveikino Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas,  savivaldybės meras Antanas Černeckis, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Jolanta Grevienė, paminklotvarkininkė Kristina Ligutienė. Gyvą susidomėjimą sukėlusį edukacinį pasakojimą „Kokie istoriniai ryšiai Rietavo bažnyčią sieja su Berlynu, Drezdenu, Briuseliu, Florencija ir kitais Europos miestais“ palydėjo Rietavo moksleivių piešinių parodos „Tvarus kunigaikščių Oginskių paveldas Rietave“, kurią inicijavo ir parengė Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus muziejininkė-edukatorė Audronė Gečienė, pristatymas. Su nekantrumu buvo laukiama ir Rietavo savivaldybės administracijos organizuoto Rietavo paveldą įamžinančių  fotografijų konkurso rezultatų paskelbimo. Šįmet laureatės vardą pelnė Alma Riebždaitė už nuotrauką „Audra“.

Pažintį su Oginskių paveldu pratęsė muziejaus parengtos lauko foto dokumentinės ekspozicijos „Oginskių funduotos bažnyčios Žemaitijoje ir kituose Lietuvos regionuose, taip pat Baltarusijoje ir Lenkijoje“ pristatymas bažnyčios šventoriuje. Po to skautų vedama EPD dalyvių eisena patraukė į Oginskių dvaro sodybą. Čia prie 1992 m. atkurtos rūmų kolonados ir 2015 m. atidengto paminklo Rietavo M. K. Oginskio meno mokyklos orkestrantų fanfaromis ir gėlėmis buvo pagerbtas Oginskių giminės atminimas. Apžiūrėjus parterio foto dokumentinę ekspoziciją, skirtą 1872 m. Bogdano Oginskio įsteigtos muzikos mokyklos 150-osioms metinėms paminėti ir  kitas temines parodas, renginio dalyviai ir svečiai susirinko į muziejų.

Alberto Vijūko-Kojalavičiaus atminimo medalis (autorius – Žydrūnas Strumila)

Čia, kaip jau minėta, po ilgesnės pertraukos buvo surengta Oginskių kultūros kelio idėjos partnerių ir bendraminčių apskrito stalo diskusija „Kultūros paveldo tvarumo tikslai ir prielaidos“. Ją pradėdamas muziejaus direktorius V. Rutkauskas priminė, kaip Lietuvoje, Baltarusijoje, Lenkijoje ir kitose šalyse gyvenančių kultūros paveldo puoselėtojų pastangomis 2005–2015 m. buvo suformuota ir įgyvendinta tarptautinė M. K. Oginskio 250-ųjų gimimo metinių programa. Sukaupta bendradarbiavimo patirtis paskatino diskusiją ir dėl Oginskių kultūros kelio idėjos realizavimo. Šiam tikslui pasiekti taip pat prisireiks ne vienerių metų. Gal net ištiso dešimtmečio. Teks organizuoti papildomus archyvinius, istorinius tyrimus, mokslines konferencijas,  apskrito stalo susitikimuose išdiskutuoti ilgalaikio teminio bendradarbiavimo kryptis, siekiant į vientisą informacinę, funkcinę sistemą sujungti Rietavą, Plungę, Kulius, Veisiejus, Kruonį, Mūro Strėvininkus, Vievį, Rykantus, Trakus, Merkinę, Vilnių ir kitas vietoves, kuriose iki mūsų dienų išlikę patys vertingiausi  Oginskių kultūrinės, ūkinės, politinės, edukacinės veiklos pėdsakai.

Nemažai pastangų teks įdėti ir šių kultūros paveldo židinių tvarkybos, kasdieninės priežiūros, įveiklinimo problemų sprendimui. Aktyviai įsijungę į diskusijas, daug vertingų įžvalgų pateikė Trakų istorinio nacionalinio parko direktorius Gintaras Abaravičius („Laikmečio iššūkiai dvarų sodybose“), Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvidas Bakanauskas („Oginskių kultūros paveldo įveiklinimo patirtys“), Merkinės  krašto muziejaus mokslinis darbuotojas Žygimantas Buržinskas („Sunaikinto paveldo atkūrimo prielaidos“) ir kiti dalyviai.

Apskrito stalo diskusija – Kultūros paveldo tvarumo tikslai ir prielaidos. Otilijos Gricienės nuotr.

Dėl laiko stokos nespėjus visų pasisakymų išklausyti, sutarta diskusiją pratęsti ir rezoliucijos derinimą užbaigti artimiausiu metu.

Popietinėje EPD programoje Genealogijos, heraldikos ir veksilologijos institutas (toliau – Institutas) suorganizavo tarptautinę mokslinę konferenciją „A. Vijūko-Kojalavičiaus skaitymai 2022“, skirtą kunigaikščiams Oginskiams. Konferencija vyko Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejuje. Instituto prezidentas Remigijus Bimba atidarė tarptautinę mokslinę konferenciją ir pasveikino jos dalyvius. Žodį tarė Rietavo savivaldybės meras A. Černeckis ir Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius V.  Rutkauskas.

A. Vijūkas-Kojalavičius (1609–1677) – istorikas, teologas, filosofas. Jis prisimenamas kaip žymus pedagogas, dirbęs Vilniaus universiteto rektoriumi. Jo darbai apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kilmingųjų genealogijas ir heraldiką yra aktualūs ir šiandien. Svarbiausias veikalas – pirmoji spausdinta Lietuvos istorija. Išskirtinis darbas – „Šventasis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos bei jai priklausančių provincijų giminių ir herbų vardynas“.

Konferenciją sudarė dvi dalys: pirmoji sesija buvo skirta kunigaikščiams Oginskiams, antroji – genealogijai. Moksliniame renginyje dalyvavo svečiai ir pranešėjai iš Ispanijos, Vokietijos, Lenkijos ir Lietuvos. Konferencijoje pranešimus skaitė: Olijardas Lukoševičius („Oginskių pėdsakai Uogintų žemėje“), V. Rutkauskas („Kunigaikščių Oginskių ir Rietavo istorijos sąsajos“), prof. Alfonsas Vaišvila („Dvarų istorija kaip genealoginių tyrimų šaltinis ir kai kurie Oginskių santykiai su Šiluvos regiono bajorija“), prof. dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė („J’ai toujours été indifférent à tout espèce de titres… Mykolas Kleopas Oginskis (1765–1833) apie kilmę ir titulus“), Dirk’as Weissleder’is („Vokiečių genealogija visame pasaulyje“), Virginio Baptista („FamilySearch” ir aš“), dr. Jakub’as Bajer’as („Stanislovo Augusto 1772 m. korespondencija su Andriumi Oginskiu“).

Instituto įsteigtu A. Vijūko-Kojalavičiaus atminimo medaliu (autorius – Žydrūnas Strumila) ir kukli 1200 eurų premija už reikšmingiausius paskutiniųjų penkių metų darbus, susijusius su Lietuvos istorijos ir jos pagalbinių disciplinų – genealogijos, heraldikos, veksilologijos ir kitų – plėtojimu, puoselėjimu, tyrinėjimu, paveldo apsauga, sklaida, inovacine, kūrybine, edukacine ir moksline tiriamąja veikla, apdovanotas Vilniaus dailės akademijos profesorius Rolandas Rimkūnas.

Europos paveldo dienų 2022 m. atidarymas Rietavo Šv. Mykolo arkangelo bažnyčioje. Vlado Gaudiešiaus nuotr.

Po konferencijos dalyviams ir svečiams iš užsienio buvo surengta ekskursija (su gidu anglų kalba) į Rietavo Šv. arkangelo Mykolo bažnyčią. Tai – puiki galimybė susipažinti su bažnytiniu paveldu. EPD uždarymo programoje – šventinė vakarienė. Jos metu dalyviams ir svečiams buvo įteiktos dovanos, padėkos raštai. Instituto įsteigtu vardiniu ženklu „Už svarų indėlį populiarinant genealogiją, heraldiką ir veksilologiją“ apdovanoti: A. Černeckis, V. Rutkauskas, prof. A. Vaišvila, O. Lukoševičius, dr. J. Bajer‘as, prof. dr. R. Šmigelskytė-Stukienė, Ona Marija Vyšniauskaitė, Barbara Orszewska ir Birutė Briedytė.

Konferencijos partneriai: Britų taryba, Genealogijos akademija, Etninės kultūros globos taryba, Heraldikos akademija, Lenkijos institutas Vilniuje, Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, Lietuvių kalbos institutas, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Lietuvos valstybinis istorijos archyvas, Mykolo Riomerio universitetas, Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejus, Rietavo savivaldybė ir Veksilologijos akademija.

Atsakyti

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas.